Sklypo drenažo įrengimas: viskas, ką reikia žinoti

Drėgni pavasario orai ne tik priverčia žmones traukti iš spintų lietpalčius, tačiau kai kuriems individualių namų savininkams tai reiškia šį tą nemalonesnio nei sulytas drabužis. Pelkę primenanti pievelė, drėkstanti rūsio siena ar telkšančios balos - būtent tokie yra prastai drenuojamo sklypo atributai. Tačiau galbūt laikas šią situaciją pakeisti ir pagaliau įsirengti patikimą drenažo sistemą?

Drenažinė sistema - tam tikro objekto nusausinimas, kai juo pašalinamas paviršinio ar požeminio vandens perteklius. Drenažas yra esminė sistema, padedanti apsaugoti jūsų pastatus ir aplinką nuo perteklinės drėgmės. Tinkamai įrengtas drenažas užtikrina, kad vanduo nekenktų pamatams, nesikauptų aplink pastatus ir nesukeltų problemų.

Pažymėtina, kad drenažas yra neatsiejama gyvenamosios paskirties pastato, sklypo inžinerinė infrastruktūra, neįsirengus jos, gali kilti daug problemų su namo pamatais. Besikaupiantis ir neturintis galimybės niekur nutekėti vanduo gali padaryti nepataisomą žalą namo pamatams, rūsiui, požeminiam garažui ir pačiam namui.

Kodėl reikalingas drenažas?

Nors ir ne visada prisimenama, po žeme netrūksta vandens. Požeminiai vandenys gali būti klasifikuojami į tris rūšis - dirvožemio vanduo, gruntinis ir tarpsluoksninis vanduo. Dirvožemio vanduo sklypuose kaupiasi nereguliariai ir siekia iki 5 m gylį. Jo kiekis praktiškai pilnai priklauso nuo kritulių - natūralu, kad lietingu metų periodu jo padaugėja, vasarą - sumažėja.

Pro laidų dirvožemio sluoksnį prasisunkęs vanduo sudaro vadinamuosius gruntinius vandenis (iki 30 metrų gylio). Šis vanduo yra susikaupęs virš pirmojo vandeniui nelaidaus sluoksnio (vandensparos). Kai kuriose teritorijose tokio vandens lygis gali būti labai aukštas ir susilyginti su paviršiniu vandeniu.

Tuomet lietaus nuvedimo sistemos mažai tepadeda ir prisireikia įsirengti drenažą. Šią sistemą labai naudinga ir netgi būtina įsirengti jeigu statote namą bei norite turėti rūsį, tačiau kasant aptinkate itin daug vandens. Drenažas padeda išvengti telkšančių balų ir apsaugo namo požeminę dalį, t.y. rūsį nuo perteklinės drėgmės, kuri blogina sąlygas patalpose ir kenkia viduje esantiems daiktams.

Per didelis vandens kiekis sklype gali kelti problemų ne tik jums, jūsų auginamiems augalams, tačiau ir pastatams. Nuolatinė drėgmė gali pradėti ardyti betonines konstrukcijas, kauptis betono porose ir užšalti, be to, pastoviai aukšti gruntiniai vandenys šalia namo su rūsiu lemia, kad dažnai drėks jo sienos.

Dideles nuolatinės drėgmės sankaupas gali sąlygoti ir gausūs krituliai, lėčiau garuojantis vanduo, vamzdynų ir paviršinių vandenų sutekėjimas. Dėl nuolatinės drėgmės greitai pradeda pelyti rūsio sienos ir net namo grindys. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius.

Drenažo tipai

Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.

