Seimo narių, teisėjų, Vyriausybės narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn specifika yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Seimo Nario Imunitetas
Pagal Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalį Seimo narys už kalbas ir balsavimus Seime negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.
Seimo statuto 22 str. įtvirtinta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
Seimo statute skirtingai negu Konstitucijoje yra nustatyta išlyga: „išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti).
Minėtos nuostatos beveik pažodžiui atitinka Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas. Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui“ (22 str. 3 d.).
Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą.
Prašyti Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali generalinis prokuroras.
Teisėjų Imunitetas
Teismų įstatymo 47 str. įtvirtinta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų - Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).
Pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą - tik generalinis prokuroras.
Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų - prezidentas.
Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.
Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai.
Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų - prezidento sutikimą.
Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai.
Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė.
Vyriausybės Narių Imunitetas
Vyriausybės įstatymo 12 str. įtvirtinta, kad Ministras pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio prezidento sutikimo.
Seimo Procedūros
Seimo statute nustatyta, kad išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka.
Būtinumą daryti minėtą pertrauką lemia tai, kad Konstitucijoje ir Seimo statute yra numatyta galimybė panaikinti Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka, kai paaiškėja, kad padarytas nusikaltimas.
Pagal Konstituciją ir Seimo statutą yra galimos kelios situacijos: pirma, kai Seimas nusprendžia, jog tyrimą dėl nusikaltimo padarymo turi atlikti teisėsaugos institucijos ir sutinka, kad Seimo narys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė; antra, kai Seimas nusprendžia, jog jis pats ištirs, ar Seimo narys padarė nusikaltimą, ir spręs, ar panaikinti Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka.
Jeigu Seimo nariai manytų, jog nusikaltimas yra akivaizdus ir yra pagrindas apkaltos procesui, jie turi turėti laiko surinkti būtiną skaičių Seimo narių parašų, nes inicijuoti apkaltos procesą turi teisę tik ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė (228 str. 1 d.).
Pagal Seimo statutą po pertraukos Seimas gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: arba sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę; arba, jeigu yra ne mažesnės kaip ¼ Seimo narių grupės siūlymas, pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus (23 str. 3 d.).
Jeigu nėra minėtos Seimo narių grupės siūlymo pradėti apkaltos procesą, Seimas, gavęs generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo laisvę, sudaro tyrimo komisiją, kad ji patikrintų, ar generalinio prokuroro prašymas yra pagrįstas, ar tai nėra mėginimas persekioti Seimo narį dėl politinių ar kitų motyvų, ar tai nėra bandymas susidoroti su Seimo nariu dėl jo kaip Seimo nario veiklos ir kt.
Seimo komisijų paskirtis yra kita - įsitikinti, ar yra teisinis pagrindas traukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, ir jeigu jis yra, pasiūlyti Seimui duoti sutikimą panaikinti Seimo nario neliečiamybę.
Nei Seimo tyrimo komisijos, nei pats Seimas neturėtų priiminėti sprendimų, kuriais, esant teisiniam pagrindui traukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, būtų užkertamas kelias tai padaryti, nes taip kartu būtų užkertamas kelias vykdyti teisingumą.
Konstitucijoje Seimo nario imunitetas nustatytas ne tam, kad sudarytų prielaidas nusikaltimą padariusiam Seimo nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tam, kad Seimo narys nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nesant tam teisinio pagrindo, nebūtų persekiojamas dėl politinių ir kitų panašių motyvų, dėl jo kaip Seimo nario veiklos, kad jam nebūtų daromas toks poveikis, kokį draudžia Konstitucija.
Ministro pirmininko, ministrų ar teisėjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procedūra yra analogiška imuniteto panaikinimo Seimo nariams procedūrai: generaliniam prokurorui kreipusis į Seimą su prašymu leisti patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, sudaroma komisija, kuri teikia Seimui išvadas - ar pagrįstas prokuroro prašymas, po ko Seimas balsuoja leisti ar neleisti patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
Anot jo, teisėsauga kelia versiją, jog korupciniai mechanizmai galėjo būti politiškai remiami.
Seimo nario asmuo neliečiamas, jis negali būti persekiojamas už balsavimus ar kalbas Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose.
Už asmens įžeidimą ar šmeižtą Seimo narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą.
Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus Socialinių mokslų studija “Seimo nario imunitetas: kai kurios teorinės ir praktinės problemos” remiamasi šiame komentare.