Medis šiuo metu yra itin populiari statybinė medžiaga - ekologiška, natūrali, tvirta ir laiko išbandyta. Nors individualūs namai dažnai asocijuojasi su mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis yra viena seniausių statybinių medžiagų pasaulyje, naudota ne tik gyvenamiesiems pastatams, bet ir tiltams, vandentiekiui bei kanalizacijai tiesti.
Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms), susidarė klaidinga nuomonė, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Kokybiškos medienos statinės savybės yra išskirtinės. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra puiki šilumos izoliacinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui ir šalčiui. Vienintelis veiksnys, kurį būtina kontroliuoti, yra drėgmė.
Nors karkasiniai ir skydiniai namai pastatomi greičiau ir yra pigesni, daugelis žmonių renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali ir kokybiška mediena. Be to, lietuvių širdims tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną, ji gali ištverti kelis amžius. Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero taip pat turėtų būti ramūs, nes rąstinis namas nebūtinai diktuoja paprastumą. Paprastai namams statyti renkamasi sakinga pušų arba eglių mediena, nes ji pigi, elastinga ir tvirta.
Daugeliui kyla klausimas, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti. Žiemos kirtimo rąstas yra "miego" stadijoje, todėl jis ne taip greitai mėlynuoja, t. y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos. Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai.
Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros. Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį.
Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje. Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.
Šimtmečius statyti rąstiniai namai vis dar gana dažnas, mūsų krašte vasarnamį statyti planuojančių žmonių pasirinkimas, tačiau prieš kiek daugiau nei 50 metų į medinių namų rinką atėjus klijuoto tašo namams, masyvių rąstinių namų populiarumas gerokai sumenko. Tos pačios priežastys klijuoto medžio tašo namus skatina rinktis ir šiandien. Klijuotos medienos namai dabar jau ypač populiarūs Suomijoje, Japonijoje, Australijoje, Šveicarijoje, Skandinavijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje, kasmet tokių namų populiarumas auga ir mūsų krašte.
Klijuoto tašo namų gamybos procesas mažai kuo skiriasi nuo masyvių rąstinių namų gamybos. Neapdoroti rąstai specialiomis mašinomis išpjaustomi į pailgas lentas ir labai gerai išdžiovinami džiovykloje, o vėliau, juos nuobliavus, yra sujungiami hidrauliniu presu, naudojant specialius, vandeniui atsparius klijus.
Bene pagrindinis reikalavimas, kurį keliame rinkdamiesi bet kokio tipo sodo namą - tvirtumas ir ilgaamžiškumas. Būtent šias savybes pirmiausiai galime išskirti kalbėdami apie klijuoto tašo namus. Nors jų gamybos technologija yra palyginti nauja, moksliniai tyrimai rodo, jog tokio tipo namas yra netgi tvirtesnis už masyvo medieną. Antras, ne mažiau svarbus dalykas, kurį reikėtų žinoti statant medinį vasarnamį, yra tai, jog sunkūs medienos rąstai dažnai linkę trūkinėti ir grimzti, tokiu būdu sukeliant ir papildomų nepatogumų bei išlaidų. Jų alternatyva - klijuota sluoksninė mediena, kuri nėra jautri aplinkos temperatūros ir drėgmės pokyčiams, nes yra ypač gerai išdžiovinama.
Dar viena svarbi praktinė medienos savybė - puiki šilumos ir garso izoliacija. Ne paslaptis, kad mediniai namai jau šimtmečius statomi šalto klimato zonose atsižvelgiant į tai, jog medis šilumą namo viduje sulaiko daug geriau nei įprastos statybinės medžiagos. Tačiau net ir medinių namų tarpe ypač aukšto lygio šilumos izoliacija išsiskiria klijuoto tašo medienos namai - jų sienos suleidžiamos viena ant kitos nepaliekant nei menkiausių tarpų, kurie dažnai pasitaiko rąstiniuose namuose. Ne mažiau svarbu ir tai, jog naudojant modernias medienos apdirbimo stakles padaromi kokybiški sukirtimo kampai, kurie sulaiko vėją ir neleidžia šilumai palikti namo. Šiuo atveju masyvių rąstinių namų sienose ilguoju laikotarpiu atsiranda tarpai, kurie praleidžia tiek vėją, tiek šilumą. Klijuoto tašo namų izoliaciją tik dar labiau padidinatiksliomis automatinėmis sukirtimo staklėmis, nepaliekant net mažiausių tarpų, statybų metu sukertami sienojai.