Yra keletas drenažo sistemų tipų:

• Antžeminės drenažo sistemos:
  • Taškinis antžeminis drenažas: Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos. Paprastai tai rupaus žvyro, skaldos pripildyta duobė, į kurią lengvai susigeria vanduo. Iš jos vanduo geriasi į gruntą.
  • Linijinės drenažo sistemos: Tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą (kanalizaciją, šulinį, už sklypo). Linijiniam drenažui naudojamos ir skaldos juostos, su po jomis klojama vandeniui laidžia sintetine porėta danga - geosintetine tekstile arba (taupant) agroplėvele.
• Požeminės drenažo sistemos:
  • Sisteminis drenažas: Įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose, kai sausintuvai - įtekėjimo dėžės - išdėstomi lygiagrečiai tam tikru atstumu vienas nuo kito.
  • Atrankinė drenažo sistema: Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti.
  • Vamzdinė drenažo sistema: Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams).
  • Ertminis drenažas: Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.

Taip pat betono ar kitų medžiagų loviais galima apsaugoti kiemą nuo perteklinio vandens, jeigu sklypas yra šalia kalno ar nuokalnėje. Įkasti latakai tiesiog nukreipia vandenį už sklypo ribų.

Kaip įrengti gerą drenažo sistemą?

Drenažu vadiname ploto sausinimą naudojant požeminius vamzdžius. Pats drenažo sistemos projektavimas, net ir kalbant apie drenažą privačiuose namuose yra atsakingas darbas. Drenažas gali būti skirstomas į daugybę kategorijų, kurios paprastam namų savininkui kartais gali tik trukdyti suvokti patį principą. Kadangi drenažas naudojamas ir dideliems statybiniams objektams, keliams, viadukams, laukams, sporto aikštynams, jo rūšių yra nemažai. Iš jų gyvenamiesiems namams aktualios tik kelios.

Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas. Pamatų projektuotojai visada pataria drenažo sistemą įrengti paklojus namo pamatus. Žinoma, jei pamatų klojimo metu apie drenavimą nebuvo pagalvota, šį darbą galima atlikti ir pastačius namą. Tiesiog šiuo atveju teks atkasti dalį pamatų, o taip bus suardyta jau pasėta veja ar išklotos trinkelės. Bet geriau laiku ir kuo greičiau imtis darbų, o naujai užsėti veją tikrai paprasčiau, nei išnaikinti name įsiveisusį pelėsį.

Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją. Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys.

Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą. Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.

Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.

