Ką daryti užliejus kaimynams ar užliejus jus: instrukcija ir patarimai

Užliejo kaimynai, trūko vamzdis, plyšo žarnelė - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių nelaimių namuose. Kaip elgtis, ką daryti, jei tokia nelaimė atsitiko? Kaip išsaugoti tai kas dar nesušlapo? Ką sakyti kaimynams kurie gyvena apačioje? Daug klausimų iškyla tokioje situacijoje.

Pirmieji žingsniai po užliejimo

Svarbiausia yra ramiai reaguoti į nelaimę. Ji jau atsitiko, todėl karštos emocijos ar barnis su kaimynais mažai padės. Štai ką reikėtų daryti:

1. Sustabdykite vandens tekėjimo šaltinį.
2. Sustabdę vandens tekėjimą, užkelkite baldus ir kitus daiktus vienas ant kito, padėkite ant stalo, ant lovos.
3. Kilimus išneškite į balkoną arba kiemą.
4. Pradėkite surinkinėti vandens likučius skudurais arba rankšluosčiais, kurie gali vienu kartu sugerti daug vandens. Kempinės, grindų šluostės padės tik esant nedideliam kiekiui vandens.
5. Jei tai vasara, tada atidarykite langus ir vėdinkite natūraliai.
6. Jei turite drėgmės surinkėjus arba galite juos greitai gauti, būtinai jais pasinaudokite.

DĖMESIO!!! Drėgmės surinkėjai veiks efektyviai tik uždarose patalpose. Galima pradėti džiovinti pajungus papildomus šilumos šaltinius.

DĖMESIO!!! Nekaitinkite stipriai šildytuvų, nes per greitai džiūdami paviršiai nespėja prisitaikyti ir adaptuotis drėgmės pasikeitimui. Kartu su lengvu ir nekarštu papildomu šilumos šaltiniu būtinai panaudokite ventiliatorių. Jūsų tikslas "judinti orą".

Bendravimas su kaimynais

Jei Jus užliejo kaimynai iš viršutinio buto, būtinai užeikite ir aplankykite juos. Pasikalbėkite ramiai ir draugiškai, juk Jūs draugiški kaimynai :). Išsiaiškinkite kas atsitiko, kokią užliejimo priežastis. Išsiaiškinkite ar viršutiniai kaimynai turi savo buto draudimą. Parekomenduokite Jiems patiems būtinai užregistruoti žalą jų draudimo bendrovėje ir sužinokite kaimynų draudimo bendrovės žalos numerį.

Jeigu Jus patys užliejote apatinius kaimynus, nuraminkite juos, pasakykite, kad turite draudimą ir jiems bus atlygintas padarytas nuostolis. Apžiūrėkite koks nuostolis jiems padarytas, gaukite kontaktus ir paklauskite ar kaimynai irgi turi draudimą, kokioje bendrovėje.

Žalos įvertinimas ir draudimas

Dažniausiai pasitaikanti žala, kuri gali atsirasti dėl santechnikos gedimų, gamtos katastrofų arba tiesiog aplaidumo, - užliejimai. Užliejimai gali pridaryti milžiniškų nuostolių ne tik Jums, bet ir kaimynams. Vanduo pažeidžia ir kilnojamą turtą (brangią įrangą, asmeninius daiktus), ir nekilnojamą - sienas, grindis, lubų apdailą, inžinerinius tinklus.

Taip, jei turite turto draudimą, dažniausiai užliejimo žalos likvidavimo ir patalpų džiovinimo išlaidas kompensuoja draudimo bendrovė. Ne, draudimas dažniausiai neapmoka pačios įvykio priežasties šalinimo (pavyzdžiui, trūkusio vamzdžio remonto išlaidas paprastai turi padengti pats nukentėjusysis). Patalpų džiovinimo trukmė priklauso nuo užliejimo apimties ir patalpos dydžio. Dažniausiai profesionalus išdžiovinimas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Dažniausiai taip, užliejimo metu patalpose esanti drėgmė tampa idealia terpe pelėsio vystymuisi. Ne, mes patys pasirūpiname baldų ir kitų daiktų apsauga ar laikinu perkėlimu. Kai kuriuos baldus ir prietaisus galima išgelbėti, jei reaguojama greitai.

