Kaip legaliai paslėpti turtą nuo kreditorių Lietuvoje: ar tai įmanoma?

Paskolos netikrinant kredito istorijos yra finansinis produktas, kuris kartais minimas kaip galimybė gauti finansavimą asmenims, turintiems prastą ar jokios kredito istorijos. Tai kelia daug klausimų apie tokių paskolų teisėtumą, sąlygas ir galimas rizikas, ypač Lietuvoje, kur finansų rinka yra griežtai reguliuojama.

Kredito istorija yra asmens finansinių įsipareigojimų vykdymo praeityje įrašas, kurį kaupia ir tvarko specializuotos kredito informacijos biurai, tokie kaip „Creditinfo Lietuva“. Ši istorija apima informaciją apie turėtas ir esamas paskolas, lizingus, kredito korteles, taip pat apie tai, kaip laiku buvo mokamos įmokos, ar nebuvo pradelstų mokėjimų ar kitų finansinių įsipareigojimų pažeidimų. Gera kredito istorija, rodanti atsakingą požiūrį į finansus, didina tikimybę gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis - su mažesne palūkanų norma, didesne suma ar ilgesniu grąžinimo terminu. Tuo tarpu prasta kredito istorija, paženklinta vėlavimais ar neįvykdytais įsipareigojimais, gali tapti rimta kliūtimi gauti finansavimą arba lemti gerokai prastesnes paskolos sąlygas.

Atsakingas skolinimas Lietuvoje

Lietuvoje veikiantys licencijuoti kredito davėjai, tokie kaip bankai, kredito unijos ir vartojimo kreditų bendrovės, privalo laikytis Atsakingojo skolinimo nuostatų, kuriuos yra patvirtinęs Lietuvos bankas. Šie nuostatai įpareigoja kreditorius kruopščiai įvertinti kiekvieno kliento mokumą prieš suteikiant paskolą. Kredito istorijos patikrinimas yra neatsiejama šio mokumo vertinimo proceso dalis. Oficialūs kreditoriai privalo užtikrinti, kad paskola nebūtų suteikta asmeniui, kuris akivaizdžiai negalės jos grąžinti, taip apsaugant tiek patį vartotoją nuo perteklinės skolos naštos, tiek finansų sistemą nuo neatsakingo skolinimo rizikos. Todėl skelbimai ar pasiūlymai apie paskolas be kredito istorijos patikrinimo turėtų kelti įtarimų ir būti vertinami itin atsargiai.

Asmenims, turintiems prastą kredito istoriją ir susiduriantiems su sunkumais gauti paskolą iš tradicinių kreditorių, egzistuoja keletas alternatyvių sprendimų, tačiau nė vienas iš jų nereiškia kredito istorijos ignoravimo:

• Kredito istorijos gerinimas: Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra pradėti gerinti savo kredito istoriją. Tai reiškia laiku mokėti visus esamus įsipareigojimus, stengtis padengti pradelstus mokėjimus ir ateityje atsakingai valdyti savo finansus.
• Paskolos su bendraskoliu ar laiduotoju: Jei jūsų kredito istorija yra prasta, tačiau turite artimą žmogų (sutuoktinį, giminaitį) su gera kredito istorija ir stabiliomis pajamomis, galite svarstyti galimybę imti paskolą su bendraskoliu ar laiduotoju.
• Paskolos su turto įkeitimu (užtikrintosios paskolos): Kai kurios finansų įstaigos gali būti linkusios suteikti paskolą net ir esant prastesnei kredito istorijai, jei yra galimybė įkeisti vertingą turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą ar automobilį. Įkeistas turtas sumažina kreditoriaus riziką, todėl jis gali būti palankesnis.

Pasiūlymai apie paskolas netikrinant kredito istorijos dažnai slepia dideles rizikas ir gali būti susiję su nelegalia ar nesąžininga veikla. Viena iš pagrindinių rizikų yra itin aukštos palūkanų normos ir mokesčiai. Kadangi tokie skolintojai prisiima didesnę riziką (arba veikia nelegaliai), jie dažnai tai kompensuoja nustatydami neadekvačiai aukštas palūkanas, kurios gali greitai įsukti į skolų spiralę. Kita rimta rizika yra neskaidrios ir nepalankios sutarties sąlygos. Sutartys gali būti parašytos smulkiu šriftu, jose gali būti dviprasmiškų formuluočių ar sąlygų, kurios labai apsunkina skolininko padėtį. Gali būti numatytos didžiulės baudos už menkiausią vėlavimą ar kitus sutarties pažeidimus.

