Akių mirgėjimas: Priežastys, Kada Sunerimti ir Ką Daryti?

Ne vienas yra patyręs jausmą, kai staiga atsistojus arba pažvelgus į ryškią šviesą prieš akis atsiranda įvairios dėmelės, žaibai arba vaizdas pradeda mirgėti. Kas tai per reiškinys ir kada dėl jo reikėtų sunerimti?

Kas yra akių mirgėjimas?

Akių mirgėjimas, dar vadinamas fotopsijomis, yra regos reiškinys, kai žmogus mato šviesos blyksnius, žybsnius, zigzagus ar kitokias trumpalaikes šviesos figūras, kurių iš tikrųjų aplinkoje nėra. Šis pojūtis gali būti įvairaus intensyvumo - nuo vos pastebimo spindėjimo iki stipraus, akį akimirksniu užgožiančio šviesos pliūpsnio. Mediciniškai kalbant, akių mirgėjimą sukelia netipinis tinklainės arba regos nervo sužadinimas, kai regos sistema gauna klaidingus signalus ir juos smegenys interpretuoja kaip šviesą.

Kai kuriais atvejais žmonės gali matyti ne tik blyksnius, bet ir geometrines formas, banguotas linijas ar tarsi „zigzagus“ - tai ypač būdinga migrenai su regos aura. Svarbu suprasti, kad pats mirgėjimas nėra liga, o simptomas, rodantis, kad kažkas vyksta akyje ar regos sistemoje.

Pagrindinės akių mirgėjimo priežastys

Akių mirgėjimas gali būti susijęs su daugybe skirtingų būklių - nuo visiškai nepavojingų iki tų, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos. Norint tinkamai suprasti priežastį, svarbu atsižvelgti į tai, kaip dažnai, kada ir kokiu pavidalu pasireiškia šis simptomas.

• Stiklakūnio atsiskyrimas. Tai viena dažniausių priežasčių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Stiklakūnis - tai skaidrus, drebučius primenantis audinys, užpildantis akies vidų. Su amžiumi jis ima trauktis ir tolti nuo tinklainės, dėl ko tinklainė trumpam mechaniškai sudirginama - žmogus pamato šviesos blyksnius ar mirgėjimą.
• Tinklainės plyšimas ar atšokimas. Tai viena pavojingiausių mirgėjimo priežasčių. Kai tinklainė plyšta ar atsiskiria, jos ląstelės pradeda siųsti chaotiškus signalus, dėl kurių matomi blyksniai, šešėliai ar tarsi uždanga regėjimo lauke.
• Migrena su regos aura. Migrenos metu, dar prieš prasidedant galvos skausmui, dalis žmonių mato mirguliuojančias linijas, šviesos zigzagus ar geometrinius raštus. Tai vadinama regos aura.
• Akių nuovargis ir sausos akys. Ilgai dirbant prie kompiuterio ar išmaniojo telefono, akys įsitempia, mirksėjimo dažnis sumažėja, todėl akies paviršius išsausėja.
• Kraujotakos sutrikimai smegenyse.
• Hipertenzija ir hipotenzija. Staigūs kraujospūdžio svyravimai taip pat gali išprovokuoti akių mirgėjimą.
• Galvos trauma.
• Cukrinis diabetas.
• Stresas ir nerimas.
• Miego trūkumas, dehidratacija, nuovargis.
• Organizmo išsekimas ir elektrolitų disbalansas kartais pasireiškia ir regos sutrikimais.

Internetinės klinikos „Dimedic“ gydytoja dr. Justė Zeidotaitė teigia, kad mirgėjimas ir žaibavimas akyse žmonėms pasitaiko dažnai, tačiau gydytoja įspėja, kad nors ir daugeliu atveju ši problema gali reikšti įprastą akių nuovargį, vis dėlto, situacijai kartojantis ir nesikeičiant, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją.

„Mirgėjimas akyse gali atsirasti dėl staigaus kraujotakos pokyčio, pavyzdžiui, staigiai atsistojus. Tokiu atveju reiškinys yra normalus ir greitai praeina. Dažnai mirgėjimas akyse pasireiškia nuovargio, organizmo išsekimo atveju, arba kai trūksta svarbių mikroelementų bei vitaminų. Kartais žaibavimas akyse gali reikšti rimtas akių ligas, pavyzdžiui, tinklainės patempimą ar įplėšą“, - aiškina gydytoja.

Kada kreiptis į gydytoją?

Ne kiekvienas akių mirgėjimas reiškia pavojų, tačiau kai kuriais atvejais šis simptomas yra pirmasis rimtos akių ar neurologinės ligos signalas. Svarbiausia - įvertinti aplinkybes, simptomų trukmę ir jų pobūdį.

Staigus, stiprus arba naujai atsiradęs mirgėjimas akyse - ypač jei jis pasireiškia tik vienoje akyje - gali rodyti tinklainės plyšimą ar atsiskyrimą. Tokiais atvejais žmogus gali pastebėti ne tik šviesos blyksnius, bet ir tamsų šešėlį, uždangą ar plūduriuojančius taškus regėjimo lauke. Tai laikoma oftalmologine skubos situacija.

Jeigu mirgėjimą lydi galvos skausmas, pykinimas, kalbos sutrikimai, galūnių tirpimas ar svaigulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kita vertus, trumpalaikis ir silpnas mirgėjimas, atsirandantis po nuovargio ar ilgo darbo prie ekrano, paprastai nėra pavojingas.