Jei Jūs turite būsto draudimą, galite kreiptis į savo draudiką. Gavus draudiminio įvykio numerį, užregistruokite jį „TuriuŽalą.lt” savitarnoje arba skambučiu. Turto žalą patyręs asmuo kreipiasi į savo turto draudimo bendrovę, kad gautų žalos numerį. Jei reikia, padedame rasti laikiną būstą. Parengiame sąmatas, deriname jas su jumis ir draudimu, užsakome medžiagas, planuojame darbus, sudarome grafikus. Jei reikia, saugome daiktus (daiktai fotofiksuojami, smulkūs daiktai sudedami į dėžes).

Statistika ir tendencijos

Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais - tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų.

Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu. Didžiausios žalos siekia 10 tūkst.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu.

V. Katilienės teigimu, daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Teisiniai aspektai

Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui.

Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D. Poška.

Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo.

Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai. „Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese. Jo teigimu, Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko teisinių ginčų dėl turto sugadinimo išsiliejus vandeniui iš viršutinių į žemiau esančius butus. Pasak advokato, taip pat išskirtina žala, kilusi dėl gaisro vieno kaimyno bute persikėlimo į kitus butus.

Ko nereikėtų remontuoti patiems

M. Valivonis pasakoja, kad sumaniusieji savomis rankomis susiremontuoti būstą, imasi įvairiausių darbų - nuo plytelių klijavimo iki santechnikos tvarkymo, tačiau tą daro neturėdami reikiamų žinių.

„Lietuviai yra labai darbštūs žmonės ir, siekdami sutaupyti, tampa kone jurgeliais-meistreliais, pasiryžusiais viską sutvarkyti savomis rankomis. Visgi, jei nesate profesionalas, tikrai nesiūlyčiau patiems užsiimti su elektros instaliacija ar santechnikos korektūra susijusiais darbais. Čia klaidos kainuoja brangiai - remontui nepavykus, galimi nuostoliai ne tik jūsų, bet ir kaimynų turtui, kartais net kyla pavojus gyvybei. Dažnai tokiais atvejais tenka pakloti kelis kartus didesnes sumas, nei remonto sąmatoje planuota, kad padaryta žala būtų ištaisyta“, - teigia M. Valivonis.

Pasak specialisto, dėl savarankiškai daryto remonto klaidų gali užsitęsti ir bendra darbų trukmė. Priklausomai nuo sezoniškumo, gerų meistrų tenka laukti net kelis mėnesius, o klaidų ištaisymas, atsižvelgiant į žalos lygį, užtrunka ir iki 2 savaičių.

„Panorusiems atnaujinti būstą, siūlyčiau patiems užsiimti paprastesniais darbais - sienų dažymu ar plytelių klijavimu. Nepaisant to, net prieš atliekant lengvesnius remonto darbus, patarčiau iš anksto pasidomėti, kaip juos atlikti teisingai, antraip kyla grėsmė darbų kokybei“, - pataria M. Valivonis.

Išsamaus plano svarba

Nusprendus patiems remontuoti būstą, svarbu detaliai susiplanuoti darbų eigą. Konkretus planas su darbų sąmata ir eiga padės užtikrinti, kad remonto išlaidos pernelyg neišaugtų, o darbai neužsitęstų. R. Norvilo teigimu, nusimačius remonto darbų kainas, galima laiku įsivertinti, ar jį atliksite iš savų lėšų, ar prireiks papildomų finansų.

Finansinis kirtis

Abu pašnekovai sutaria, kad atėjus laikui atsinaujinti būstą, svarbu racionaliai įsivertinti, ar remonto darbais tikrai galite užsiimti patys. Pasak R. Norvilo, savo įgūdžių pervertinimas gali baigtis skaudžiu finansiniu nuostoliu.