Susidūrimas su nelegaliais skolintojais taip pat kelia grėsmę asmens saugumui ir teisėms. Tokie skolintojai gali naudoti neteisėtus skolos išieškojimo metodus, įskaitant spaudimą, grasinimus ar kitokį psichologinį smurtą.

Norint apsisaugoti nuo nepatikimų skolintojų, siūlančių abejotinas paskolas, svarbu atkreipti dėmesį į keletą įspėjamųjų ženklų. Pirmiausia, reikėtų būti atsargiems su tais, kurie žada paskolą be jokių klausimų, netikrinant pajamų ar kredito istorijos. Kaip minėta, legalūs kreditoriai privalo atlikti mokumo vertinimą. Antra, įtarimų turėtų kelti pasiūlymai su neįprastai aukštomis palūkanomis arba neaiškiai apibrėžtais mokesčiais. Trečia, reikėtų vengti skolintojų, kurie neturi Lietuvos banko išduotos licencijos teikti vartojimo kreditus arba nėra įtraukti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Šią informaciją galima patikrinti Lietuvos banko interneto svetainėje. Ketvirta, būkite atsargūs, jei skolintojas reikalauja sumokėti didelį mokestį iš anksto dar prieš suteikiant paskolą arba prašo pateikti perteklinę asmeninę informaciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su paskolos suteikimu.

Jei jums skubiai reikia pinigų, tačiau jūsų kredito istorija yra prasta, svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir neieškoti lengvų, bet rizikingų sprendimų, tokių kaip paskolos iš nepatikimų šaltinių. Pirmiausia, įvertinkite realų pinigų poreikį - ar tikrai negalima išsiversti be paskolos, galbūt galima sumažinti išlaidas, parduoti nereikalingus daiktus ar rasti kitų būdų gauti lėšų.

Taip pat verta kreiptis į skolas administruojančias įmones ar nemokamas finansines konsultacijas teikiančias organizacijas, kurios gali padėti įvertinti jūsų situaciją ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus. Kartais galima susitarti su esamais kreditoriais dėl skolų restruktūrizavimo ar mokėjimo atidėjimo. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra pradėti gerinti savo kredito istoriją: laiku mokėti įmokas, vengti naujų pradelstų mokėjimų ir atsakingai planuoti savo finansus.

Lietuvos Respublikoje vartojimo kreditų rinka yra griežtai reguliuojama siekiant apsaugoti vartotojų teises ir užtikrinti atsakingą skolinimą. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šią sritį, yra Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas ir Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Šie dokumentai nustato aiškius reikalavimus kredito davėjams, įskaitant pareigą kruopščiai įvertinti vartotojo mokumą prieš suteikiant kreditą. Vartojimo kredito įstatymas taip pat numato vartotojo teisę gauti standartizuotą informaciją apie kredito sąlygas, teisę per 14 dienų atsisakyti vartojimo kredito sutarties nenurodant priežasties, ir riboja maksimalią vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Vartojimo kreditų rinkos priežiūrą Lietuvoje vykdo Lietuvos bankas.

Jis nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus, susijusius su vartojimo kreditais, ir gali taikyti sankcijas tiems kredito davėjams, kurie pažeidžia įstatymų reikalavimus.

Mitai apie paskolas be kredito istorijos

Internete ir kituose informacijos šaltiniuose kartais galima rasti teiginių apie galimybę lengvai gauti paskolą net ir turint labai prastą kredito istoriją arba jos visai netikrinant.

Mitas: Galima lengvai gauti paskolą iš banko ar kitos oficialios finansų įstaigos, net jei kredito istorija yra labai bloga.

Realybė: Oficialūs kreditoriai privalo vertinti kredito istoriją.

Mitas: Egzistuoja daug legalių skolintojų, kurie visiškai netikrina kredito istorijos.

Realybė: Lietuvoje legaliai veikiantys ir Lietuvos banko prižiūrimi kreditoriai privalo tikrinti kredito istoriją.