Žvelgiant iš architektūrinės perspektyvos, nusprendę statyti klijuoto tašo vasarnamį savęs neapribosite kambarių erdvės atžvilgiu. Ne paslaptis, jog namo statybai renkantis masyvius medienos rąstus vidaus patalpų ilgis ir plotis tiesiogiai priklauso nuo rąstų ilgio. Priešingai nei masyvūs rąstai, klijuota tašo mediena turi net 50-70 % didesnį lenkimo stiprumą, todėl iš šios medžiagos pastatytų namų atstumas tarp sienų gali būti gerokai didesnis nei įprastų rąstinių namų. Tai leidžia ne tik gerokai padidinti vasarnamio erdves bet ir pasirinkti unikalius architektūrinius sprendimus tiek namo viduje, tiek išorėje, kurie nevaržys namo interjero ir eksterjero. Svarbu pabrėžti ir tai, kad nepaisant unikalių namo eksterjero sprendimų, tokio tipo namų sienojai yra visapusiškai paruošiami gamykloje, todėl jūsų sklype bus sumontuoti greičiau nei galite įsivaizduoti.
Vertinant klijuoto tašo namų praktiškumą, būtina pabrėžti ir klijuotai medienai būdingą aukštą paviršiaus kokybę. Pastaroji yra išgaunama dėl galimybės tašuose išpjauti šakas ir pašalinti kitus galimus medžio defektus. Hidraulinių presų, kuriais ruošiamos sienos, pagalba sienos tampa visiškai lygios, neskylinėja, jose nesiveisia kenkėjai. Kadangi mediniams namams būdingas antistatinis krūvis, juose nesusidaro dulkių kamuoliukai, kurie yra dažniausiai būdingi mūrinei statybai. Klijuoto tašo namai nereikalauja ir papildomos vidaus ar išorės apdailos, nes jie jau savaime atrodo patraukliai, todėl, jei prioritetą teikiate natūraliai medienai, sutaupysite būtiniems darbams. Dėl natūralių statybos medžiagų klijuoto tašo namai „kvėpuoja“ ypač gerai, todėl nesukuria poreikio kondicionavimo sistemai.
Nors, kaip jau minėjome anksčiau, klijuoto tašo namai sėda nežymiai, jie vis tiek sėda, todėl tai reikėtų įvertinti ne tik imantis pasirinktų apdailos darbų, bet ir numatant papildomas išlaidas ateityje, kurių prireiks išspręsti šio proceso pasekmes. Jei nuspręsite jog jūsų klijuoto tašo namui reikalinga papildoma apdaila, nepaisant aukštos medienos kokybės, ją turėsite atnaujinti namą perdažant bent kas 8 - 12 metų. Kiek daugiau nepatogumų nei išblukusi medienos spalva ar šiek tiek nusėdusios namo sienos gali kelti poreikis bent šiek tiek pakeisti namo išplanavimą, todėl prieš pradedant statybas siūlome ypač gerai įvertinti savo ir kitų šeimos narių poreikius. Vis dėlto sugalvojus atnaujinti namo erdves, šį procesą klijuotos medienos tašo name gali gerokai apsunkinti ribotas atstumas tarp namo tarpatramių.
Svarbu paminėti ir tai, kad klijuoto tašo namus vertėtų įsigyti tik iš patikimų tiekėjų. Ne retai atsiranda gamintojų, kurie, stengdamiesi sutaupyti namo gamyboje, į medieną įmaišo tam tikrą dalį nekokybiškos medienos, kuri vėliau juoduoja ar atšoka nuo tašo, taip sukeliant ne mažai papildomų problemų.
