Nekilnojamojo Turto Kadastro Duomenų Nustatymas Pagal Kadastro Duomenis Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo tvarka Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais.

Bendrosios Nuostatos

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų įrašymo į kadastrą tvarką bei kitus svarbius aspektus.

Kadastro paskirtis - kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis. Kadastras tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės registrų veiklą ir registrų duomenų tvarkymą.

Kadastro objektai - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti nekilnojamieji daiktai.

Kadastro Tvarkytojas

Kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras. Kadastro duomenis į kadastrą įrašo ir tvarko kadastro tvarkytojo struktūrinių padalinių darbuotojai apskričių centruose ir savivaldybėse.

Kadastro tvarkytojas:

• Suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba administruoja kadastrą, projektuoja, diegia, pertvarko ir naudoja šio kadastro informacinę sistemą.
• Organizuoja kadastro tvarkytojo darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą.
• Kaupia, apdoroja, atnaujina ir saugo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, gaunamus iš kadastro tvarkytojo padalinių.
• Nustato kadastro tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biuro įrangos reikalavimus, rengia taikomąsias programas.
• Užtikrina kadastro duomenų saugą ir saugų duomenų perdavimą kompiuterių tinklais.
• Perduoda kadastro duomenis kitiems valstybės kadastrams ir registrams, gauna kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenis, kurių reikia šiam kadastrui funkcionuoti.
• Organizuoja kadastro duomenų teikimą duomenų gavėjams, užtikrina duomenų teikimo sistemos veikimą.
• Apdoroja ir analizuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, rengia suvestinius ir kitus kadastro statistikos duomenis, teikia duomenų gavėjams duomenis mokestinėms vertėms nustatyti.
• Tvarko nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į kadastrą, archyvus, užtikrina šių archyvų saugą.
• Sprendžia kadastro modernizavimo klausimus.
• Rengia ir tvirtina prašymų įrašyti į kadastrą, pakeisti ar išbraukti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, formas, šių formų pildymo rekomendacijas ir prašymų registravimo tvarką.
• Nagrinėja skundus dėl kadastro tvarkytojo darbuotojų priimtų sprendimų.
• Atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Kadastro tvarkytojo darbuotojai priima ir registruoja prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą, pakeičia, panaikina, pataiso (raštu informuodami ir kadastro duomenų teikėjus), perkelia į duomenų bazės archyvą. Pasikeitus nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę sąlygojantiems veiksniams, perskaičiuoja nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę.

Patikrina nekilnojamajam daiktui įrašyti į kadastrą pateiktus dokumentus, spausdina išrašus apie kadastre įrašytus nekilnojamuosius daiktus. Teikia kadastro duomenų gavėjams išrašus apie kadastre įrašytus nekilnojamuosius daiktus.

Fizinių ir juridinių asmenų pageidavimu supažindina juos su kadastro duomenimis, teikia juos kadastro duomenų gavėjams; teikia kadastro statistikos duomenis. Nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo arba jų įgaliotų asmenų (toliau vadinama - užsakovas) ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančių asmenų (toliau vadinama - vykdytojas) pageidavimu atlieka žemės sklypų plano arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinį patikrinimą. Atlieka kitas teisės aktų nustatytas ir kadastro tvarkytojo pavestas funkcijas.

Kadastro tvarkytojas darbuotojams gali suteikti šias kvalifikacines kategorijas: kadastro eksperto, vyresniojo kadastro specialisto, kadastro specialisto ir kadastro specialisto asistento.

Kadastro Duomenų Nustatymas

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, turintys Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją vykdyti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus, išskyrus atvejus, kai žemės reformos metu formuojami žemės sklypai, kurių kadastro duomenis nustato asmenys, turintys kvalifikacinius leidimus.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Į kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta detaliajame plane.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atliekami:

• įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, išskyrus atvejus, kai atidalijami žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje sugrąžinti bendrąja daline nuosavybe natūra po 1997 m. liepos 1 dienos;
• keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį;
• grąžinant, suteikiant ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, esančius miesto gyvenamosiose vietovėse;
• parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, išskyrus namų valdas kaimo gyvenamosiose vietovėse;
• žemės sklypo savininkui ar naudotojui pageidaujant;
• parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn, išnuomojant ir iš naujo pertvarkant sodininkų bendrijos žemės ar bendrijos teritorijose esančių sodų žemės sklypus, parengtus pagal žemėtvarkos ar detaliuosius planus;
• perleidžiant nuosavybėn privačią žemę (pagal sandorius) miestų gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. žemės sklypų kadastriniai matavimai visais atvejais atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.

Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, jeigu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas jų statybos leidimas ir/ar pripažinimas tinkamais naudoti, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.

Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Jeigu šis skirtumas didesnis, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyrių, kuris priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas.

Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir panašiai), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys įrašyti į kadastrą.

Vykdytojas, sudaręs sutartį su užsakovu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo, turi teisę iš kadastro tvarkytojo gauti pradinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (duomenų paketą), kurių reikia darbui atlikti.

Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis) į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas.

Maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida

Šioje lentelėje pateikiama maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida, priklausomai nuo žemės sklypo ploto:

tags: #patalpu #pavadinima #pagal #kadastro #registru