Drenažo sistemos įrengimo etapai

1. Tranšėjų kasimas. Pagal projektą aplink pastatą, laikantis numatytų atstumų tiek nuo pastatų, tiek viena nuo kitos iškasamos tranšėjos. Vienas svarbiausių sistemos įrengimo kriterijų yra tinkamai parinkti drenažo gylį.
2. Drenažo gylis. Dažniausiai kasama bent iki pamato apačios, tada dažniausiai kasama dar bent 0,3 m giliau žemiausio grindų lygio smėliniuose gruntuose, molio gruntuose šis gylis prasideda nuo 0,6 m. Tuo atveju, jeigu gruntas sluoksniuotas (smėlis-molis), drenažas įrengiamas laidesniame vandeniui sluoksnyje.
3. Įšalo lygis. Nereikėtų užmiršti ir įšalo lygio - drenos turi būti išdėstytos žemiau jo (~ 1-1,2 m). Apie pastatus dažniausiai įrengiamas žiedinis drenažas. Žiedinio drenažo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp drenažo sistemos vamzdžių - sausintuvų arba kitaip drenų. Atstumai tarp drenų priklauso nuo grunto.
4. Atstumai tarp drenų. „Smėlinguose gruntuose drena nuo drenos turėtų eiti apie 24 metrai, molio gruntuose, kurie mažiau laidūs - 10-14 metrų. Pastato atveju, drena turėtų eiti ties pamato kraštais.
5. Žvyro pasluoksnis. Iškasus tranšėjas, jų dugne supilama apie 15 cm žvyro pasluoksnis. Ant jo bus klojamos drenos.
6. Drenažo vamzdžių pasirinkimas. Renkantis drenažo vamzdžių skersmenį, atsižvelgiama į tai, kiek vandens pateks į vamzdyną vandeningiausiu metų laiku - pavasarį ir/ar rudenį. Minimalus drenos skersmuo turėtų būti 100 mm, didiname priklausomai nuo vandens kiekio, jei to reikia.
7. Nuolydis. Vienas esminių aspektų yra vamzdyną sukloti su nuolydžiu - kitaip vanduo tinkamai netekės. Šis nuolydis paprastai nebūna didelis. Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas.
8. Drenų vamzdžiai. Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia rinktuvams (kolektoriams). Anksčiau drenažo vamzdžiai būdavo keramikiniai, dabar drenažo vamzdžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau šiandien patogiausi ir populiariausi yra PVC vamzdžiai. Pigiausias drenažinių vamzdžių pasirinkimas yra paprasti gofruoti porėti vamzdžiai. Vamzdžiai gali būti apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile - šis sluoksnis taip pat atlieka filtravimo funkcijas, kadangi sutekantis vanduo gali prinešti nuosėdų ir vamzdynas gali užsikimšti.
9. Kontroliniai šuliniai. Kai kuriose sistemos vietose pagal projektą drenos sujungiamos su kontroliniais šuliniais. Jie yra skirti apžiūrėti ir valyti drenas, jei to prireikia sistemą eksploatuojant. Šiais laikais jie gali būti iš PVC ir gelžbetonio. Paprastam kiemui dažniausiai užtenka PVC šulinių. Pagal drenažo sistemos formą statomi kontroliniai šulneliai, pavyzdžiui, jei pas jus žiedinė drenavimo sistema, priklauso du kontroliniai šulneliai. Kontroliniai šulneliai yra būtini, nes drenažinė sistema eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, ją būtina išvalyti kas penkerius metus.
10. Vandens išleidimas. Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Vamzdis, kuris surenka visą vandens srautą iš sausintuvų yra vadinamas rinktuvu (kolektoriumi). Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.
11. Užpildymas. Sujungus vamzdžius, sistema užberiama užpildu - jis filtruos vamzdynus užkemšančias smėlio daleles (procesas moksliškai vadinamas sufozija, grunto išplovimu), todėl ir drenos lėčiau užsikimš ir ilgiau tarnaus. Tam gali būti naudojamas žvyras, smėlis, skalda, žvirgždas - labai svarbu, kad šis sluoksnis būtų laidus vandeniui. Kartais siekiant, kad gruntas nepersimaišytų, iš viršaus klojama geotekstilė. Geotekstilė taip pat gali atlikti filtro funkciją ar netgi pakeisti filtro sluoksnį, jei naudojama daugiau nei dviejų filtruojamųjų sluoksnių sistema.

Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti. Drenažo įrengimo darbai prasideda nuo gruntinio vandens, vandens lygio, o taip pat grunto pralaidumo įvertinimo.

Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.

Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:

• Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį. Šiuo sluoksniu vanduo pasiekia vamzdžius.
• Drenažo perforuoti vamzdžiai (iš PVC medžiagos), kuriais vanduo pasiekia šulinius. Įprastai naudojami 5-15 cm skersmens.
• Specialios PVC vamzdžių jungtys.
• Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos.
• Filtrai - skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą.

Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.

Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.

Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.

Drenažo gylis

Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.

Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.

Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį. Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį.

Vandens surinkimas ir išleidimas

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui. Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.

Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.

Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.

Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.

Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.

Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą. Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga.

Drenažo priežiūra

Svarbu periodiškai tikrinti drenažo sistemą ir valyti šulinius nuo susikaupusių nuosėdų. Taip pat reikia užtikrinti, kad drenažo vamzdžiai nebūtų užsikimšę šaknimis ar kitomis kliūtimis.