Rinkdamiesi finansavimo šaltinį, ypač jei jūsų kredito istorija nėra nepriekaištinga, pirmenybę teikite skaidrumui, teisėtumui ir atsakingam skolinimuisi. Venkite pasiūlymų, kurie atrodo per geri, kad būtų tiesa, ir visada atidžiai skaitykite sutarties sąlygas prieš prisiimdami bet kokius finansinius įsipareigojimus.

Planuojant kurti naują veiklą, pirmiausia tenka apsispręsti, kokią juridinio asmens formą pasirinkti. Populiariausios verslo formos Lietuvoje yra mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB), tačiau ne pelno siekiančioms iniciatyvoms dažnai labiau tinka viešoji įstaiga (VšĮ).

Viešoji įstaiga (VšĮ): kas tai?

Tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o tam tikros visuomenei naudingos veiklos vykdymas. Svarbu atskirti VšĮ nuo biudžetinių ar valstybinių įstaigų - tai nėra valdžios įsteigtos institucijos. Viešąją įstaigą gali steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. VšĮ, skirtingai nei UAB, neturi akcininkų - vietoje to yra steigėjai ir dalininkai, kurie valdo įstaigą per dalininkų susirinkimą.

Nors VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą, svarbu suprasti, kad gautas pelnas negali būti išmokamas dalininkams kaip dividendai. Didžiausias skirtumas - pelno panaudojimas. UAB ir MB yra pelno siekiančios įmonės, todėl jei metų pabaigoje lieka pelno, jis gali būti paskirstytas savininkams (akcininkams ar nariams) dividendų forma. Tuo tarpu VšĮ negali skirstyti pelno dalininkams. Net jei VšĮ veikla generuoja perteklių (pelną), ši suma turi būti skiriama organizacijos tikslams įgyvendinti arba paliekama rezervo fondams.

MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys (nuo 1 iki 10 narių), o UAB akcininkais - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (nuo 1 iki 249 akcininkų). VšĮ atveju nėra nustatyto maksimalaus dalininkų skaičiaus, ir dalininkais gali būti įvairūs subjektai: pavieniai žmonės, įmonės, net valstybinės institucijos. Tai suteikia VšĮ lankstumo suburti plačią bendruomenę ar partnerius aplink tam tikrą idėją.

Steigiant UAB privaloma suformuoti ne mažesnį kaip 2 500 EUR įstatinį kapitalą, išleisdamas akcijas. MB ir VšĮ atveju įstatinio kapitalo formuoti nereikia - tai supaprastina steigimo procesą ir sumažina pradines finansines sąnaudas.

MB ir UAB gali vykdyti bet kokią teisėtą komercinę veiklą, nes jų tikslas - pelno siekimas savininkų naudai. VšĮ taip pat gali užsiimti komercine veikla, tačiau yra vienas svarbus apribojimas - ta veikla turi neprieštarauti VšĮ įstatuose nustatytiems tikslams. Iš esmės, komercinė veikla viešojoje įstaigoje turėtų būti pagalbinė ir padėti siekti pagrindinių tikslų.

Visos šios formos yra ribotos civilinės atsakomybės, t.y., nei UAB akcininkai, nei MB nariai, nei VšĮ dalininkai neatsako savo asmeniniu turtu už juridinio asmens skolas. Tačiau pertvarkymo galimybės skiriasi. UAB gali būti pertvarkoma į MB ar IĮ, jei keičiasi verslo poreikiai. Tuo tarpu VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB, MB ar kitą pelno siekiantį juridinį asmenį - jei nuspręsite pakeisti veiklos modelį į pelno siekiantį, VšĮ teks likviduoti ir steigti naują įmonę nuo nulio.

UAB privalo turėti valdymo organus - visuotinis akcininkų susirinkimas, bendrovės vadovas, o tam tikrais atvejais ir stebėtojų taryba ar valdyba. MB valdymas paprastesnis - joje gali pakakti narių susirinkimo ir vieno iš narių paskyrimo vadovu. VšĮ valdymas turi savų ypatumų: yra dalininkų susirinkimas , privalomas vienasmenis vadovas. Jei dalininkų yra daugiau nei vienas, dažnai sudaroma stebėtojų taryba arba valdyba, prižiūrinti, kad įstaiga siektų viešųjų tikslų.