Klijuoto Tašo Namo Kaina
Nors klijuoto tašo namai pasižymi optimaliu kainos ir kokybės santykiu, tokio namo kainą daugiausiai lemia medienos rūšis ir statomo namo dydis. Bene populiariausias irekonomiškiausias medienos variantas tokiems statiniams - lietuviškos ir Sibiro eglės, pušies ar maumedžio mediena. Iš šių medžiagų pagaminto namo kaina vidutiniškai galėtų svyruoti nuo 100-150 eurų už m2.
Vis dėlto, remiantis praktika, klijuoto tašo namo kainą ne sunkiai apsiskaičiuosite įvertindami namo ilgį, plotį bei aukštį, laukinių bei vidinių sienų, durų ir langų kiekį. Svarbu nepamiršti įvertinti ir stogo, kuris dažnai sudaro ne mažą dalį statybos išlaidų, bei kitų individualių namo sprendimų kainą. Svarstant, ar rinktis klijuoto tašo medienos namą, svarbu prisiminti ir tai, jog prie klijuoto tašo namo ekonomiškumo prisideda ne tik paties statybų proceso metu leidžiančios sutaupyti medžiagos. Pasirinkus kokybišką medieną puiki jos izoliacija šilumą išlaikys gerokai ilgiau nei ekonominis medžiagų variantas, todėl taip pat leis sumažinti šilumos kaštus šaltuoju metų laiku.
Kalbant apie saugumą, svarbu paminėti, kad, nors daugumai žmonių medinio namo statyba asocijuojasi su įvyksiančiu gaisru, ši medžiaga gaisro atveju turi savų pranašumų. Sustiprintas betonas, mūras ir plienas - labiausiai įprastos statybinės medžiagos ypač reaguoja į staigius temperatūros pokyčius: plienas tampa plastiškas ir konstrukcijos greitai lūžta, betonas ir mūras skyla. Tačiau mediena - dega lėtai, jos degimo greitis apytiksliai lygus 0,65 mm/min, o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 180 mm storio sija dega apie 4,5 val.
Ekologišką būstą prioritetu laikantiems statytojams nederėtų nutolti nuo rąstinio namo tipo. Ne paslaptis, jog gaminant medinį namą tausojama energija, kuri sunaudojama statant namus iš įprastų statybinių medžiagų, tokių kaip mūras ar plienas. Nors klijuoto tašo namai, kaip ir medžio masyvo namai, gaminami iš tų pačių rąstų ir laikomi ekologišku produktu, rekomenduojame atkreipti dėmesį į jų gamybos metu pasitelkiamą klijų technologiją.
Įprastas faktas, jog kiekvienas, statantis vasarnamį, svajoja apie unikalią poilsio erdvę, kurią galėtų susikurti nevaržydamas savo idėjų. Verta žinoti, jog, nors savitą interjerą galėsite susikurti bet kokio tipo namuose, galvojantiems apie itin dideles vasarnamio erdves arba ieškantiems originalių architektūrinių sprendimų, vertėtų vengti masyvių rąstinių namų. Vertinant šių keturių namų tipų kuriamą mikroklimatą ir garso bei šilumos izoliaciją, klijuoto tašo medienos ir rąstiniai namai tampa nepralenkiamu pasirinkimu.