Ekstremalios situacijos

M. Valivonis pasakoja, kad jo komanda ne kartą taisė būsto savininkų remonto klaidas; yra tekę ir iš peties paplušėti, bandant likviduoti žalą.

„Esame gavę pagalbos šauksmą iš kliento, kuris nusprendė elektros instaliaciją išvedžioti pats, sumontuoti rozetes, jungiklius, apšvietimo elementus. Visą tai atlikęs, jis skundėsi, kad dviejuose iš trijų kambarių nebuvo elektros. Dėl neprofesionaliai atlikto darbo mums teko pjaustyti lubas ir vesti naujus laidus. Žinoma, tai atsiėjo brangiai ir planuoti darbai užsitęsė gerokai ilgiau“, - patirtimi dalinasi M. Valivonis.

Specialistas pabrėžia būtinybę, prieš imantis panašių eksperimentų, pagalvoti ir apie kaimynus. Padarytos klaidos kartais atsiliepia ir jų būstui.

„Turėjome keletą skambučių iš „užlietų” gyventojų, kurių kaimynai nusprendė patys susitvarkyti santechnikos prietaisus bei plyteles santechnikos mazge. Jie patalpoje neatliko hidroizoliacijos, suklijavo plyteles, netinkamai pastatė dušo kabiną, pro kurios tarpus ir po plytelėmis ėmė sunktis vanduo. Galiausiai jis pateko pas kaimynus. Šios situacijos turėtų pamokyti, kada būsto remontą geriau patikėti profesionaliems rangovams”, - apibendrina M. Valivonis.

Reguliarus būsto patikrinimas

Nors vasarą dažnas pasvarsto apie būsto atnaujinimą, visgi retas susimąsto, kad vien tik perdažyti sienas ar pakeisti grindų dangą neužteks. Nors įprastai būstas yra remontuojamas pagal poreikį atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, visgi tai rekomenduojama daryti ne rečiau negu kas 3-5 metus. „Kol medžiagos yra tinkamos naudoti, nieko daugiau daryti nereikia. „Susidėvėjusią santechnikos įrangą - kranus, vamzdelius ir pan. - reikia keisti kuo skubiau, nes viena problema gali atnešti labai daug žalos. Pavyzdžiui, prakiurus vamzdžiui penktame daugiabučio namo aukšte, vanduo gali apsemti ne tik savininkų butą, bet ir kaimynų“, - sako R.

Būtent trūkusios žarnelės, skalbimo mašinų gedimai, nesandarūs maišytuvai, sugedusios indaplovės, prakiurę vamzdžiai ir būna dažniausios vandentiekio avarijų priežastys. R. Ulozienė taip pat ragina atkreipti dėmesį ir į santechnikos įrenginių švarą. „Todėl pirmiausia, kai iš mūsų valdomų socialinių būstų išsikelia nuomininkai, ir patikriname santechniką - iš karto žiūrime, ką reikia sutvarkyti, kad būtų išvengta nelaimės.

Draudimo svarba

Bendrovės turima statistika rodo, kad vandentiekio avarijos sudaro apie 30 proc. visų būsto žalų atvejų. Vien per 2023 metus įmonė išmokėjo daugiau nei 500 tūkst. „Būsto užliejimas ne tik sukelia nepatogumų, bet ir brangiai kainuoja. Apliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, taip pat baldai, o norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas.

„Neseniai registruotas įvykis, kai trūko vamzdis kaimynų bute ir klientams užliejo visas lubas, grindis, sienas. O namuose buvo ką tik baigtas remontas, žmonės dar nė nebuvo spėję įsikraustyti“, - apgailestavo T. Anot jo, išvengti nuostolių gali padėti būsto, civilinės atsakomybės draudimas bei prevencinės priemonės: įrengti atbuliniai vožtuvai vamzdynuose, nedelsiant suremontuoti arba pakeisti korozijos pažeisti ar kitaip susidėvėję vamzdžiai, santechninės žarnelės, kiti vandentiekio, šildymo, kanalizacijos įrenginiai.

Veiksmai įvykus užliejimui

Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną).

Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo. Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.

Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas. Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.

Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Įrodymų fiksavimas

Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę. Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui.

Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus. Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti.

Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą.

Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.

Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje.

Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.

Po įvykusio užliejimo, reikėtų kreiptis į mus, Turiu Žalą komandą, kuri jau ne vienus metus atlieka atstatymo darbus. Mes pasirūpinsime sklandžia ir sąžininga komunikacija su Jūsų draudimo bendrove, žalos įvertinimu, draudimo išmoka, užlietų patalpų/gyvenamo namo arba buto valymu po užliejimo, patalpų vėdinimu, atsiradusios drėgmės džiovinimu. Mūsų tikslas, kad Jūs kuo greičiau galėtumėte pamiršti apie įvykusią nelaimę, o mes pasirūpintumėme visais nemaloniais namų atstatymo procesais.

Patyrėme daug nuostolių, kai sutrūko radiatoriaus vamzdis kaimynų bute. Nuo drėgmės lubos tapo dėmėtos, atsiklijavo tapetai. Ar įmanoma išsireikalauti pinigų remontui, jei turtas nebuvo apdraustas? „Pirmas ir esminis patarimas: nenuleiskite rankų. Nevertėtų gaišti laiko svarstymams, kas dėl ko kaltas ar nekaltas. Nuo ko pradėti? Vos tik iškvietus avarinę tarnybą, galima tartis su antstoliu dėl faktų konstatavimo paslaugos. Pati avarija, jos padariniai, apgadinto turto būklė gali būti fiksuojama keliais etapais: pradedant įvykiais pirmosiomis avarijos valandomis ir baigiant vaizdais po mėnesio ar kelių, kai vandens dėmės labiau išryškėja.

Ar ne paprasčiau pačiam nufotografuoti arba nufilmuoti apgadintą butą? Galima ir pačiam. Tačiau reikia turėti galvoje, kad antstolio užfiksuoti įrodymai visais atžvilgiais gerokai pranašesni. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose yra rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią. Įrašymo priemonėmis užfiksuoti garsai ir vaizdai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Preziumuojama, kad antstolis fiksavo objektyviai matomus arba girdimus įrodymus profesionaliai ir nešališkai. Tuo metu užlieto buto savininko ar kito suinteresuoto asmens pateikti įrodymai teisme gali būti atmesti ar ginčijami kaip netinkami, suklastoti ir t.t.

Antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai daugybei paslaugos užsakovų padėjo apsidrausti nuo žalą padariusių kaimynų nesąžiningumo. Kai antstolis užfiksuoja dėmėtas sienas ar ant grindų telkšančias balas, nebelieka galimybių įrodinėti, kad jokios žalos nėra. Jei ginčas vis dėlto persikeltų į teismą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat būtų labai svarbus. Mat žalą patyręs asmuo privalėtų įrodyti, kad patalpos užpylimo židinys yra viršuje esanti žalą padariusio asmens patalpa, o ne kiti šaltiniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpa užpilama vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Antstoliams fiksuojant faktines aplinkybes įmanoma konstatuoti beveik viską, kas vyksta, yra girdima ar matoma protokolo surašymo metu. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį. Visų antstolių kontaktai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto tinklalapyje www.antstoliurumai.lt. Jei būtina, paslauga gali būti teikiama ir ne darbo valandomis.

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto (pvz.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija - reikalavimu atlyginti žalą - tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką. Pretenzijoje turėtų būti nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės ir padarytos žalos dydžio pagrindimas.

Tuo atveju, kai reiškiant pretenziją dėl užpylimo padaryti buto apgadinimai jau yra ištaisyti, kartu su pretenzija reikia pateikti buto apgadinimų ištaisymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pvz. statybų bendrovės išrašytą sąskaitą už atliktus remonto darbus, remontui skirtų medžiagų ir priemonių įsigijimo dokumentus - čekius). Kartu su pretenzija taip pat reikėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas (pvz. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, buto įsigijimo ar kitus dokumentus).

tags: #kaimynas #remontodamas #buta #usterse #kita #buta