Apibendrinant, VšĮ skiriasi nuo MB ir UAB tuo, kad yra orientuota į visuomeninę naudą, o ne į savininkų pelną.

Kaip minėta, VšĮ dalininkai rizikuoja tik savo įnašu ar turtu, kurį jie skyrė įstaigai steigti. Jei VšĮ susidurtų su finansiniais sunkumais ar bankrotu, dalininkų asmeninis turtas nebūtų liečiamas kreditorių. VšĮ steigimas nereikalauja pradinio kapitalo suformavimo. Tai palengvina startą, ypač jei steigėjai neturi sukaupę didelių lėšų. VšĮ turi teisę gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų. Daug pradedančiųjų organizacijų žavi galimybė kasmet sulaukti dalies gyventojų pajamų mokesčio paramos pavidalu. Taip pat viešosios įstaigos dažnai gali dalyvauti valstybės ar savivaldybių skelbiamuose projektuose, gauti grantus iš tarptautinių fondų.

Įstatymai numato tam tikras pelno mokesčio lengvatas viešosioms įstaigoms. Jei VšĮ vykdo ir komercinę veiklą, gautos pajamos iki nustatytos ribos gali būti apmokestinamos taikant 0% pelno mokesčio tarifą. Įvaizdis ir misija: Viešosios įstaigos statusas gali suteikti organizacijai tam tikrą visuomeninį pasitikėjimą. Kadangi VšĮ oficialiai deklaruoja nesiekianti pelno, žmonėms ir partneriams ji gali atrodyti patikimesnė vykdant labdaringą, kultūrinę ar švietėjišką veiklą.

Kita medalio pusė - viešosios įstaigos formos trūkumai. Didžiausias trūkumas verslininkų akimis - negalimybė uždirbto pelno išsimokėti kaip pelno dalies. Tai reiškia, kad VšĮ dalininkai negalės tiesiogiai pasipelnyti iš sėkmingos veiklos, išskyrus darbo užmokestį, jeigu patys dirba įstaigoje. Jei planuojamai veiklai reikia reikšmingų investicijų, VšĮ gali nebūti tinkamiausia forma. Potencialūs investuotojai paprastai nori gauti nuosavybės dalį įmonėje ir tikėtis pelno. Negalėdami tapti akcininkais ar gauti dividendų, investuotojai mažai motyvuoti finansuoti tokią organizaciją.

VšĮ veikla griežtai apibrėžta įstatuose. Tai reiškia, kad jei įstaiga nori imtis naujos veiklos krypties, ji turi atitikti įstatuose įvardytus tikslus, priešingu atveju teks keisti įstatus. Be to, VšĮ negali laisvai keisti savo teisinės formos - kaip minėta anksčiau, negalima tiesiog keisti VšĮ į UAB ar MB. Pagal įstatymus, viešoji įstaiga negali verstis veikla, nesusijusia su jos įstatuose numatytais tikslais. Praktikoje tai reiškia, kad negalite VšĮ „paslėpti“ klasikinio verslo - jei norite užsiimti vien tik komercija, VšĮ formos naudoti nevalia.

Nors VšĮ buhalterijos tvarkymas iš esmės nesiskiria nuo UAB ar MB, viešosios įstaigos gali susidurti su papildomais atskaitomybės reikalavimais. Jei VšĮ gauna paramą, ji privalo atsiskaityti, kaip tos lėšos panaudotos. Taip pat tam tikrais atvejais VšĮ gali būti prižiūrimos specialių institucijų, turi skelbti metines ataskaitas viešai.

Įvertinus privalumus ir trūkumus, kyla klausimas - kokiais atvejais VšĮ steigimas yra geriausias sprendimas, lenkiantis MB ar UAB? Jei jūsų sumanyta veikla pirmiausia skirta socialinei, švietimo, kultūrinei ar kitokiai viešajai misijai, o ne maksimaliai finansinei naudai, VšĮ yra natūralus pasirinkimas. Pavyzdžiui, norite įkurti menų mokyklą vaikams, pagalbos gyvūnams centrą arba vykdyti kultūros renginius - šiais atvejais esmė yra ne akcininkų praturtinimas, o visuomeninė nauda. Jeigu tikitės, kad jūsų projektą rems valstybė, savivaldybė ar norite rinkti lėšas iš žmonių, VšĮ statusas tam tinka. Daugybė paramos programų, fondų konkursų yra skirti būtent ne pelno organizacijoms. VšĮ forma palanki, jei prie veiklos nori jungtis keli lygiaverčiai partneriai arba telkti bendruomenę. Kadangi dalininkų skaičius neribojamas, galite turėti platų steigėjų ratą - tai naudinga, kai iniciatyvai reikia skirtingų žmonių ar organizacijų indėlio. Jei planuojate ilgalaikį projektą, kurio vertė matuojama ne vien finansine grąža, o poveikiu visuomenei, viešosios įstaigos modelis padeda išlaikyti tą vertybinį stuburą.