Populiariausi medienos tipai ir jų kainos
| Medienos tipas | Kaina (vidutinė, už m²) | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Lietuviška eglė | 100-150 € | Ekonomiškumas, geras kainos ir kokybės santykis | Mažesnis atsparumas puvimui, lyginant su maumedžiu |
| Sibiro eglė | 120-170 € | Atsparumas, ilgaamžiškumas | Aukštesnė kaina |
| Pušis | 100-150 € | Ekonomiškumas, lengvas apdirbimas | Jautresnė drėgmei |
| Maumedis | 150-200 € | Didelis atsparumas puvimui, ilgaamžiškumas | Aukštesnė kaina, sudėtingesnis apdirbimas |
Prieš priimdami sprendimą dėl baltarusiško medinio namo, pirkėjai dažniausiai klausia apie kainą, garantijas, dokumentus ir projekto suderinamumą Lietuvoje. Dažniausiai reikalinga adaptacija pagal Lietuvos STR (energija, gaisrinė sauga, konstrukcijų skaičiavimai pagal Eurokodus). Paprašykite džiovinimo/klijų sertifikatų, atvykus - vietoje pamatuokite drėgnį (≤16 %) drėgmės matuokliu, apžiūrėkite įtrūkius, mėlynavimus, geometriją.
Taip, bet dažnai reikalingi storesni šiltinimo sluoksniai, sandarumo mazgų patobulinimai ir kokybiški langai bei rekuperacija. Min. 5 m. konstrukcijoms, 2 m. Daugelyje Europos šalių, ypač Skandinavijos šalyse, statoma 80 - 90% medinių gyvenamųjų namų. Šiuo metu Norvegijoje statomi nauji mediniai vaikų darželiai.
Vakarų Europoje rąstinis namas reiškia prestižą, ekologiją, sveiką gyvenimo būdą ir laikomas solidžiu, ekonomišku ir patikimu statiniu. Vakariečiai vis labiau dairosi į Lietuvoje renčiamus rąstinius namus, nes vertina lietuvių dailidžių kokybę ir sąlyginai žemesnius medienos bei darbo įkainius.
Mediena - ekologiškai švari gamtinė statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Priešingai. Nustatyta, kad šilta natūralios pušinės ar eglinės medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Elektrostatinės medžio savybės užtikrina, kad patalpoje niekad nesikaupia statinė elektra ir kambariuose nejuda dulkės, sukeliančios alerginius negalavimus.
Rąstinį namą galima pilnai įrengti kaip ir plytinį ar blokinį, su gerais langais ir durimis, ilgaamže stogo danga, modernia apdaila, santechnika, apšildymo įrengimais ir visais privalumais. Rąstinio namo statyba ir priežiūra tik iš pirmo žvilgsnio ir pirmų išgirstų skaičių atrodo labai brangi. Medinio namo statyba nėra brangesnė už mūrinio statybą.
Rąstiniame name jums nereikės daugybės “nematomų” išlaidų sienų apšiltinimui, vidaus ir išorės sienų apdailai - jos gali būti tiesiog medinės ar rąstinės. Bijote, kad taip bus šalta žiemą? Jei mediena gerai paruošta, išdžiovinta, jos masyvo užteks ir aršiam šaltukui nugalėti. 20 - 26 cm skersmens rąsto siena turi svarbią savybę - mažą šilumos apykaitą ir saugo šilumą taip pat, kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Rąstiniuose namuose nereikia įrenginėti brangios vėdinimo, kondicionavimo sistemos. Namas “kvėpuoja” ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Tokiame būste neteks patirti nemalonaus sausumo pojūčio, kaip atsitinka mūriniuose namuose ir butuose šildymo sezono metu. Nepajusite ir drėgmės pertekliaus lietinguoju metų laiku. Mediena name palaiko puikų drėgmės balansą. Jei drėgmės padaugėja, mediena dalį jos sugeria.
Tinkamai prižiūrimas rąstinis namas tarnaus 150 ar 200 metų, o jo remontas labiau panašus į eilinį apsitvarkymą, nei paniką sukeliantį diskomfortą dėl gramdymų, tapetų plėšymų, gausybės šiukšlių, dulkių, dažų ir pan. Natūralu, kad rąstus veikia saulės spinduliai, lietus, temperatūrų kaita. Todėl bent kas 2-3 metus juos reikia padegti papildomu dažų sluoksniu.