Dr. Vytautas Budrys, neurologas (Lietuva):„Jei kartu su akių mirgėjimu žmogus patiria kalbos, pusiausvyros ar jėgos sutrikimus, tai gali būti rimtos kraujotakos problemos požymis. Tokiais atvejais reikia skubios medicinos pagalbos.“

Diagnostika

Norint tiksliai išsiaiškinti, kodėl mirguliuoja akyse, svarbu atlikti išsamią diagnostiką. Kadangi šis simptomas gali būti tiek akių, tiek neurologinės ar kraujotakos problemos požymis, tyrimai dažnai apima kelias specializacijas - oftalmologiją, neurologiją ir bendrąją mediciną.

• Akių dugno apžiūra (oftalmoskopija). Tai vienas svarbiausių tyrimų, kai gydytojas specialiu prietaisu apžiūri tinklainę ir stiklakūnį.
• Optinė koherentinė tomografija (OCT). Šis modernus tyrimas leidžia sluoksnis po sluoksnio ištirti tinklainės struktūrą ir aptikti net mažiausius pažeidimus.
• Akių ultragarsas. Naudojamas tuomet, kai akių dugno neįmanoma gerai matyti dėl drumstų terpų (pvz., kataraktos).
• Regėjimo lauko tyrimas.
• Kraujospūdžio ir kraujo cirkuliacijos įvertinimas.
• Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas.
• Galvos MRT arba KT tyrimas.
• Neurologinis ištyrimas.

Gydymas

Akių mirgėjimo gydymas visada priklauso nuo priežasties, todėl svarbiausias pirmasis žingsnis - tiksliai nustatyti, kas sukelia simptomą. Paties mirgėjimo „numalšinti“ be priežasties pašalinimo neįmanoma.

• Stiklakūnio atsiskyrimas. Jei tyrimų metu nustatoma, kad mirgėjimą sukelia stiklakūnio atsiskyrimas, paprastai gydymas nėra būtinas. Šis procesas dažniausiai būna natūralus ir laikinas, o simptomai palaipsniui silpnėja. Svarbiausia - stebėti, ar neatsiranda naujų simptomų, tokių kaip tamsūs šešėliai ar staigus regėjimo praradimas.
• Tinklainės plyšimas ar atšokimas. Tai rimta būklė, reikalaujanti skubios chirurginės intervencijos. Dažniausiai taikoma lazerinė koaguliacija arba vitrektomija - procedūros, padedančios pritvirtinti tinklainę atgal.
• Migrena su regos aura. Kai mirgėjimą sukelia migrena, gydymas nukreipiamas į priepuolių mažinimą ir kraujagyslių stabilizavimą.
• Akių nuovargis ir sausos akys. Tokiu atveju padeda dirbtinės ašaros, ekranų naudojimo pertraukos ir tinkamas apšvietimas.
• Kraujotakos sutrikimai ir hipertenzija. Jeigu mirgėjimas susijęs su kraujospūdžio svyravimais, gydytojas koreguoja kraujospūdžio lygį ir skiria vaistus, gerinančius kraujo apytaką.
• Diabetinė retinopatija.
• Stresas, miego trūkumas ir dehidratacija.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar akių mirgėjimas gali būti susijęs su stresu?

Taip. Stresas paveikia nervų sistemą ir kraujotaką, o tai kartais sukelia laikinas regos anomalijas - mirguliavimą, žybsnius ar net drumstumą. Atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos ir pakankamas miegas gali padėti sumažinti šiuos simptomus.

Ar akių mirgėjimas visada reiškia ligą?

Ne visada. Mirgėjimas gali būti laikinas ir atsirasti dėl akių nuovargio, streso, dehidratacijos ar per ilgo darbo prie ekrano. Tačiau jei jis kartojasi, stiprėja arba pasireiškia tik vienoje akyje, būtina pasitikrinti pas oftalmologą, nes tai gali būti tinklainės pažeidimo ar kitos ligos požymis.

Ar galima mirgėjimą „išgydyti“ namų sąlygomis?

Jei simptomai susiję su nuovargiu ar sausu akies paviršiumi, padeda poilsis, pakankamas skysčių kiekis, ekranų pertraukos ir dirbtinės ašaros. Tačiau savarankiškas gydymas tinkamas tik tada, kai nėra kitų pavojingų simptomų. Jei abejojate - geriau pasitarti su gydytoju.

Kaip dažnai reikia tikrintis akis?

Suaugusiam žmogui rekomenduojama atlikti akių patikrą bent kartą per metus, net jei nejaučiami jokie simptomai. Žmonėms, turintiems regos sutrikimų, diabetą, hipertenziją ar vyresniems nei 50 metų - dar dažniau, pagal gydytojo rekomendacijas.

Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės, kurie skundžiasi mirguliavimu ir žaibavimu akyse, juodomis muselėmis ar spalvotais ratilais, turėtų neignoruoti nemalonių simptomų, stebėti savo būseną ir neatidėlioti vizito pas gydytojus.

Kartais už šių vaizdinių slepiasi nuovargis bei išsekimas, tačiau neretai jie gali pranašauti ir rimtas akių ligas, tokias kaip tinklainės patempimas ir įplėšimas.

Svarbiausia - nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #akis #mirguliuoja #kas #gali #buti