Nepamirškite, kad pasirinkus bet kurią juridinę formą, teks rūpintis finansų apskaita. Buhalterijos apskaita viešajai įstaigai iš esmės yra tvarkoma taip pat, kaip ir UAB ar MB. VšĮ privalo vesti dvejybinę buhalteriją, rengti finansines ataskaitas (balansą, veiklos rezultatų ataskaitą, aiškinamąjį raštą) ir teikti jas Registrų centrui pasibaigus finansiniams metams. Svarbu atkreipti dėmesį į paramos lėšų apskaitą. Jei VšĮ gauna aukų ar paramą, buhalterijoje reikia jas tinkamai registruoti, kad būtų aišku, kaip jos panaudotos. Taip pat, gavus tikslinę paramą konkrečiam projektui, reikės sekti išlaidas, kad būtų galima atsiskaityti rėmėjams ar kontroliuojančioms institucijoms. Tvarkinga buhalterija ypač svarbi ne pelno organizacijoms, nes jos turi parodyti skaidrų lėšų naudojimą. Rekomenduojama dar steigimo etape pasitarti su buhalterinės apskaitos specialistais, kad iš anksto žinotumėte, kaip organizuosite apskaitos procesus.

VšĮ steigimas yra puikus sprendimas tiems, kuriems svarbiau įgyvendinti tam tikrą misiją, o ne susikrauti pelną. Ši forma suteikia galimybę legaliai vykdyti veiklą, gauti finansavimą ir kurti vertę visuomenei, kartu užtikrinant ribotą atsakomybę steigėjams. Sprendžiant dėl juridinės formos, ne mažiau svarbu iš anksto apgalvoti ir apskaitos vedimą. Nesvarbu, ar tai VšĮ, ar MB, ar UAB - skaidri ir tiksli buhalterija yra kiekvienos organizacijos sėkmės pagrindas. Siekdami priimti geriausią sprendimą, pasitarkite su specialistais.

Alimentų nemokėjimas - ne tik asmeninė šeimų drama, bet ir sisteminė socialinė problema. Nors vengimas išlaikyti vaiką laikomas nusikaltimu, Lietuvoje daugelis tėvų taip elgiasi nė nesigėdydami. Šiuo metu šalyje vykdoma beveik 46 tūkst. alimentų išieškojimo bylų - tai reiškia, kad antstoliai rūpinasi daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos antstolių rūmų (LAR) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atskleidžia, kad net 65 proc. gyventojų mano, jog alimentai nemokami sąmoningai: slepiamos pajamos, dirbama neoficialiai, turtas perrašomas artimiesiems.

„Didžioji dalis visuomenės mato, kad alimentų nemokėjimas - tai sąmoningas pareigų vengimas, o ne laikini nesklandumai. Deja, šiandien sistema leidžia tokiam elgesiui klestėti: skolininkas gali gyventi „šešėlyje“, o vaikas lieka be būtiniausių dalykų. Mes kalbame ne apie paprastą skolą, o apie vaiko teisę į išlaikymą. Tai nėra sritis, kur galima „atostogauti“ nuo atsakomybės“, - spaudos konferencijoje „Alimentai - ne skola?“ sakė antstolis J. Valstybė kasmet skiria daugiau kaip 20 mln. eurų vaikų išlaikymo išmokoms. Jas gauna 18 tūkst. 2024 m. gruodį įsigaliojęs teisinis reguliavimas leidžia skolininkams pasinaudoti vadinamosiomis „skolų atostogomis“ net ir tais atvejais, kai reikia mokėti alimentus vaikams.

