Europos Patentų Biuras ir Pasaulinė Intelektinės Nuosavybės Organizacija

Intelektinės nuosavybės apsauga ir skatinimas yra itin svarbūs pasaulio ekonomikos ir kultūros vystymuisi. Šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka tokios organizacijos kaip Europos patentų biuras ir Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO).

Pasaulinė Intelektinės Nuosavybės Organizacija (PINO)

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) siekia skatinti kūrybinę veiklą ir garantuoti intelektinės nuosavybės apsaugą visame pasaulyje. 1967 m. liepos 14 d. Stokholme buvo pasirašytas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos steigimo susitarimas, pagal kurį ši organizacija turėjo perimti Europos patentų biuro funkcijas. 2023 metais PINO vienijo 193 šalis nares (Lietuva įstojo 1992 m.). Organizacija 2023 m. vykdė 26 tarptautines sutartis.

Aukščiausia PINO valdžia priklauso Generaliniam susirinkimui, Konferencijai ir Koordinavimo komitetui. Generaliniam susirinkimui vadovauja Generalinės Asamblėjos renkamas generalinis direktorius, kuris renkamas 6 metų kadencijai. Generalinis direktorius kas dvejus metus pateikia šalims narėms tvirtinti organizacijos biudžetą ir programą. PINO turi daugiau kaip 300 biurų visame pasaulyje.

PINO veikla ir tarptautinės sutartys

PINO aktyviai dalyvauja intelektinės nuosavybės tarptautiniame reglamentavime. Organizacija administruoja keletą svarbių tarptautinių sutarčių:

• Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, pasirašyta 1886 m. (peržiūrėta 1971 m., papildyta 1979 m.; Lietuvoje įsigaliojo 1994 m.). Ši konvencija įsteigė Literatūros ir meno kūrinių autorių teisių apsaugos sąjungą.
• Madrido sistema, kuri veikia Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos (1891 m., persvarstyta 1957 m., iš dalies pakeista ir papildyta 1979 m.) ir Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo (1989 m., Lietuvoje įsigaliojo 1997 m.) pagrindu. Madrido sistema skirta centralizuotam prekių ženklų registravimui tarptautiniame registre ir jų apsaugos išplėtimui tarptautinėje paraiškoje nurodytose valstybėse, Madrido sistemos narėse.

Pasaulio intelektinės nuosavybės rodiklių (WIPI) ataskaita

PINO kasmet skelbia Pasaulio intelektinės nuosavybės rodiklių (WIPI) ataskaitą, kurioje analizuojami pasaulio intelektinės nuosavybės apsaugos rodikliai. 2021 m. PINO paskelbė metinę ataskaitą, kurioje analizuojami 2020 metų duomenys. Ši ataskaita sudaryta įvertinus beveik 150 nacionalinių ir regioninių intelektinės nuosavybės tarnybų bei PINO paraiškų pateikimo, registracijos ir pratęsimų statistiką, apimančią patentus, naudinguosius modelius, prekių ženklus, pramoninį dizainą, mikroorganizmus, augalų veisles ir geografines nuorodas.

Pagrindinės 2020 m. ataskaitos įžvalgos

• Patentai: 2020 m. bendras patentų paraiškų skaičius padidėjo 1,6 proc. Daugiausiai patentų paraiškų parengiama Kinijoje, kurios aktyvumas kiekvienais metais didėja pasiekdamas jau beveik 1 500 000 patentų paraiškų. JAV ir Japonija, kurios visada yra tarp daugiausiai paduodančių patentų paraiškų valstybių, 2019 m. buvo aktyvesnės nei 2020 m., nes 2020 m. patentų paraiškų skaičius sumažėjo atitinkamai 3,9 proc.
• Naudingieji modeliai: Nors ne visos pasaulio valstybės reglamentuoja naudingųjų modelių apsaugą, tačiau tose valstybėse, kur ši apsauga taikoma, 2020 m. bendras naudingųjų modelių paraiškų skaičius gan sparčiai didėjo (29 proc.). Kaip ir daugumoje kategorijų, lyderės poziciją išlaiko Kinija. Įdomu tai, kad tarp pirmosios (Kinijos) ir antrosios (Vokietijos) bei trečiosios (Rusijos) vietų yra didžiulis skirtumas.
• Prekių ženklai: Prekių ženklų paraiškų skaičius pasaulyje kiekvienais metais didėja (13,7 proc.). Kinija lieka pirmojoje vietoje - prekių ženklų registracijų skaičius išaugo 19,3 proc. Proveržis matomas ir JAV, kur paraiškų skaičius per metus padidėjo beveik 30 proc. bei Irane, kuriame taip pat netrūksta prekių ženklų registracijų, o nuo 2019 m.
• Pramoninis dizainas: 2020 m. pramoninio dizaino paraiškų skaičius padidėjo 2 proc. Didžiausias aktyvumas pastebimas Kinijoje - 8,3 proc. Antrojoje vietoje pagal dizaino paraiškų skaičių yra Europos Sąjunga, tačiau 2020 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba gavo 0,1 proc. mažiau paraiškų nei 2019 m.
• Augalų veislės: Augalų veislių apsaugos srityje ypatingo aktyvumo nėra pastebima. Per metus bendras paraiškų skaičius pasaulyje išaugo 5,1 proc. Kaip ir 2019 m., 2020 m. pirmojoje vietoje lieka Kinija - paraiškų skaičius šiek tiek padidėjo (14,4 proc.). Antrojoje vietoje yra Europos Sąjunga, kurios Bendrijos augalų veislių tarnybos statistika rodo 2,8 proc. sumažėjusį aktyvumą. Trečiojoje vietoje yra JAV, kur paduodamų paraiškų skaičius sumažėjo 9,9 proc.

Statistika

Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos svarbiausius 2020 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės rodiklių ataskaitos duomenis:

tags: #europos #patentu #instituto #tarybapasaulines #intelektines #nuosavybes