Džiugu, kad į statybų kultūrą grįžta tradicinių gamtinių medžiagų naudojimas. Paprastas pušies rąstas, patekęs į patyrusių dailidžių rankas, atskleidžia visas nepakartojamas savybes. Tokius daugiasluoksnius medinius tąšus galima panaudoti sienų rentimui, gegnėms, perdengimo sijoms. Pagal klijuojamos medienos technologija rąstas yra tik žaliava klijuotai medienai gaminti, kuri savo ruožtu yra tobulesnė statybinė medžiaga nei frezuotas ar rankomis apdorotas rąstas. Klijuotos medienos panaudojimo galimybės gerokai platesnės nei gaminių iš paprastos medienos.
Mediniai namai, kurių statybai naudojami masyvo rąstai pasižymi geromis savybėmis, tačiau turi kai kurių trūkumų. Pirmiausiai, rąstinių namų rentimas - tai aukštos kvalifikacijos dailidžių kompetencija. Kitas nemenkas trūkumas - pakankamai didelis namo konstrukcijos sėdimas. Masyvo rąstų drėgnumas dažniausiai būna daugiau negu 20 proc. Džiūnant rąstams namo sienos nusėda 10 - 15 cm į 2 metrus aukščio, be to gali atsirasti plyšių ir nelygumų eksploatacijos metu, masyvo mediena neatspari klimato sąlygoms ir kenkėjams.
Klijuota mediena pasižymi gera paviršiaus kokybė. Prieš klijuojant iš medienos yra išpjaunamos šakelės, defektai, ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą ir net tekstūrą, todėl gaminiai iš klijuotos medienos atrodo nepriekaištingai. Vienas esminių klijuotos medienos sienojų savybių yra jos geometrinių matmenų stabilumas. Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuota mediena neturi vidinių įtempimų, todėl išlaiko savo formą ir matmenis. Sienojai iš klijuoto tąšo gaminami iš lietuviškos ir sibiro eglės, pušies, maumedžio medienos. Naudojami sertifikuoti melamino klijai. Patikima medienos klijavimo technologija pritaikyta sienojų rąstiniams namams gamybai.
Sienojai klijuojami iš 2−4 lamelių, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į reikiamų sienų plotį. Sienojai sukertami labai tiksliomis automatinėmis sukirtimo staklėmis suderintomis su SEMA projektavimo programa. Visa informacija reikalinga ruošinių apdirbimui yra gaunama tiesiai iš programos, yra eliminuojama klaidos galimybė ir labai padidėja apdirbimo tikslumas. Namą iš klijuotos medienos galima pastatyti žymiai greičiau, negu iš paprastos. Surenkant namo konstrukciją klijuoti tašai labai glaustai susijungia. Klijuojant tašus parenkamos lamelės su priešinga medžio plaušų kryptim. Tai suteikia klijuotiems tašams ypatingą atsparumą. Klijuotos medienos detalės yra gaminamos vienodomis sąlygomis, esant pastoviai temperatūrai ir drėgnumui. Objekte namo konstrukcijos surenkamos sparčiai, be sudėtingų sienojų tarpusavio derinimo darbų.
Medinė statyba visuomet turi savotiško žavesio - medienos kvapas, glotni faktūra visuomet nuteikia tokio namo savininką pozityviai gyvensenai. Tačiau ne visi mėgsta medienos, o tiksliau rąstą, kaip statybinę medžiagą dėl nelanksčių statybinių principų ir taisyklių. Su klijuoto tašo žaliava galima „praplatinti“ tradicinės medinės architektūros rėmus. Šiuo atveju galima neriboti ilgio, formuoti laužytas, apvalias konstrukcijas. Paprastai gaminami dviejų tipų profiliai - lygaus ir suapvalinto paviršiaus. Klijuoto tašo ilgis gali siekti iki 20 metrų. Dėl originalios profilio formos sienos neprapučiamos, užtikrinamas rąstų prigludimas vienas prie kito, kampų sujungimo vietose dedamos cinkuotos metalinės sąvaržos.