„Antstolis privalo stabdyti alimentų išieškojimą, nepaisant to, kad tuo metu būtinos lėšos vaiko sveikatos priežiūrai ar mokyklos reikmenims. Anot jo, kyla abejonių, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją. Abejonių kilo ir Marijampolės apylinkės teismui, kuris vasaros pabaigoje kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijai. „Teismas pažymėjo, kad toks reguliavimas leidžia laikinai nemokėti alimentų net ir tuo atveju, kai vaikas turi specialiųjų poreikių. Teismui kilo klausimas, ar toks reguliavimas atitinka Konstitucijoje įtvirtintą vaiko interesų pirmumo principą ir tėvų pareigą išlaikyti vaikus iki pilnametystės“, - aiškina J. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuomenė nelikusi nuolaidžiauti alimentų nemokėtojams. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų pritaria griežtesnėms sankcijoms, tokioms kaip vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Beveik pusė (47 proc.) respondentų palaiko baudų taikymą. Be to, 40 proc.

„Antstolis geriausiai žino realią skolininko finansinę padėtį ir gali objektyviai palyginti ją su vaiko interesais. Todėl būtent jam galėtų būti suteikta teisė vertinti, ar „skolų atostogos“ konkrečiu atveju yra pagrįstos. Tai būtų ne tik racionalu, bet ir socialiai teisinga“, - argumentuoja J. Organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė Asta Petraitienė primena, kad išsiskyrus šeimai vaikus dažniausiai augina mama. „Neturėdama finansinės paramos, mama netenka saugumo jausmo, galimybės ilsėtis, atsikvėpti, pasirūpinti savimi. Nuolatinė įtampa, vienatvė ir neapibrėžtumas ilgainiui gali vesti į perdegimą, depresiją ar nerimo sutrikimus. Tai - natūrali žmogaus reakcija į gyvenimą be atramos“, - pabrėžia A. Jos žodžiais, alimentų nemokėjimas, kai vienas iš tėvų sąmoningai atsisako prisidėti prie bendrų vaikų išlaikymo, turi būti traktuojamas kaip ekonominio smurto forma.

„Moterys pasakoja, kad „susitvarkyti“ spaudžia ir darbdaviai ir, mokyklos, ir visuomenė. Jos dirba dieną, vakare ruošia pamokas su vaikais, o naktį imasi papildomo darbo. Ir tada, kai viskas tampa per sunku, išgirsta klausimą: „Ar tėvas padeda?“ Bet tėvas neturėtų padėti - jis turi prisiimti savo 50 proc. A. Petraitienės teigimu, leisdama skolininkams pasinaudoti „skolų atostogomis“, valstybė siunčia aiškią žinutę - kad skolininko interesai svarbesni nei vaiko kasdienybė ir motinos sveikata. Advokatės ir mediatorės Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės pastebėjimu, vaikų išlaikymo klausimais Lietuvos teismų praktika jau yra iš esmės susiformavusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs dvi reikšmingas apžvalgas, kuriose apibendrinti pagrindiniai kriterijai, taikomi nustatant išlaikymo dydį bei keičiant jo formą ar mastą.

„Nuo 2016 m. kasacinio teismo praktikoje pradėti formuoti lygiatėvystės principai, remiantis 50:50 modeliu. „Mano patirtis leidžia teigti, kad aiškiai apibrėžtos tėvų susitarimų sąlygos - pavyzdžiui, dėl konkrečių vaiko poreikių ar išlaidų paskirstymo - dažniausiai įgyvendinamos be antstolių įsikišimo. Tokie susitarimai sumažina konflikto riziką ir padeda tinkamai vykdyti pareigas vaikui. Tėvystė ir motinystė turi būti dovana, o ne bausmė“, - apibendrina I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Apibendrinant, legalūs būdai paslėpti turtą nuo kreditorių Lietuvoje yra riboti ir reikalauja kruopštaus planavimo bei konsultacijų su teisininkais. Svarbu prisiminti, kad neteisėtos schemos gali turėti rimtų teisinių pasekmių.

Svarbu: Visada konsultuokitės su teisininkais ir finansų ekspertais prieš priimdami sprendimus dėl savo turto valdymo, ypač jei turite finansinių sunkumų.

Turto slėpimo schemos gali būti rizikingos ir neteisėtos.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai juridinio asmens formos pasirinkimo aspektai:

tags: #kaip #paslepti #turta