Klaidos įrengiant drenažą

• Drenažo vamzdžiai turi būti klojami su nedideliu nuolydžiu - 3 mm 1 linijiniam metrui. Šis nuolydis turi būti vienodas per visą drenų ilgį.
• pvz., esant nepakankamam nuolydžiui, perteklinis vanduo ir nuotekos drenų viduje negalės judėti. Dėl jų sąstingio sistema persipildys, o vandenys sugrįš atgal į dirvą. Gruntinio vandens lygis nesumažės.
• kai nuolydis per didelis, padidės drenažo apkrova. Dėl to grės greitas uždumblėjimas, sistemos užsikimšimas, per didelis slėgis ir atskirų sistemos elementų pažeidimas.
• esant netolygiam nuolydžiui, stovinčio vandens sritys gali kaitaliotis su vietomis, kuriose nuotekos juda per greitai. Norint kloti vamzdžius su tinkamu nuolydžiu būtina naudoti nivelyrą, leidžiantį šį nuolydį kontroliuoti. Didelė klaida - vien tik išmatuoti vamzdžio pradžios-pabaigos taškų lygius naudojant paprastą statybinį gulsčiuką.
• Šias sistemas reikia įrenginėti atskirai vieną nuo kitos. Jų negalima sujungti kartu, kitaip nė viena iš jų neveiks efektyviai. Jei į tokį drenažą pateks tirpsmo ar lietaus vanduo, tai išprovokuos persipildymą.
• Siekiant sumažinti kasimo kaštus, drenos kartais klojamos negiliai (nuo 0,7 m). Drenažo vamzdžius reikėtų tokiame lygyje, kuris apskaičiuotas projekte.
• Užpildymo medžiagos (žvyras, skalda, plytų duženos) tranšėjos viduje veikia su drenažo vamzdžiu kaip filtras ir atitolina sistemos uždumblėjimą bei užsikimšimą. Be stambios frakcijos medžiagų, turi būti naudojamas ir smėlis (frakcija 1,5-2). Neužpildžius tranšėjų smėliu iš viršaus ir apačios, drenažas bus prastai filtruojamas, o tai pagreitins sistemos uždumblėjimą. Negalima maišyti smėlio su esamu gruntu - tai pablogins užpildo pralaidumą. Kita klaida - karjero smėlio naudojimas (sudėtyje yra molio priemaišų ir greitai užkemša dreną). Nerekomenduojamas ir aliuvinis smėlis (jo frakcija per maža, o po sutankinimo beveik nepraleidžia vandens).
• Būna taip, kad drenažo vamzdžiai netinka sklypo grunto tipui.
• Jeigu dirvožemį sudaro priemolis arba priesmėlis, drenažui negalima naudoti vamzdžių su geotekstilės filtru.
• Smėlingam dirvožemiui tinka vidutinio skersmens vamzdžiai su filtru, antraip smėlis gali greitai užkimšti juos. Jei drenos viduje sumontuotas geotekstilės filtro apvalkalas, reikia naudoti tankią ir patvarią medžiagą, turinčią gerą pralaidumą.
• Svarbu teisingai organizuoti drenažo sistemos surinktų vandenų šalinimą. Gerai, kai šalia sklypo yra griovys, tvenkinys ar dauba, į kurią būtų galima išleisti perteklinę drėgmę (išsipylimo lygis turi būti žemiau už drenažo sistemą, kad vandens tekėjimą galėtų nukreipti pati žemės trauka). Jeigu nėra kur nuleisti perteklinio vandens, galima naudoti sugeriamąjį šulinį, jei leidžia dirvožemio struktūra.

Drenažo įrengimo kainos

Drenažo įrengimo kaina priklauso nuo pasirinktos sistemos tipo, medžiagų ir darbų apimties.

Orientacinės kainos:

• Drenažo įrengimas: nuo 10-25 €/m (vid.).
• Mini ekskavatoriaus nuoma: nuo 80 €/dieną.

Dauguma statytojų manančių, kad drenažo įrengimas tėra ,,vamzdžio su skylėmis" užkasimas po žeme, daro esminę klaidą ir tai jie supranta jau pirmą pavasarį. Patikimas drenažas - tai investicija į jūsų namų ilgaamžiškumą ir komfortą.

Patarimas: Drenažo galimybes geriau įvertinti sklypo pirkimo etape, kad vėliau surinktų vandenų šalinimas netaptų galvos skausmu.

tags: #sklypo #drenazas #palanas