Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės taikomos projektuojant ir statant naujus ir rekonstruojamus šilumos tiekimo tinklus ir šilumos punktus.
Šios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d., reglamentuoja įvairius aspektus, susijusius su šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimu.
Pagal šias taisykles, magistraliniai vamzdynai nuvedami nuo šilumos šaltinio iki atšakų į kvartalus, taip pat iki atskirų vartotojų grupinių šilumos punktų, kurių projektinė šilumos galia yra 5 MW ir daugiau.
Svarbūs terminai:
- Lauko projektinė temperatūra: penkių šalčiausių iš eilės parų lauko oro vidutinė temperatūra, išrinkta iš 8 šalčiausių penkiadienių per pastaruosius 50 metų.
- Kamieniniai vamzdynai: vamzdynai, iš kurių atsišakoja kiti vamzdynai, vadinami atšakomis.
- Šilumnešio projektinė temperatūra: nustatyta šilumnešio temperatūra, kuri turi būti, kai išorės oro temperatūra lygi išorės projektinei temperatūrai.
Pramonės įmonių ir įstaigų, užimančių kelis pastatus, šilumą naudojančios sistemos jungiamos prie šilumos tiekimo tinklų per grupinį šilumos punktą. Esant galimybei, atskirus pastatus leidžiama jungti tiesiogiai per individualius šilumos punktus.
Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, o slėgių skirtumas tarp tiekiamo ir grąžinamo šilumnešių šilumos punkte viršija 0,4 MPa, reikia įrengti slėgio skirtumo reguliatorių. Kai vartotojo sistemos yra nepriklausomosios, jose, grąžinimo vamzdynuose tarp šilumokaičio ir pirmosios sklendės turi būti įrengti išsiplėtimo indai.
Purvo gaudytuvai įrengiami tik tais atvejais, kai tai nurodyta projektavimui išduotų techninių sąlygų apraše.
Šilumos punkto patalpos reikalavimai:
- Šilumos punkte turi būti įrengtas trapas, sujungtas su lietaus kanalizacija, o jungtyje įrengtas atbulinis vožtuvas.
- Šilumos punkto patalpoje turi būti sumontuoti ne mažiau kaip du šviestuvai.
- Šilumos punkte esančių įrenginių sukeliamas triukšmas gyvenamosiose patalpose neturi pažeisti statybos techniniame reglamente nustatytų normų.
Filtrai turi sulaikyti nešmenis, didesnius kaip 1 mm dydžio. Prieš filtrą ir už jo įrengiami manometrai, jeigu vartotojų sistemos yra priklausomosios.
Esant nepriklausomai šildymo sistemai turi būti numatyta galimybė ją papildyti termofikaciniu vandeniu iš šilumos tiekimo tinklų. Jeigu slėgis papildymo vamzdyne yra nepakankamas, turi būti įrengtas siurblys. Papildomo vandens apskaitai turi būti įrengtas karšto vandens skaitiklis.
Jeigu papildymas vyksta automatiškai, turi būti įrengta šviesinė ir garsinė signalizacija, kuri pradeda veikti, kai papildymas užtrunka ilgiai kaip vieną valandą arba vyksta dažniau kaip kartą per savaitę.
Šilumos punkte draudžiama naudoti gumines tarpines, jeigu šilumnešio slėgis > 0,5 MPa arba temperatūra > 80 °C.
Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriose reglamentuojamas šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų šilumos vartotojų iniciatyva.
Teisinį kelią atskiro buto atjungimui nuo pastato vieningos šildymo sistemos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 108.
Atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).
Individualaus ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų.
Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo ar karšto vandens įrenginius, kada keičiama pastato paskirtis ir pastatas nebus šildomas (taip pat ir dėl veiklos nutraukimo) arba kai numatoma pastatą nugriauti, privalo parengti pastato paskirties keitimo projektą arba griovimo projektą (arba supaprastintąjį griovimo aprašą).
Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis.
Jei numatant atlikti šilumos vartojimo įrenginių atjungimą, po atjungimo liekančių inžinerinių sistemų pertvarkymą ar naujų šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimą nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatomi atlikti tik statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas paprastojo remonto projektas (aprašas).
Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams.
Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 107.1.4 ir 108.1.5 punktų nuostatas nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto akto surašymo dienos.
Netgi ir atjungus butą nuo pastato centralizuoto šildymo sistemos atjungtojo buto savininkui išlieka prievolė dalyvauti užtikrinant daugiabučio pastato bendrųjų patalpų (laiptinių, rūsių, holų, džiovyklų ir pan.) šildymą ir atitinkamai šios sistemos priežiūrą (eksploataciją).
„Atsijungusio“ buto savininkas privalo apmokėti dalį šiluminės energijos, kuri panaudojama bendrųjų patalpų šildymui. Tuo tikslu jis turi įsipareigoti pakeisti ir pasirašyti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (108.1.5 p.).
Būtina užtikrinti, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nebus pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai (108.1.6.p.).
Straipsnis publikuotas 2022-07-07 d. enmin.lt Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo keičiami šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimai, taikomi gyvenamiesiems daugiabučiams namams.
2025 m. liepos 17 d., sulaukus paraiškų visai numatytai sumai, sustabdytas „mažosios renovacijos“ kvietimas, skirtas daugiabučių namų šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Gauta virš 400 paraiškų, prašoma suma siekia 21,7 mln. eurų.
Nuo 2024 m. liepos 24 d. Kvietimo suma: 20 mln. Eur, paraiškos bus priimamos kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m.
Projektai įgyvendinami daugiabučiuose, pastatytuose pagal iki 1993 m.
Paramos intensyvumas:
- Jei paramos gavėjai gyventojai - 60 proc. subsidija.
- Padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą.
- Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
Tokia subsidija nustatoma vadovaujantis savivaldybės administracijos paskutinio šildymo sezono metu išduotomis pažymomis, kurios patvirtintų, kad daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - intensyvumas 30 proc. Subsidija didinama 5 proc.
Įgyvendinus daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo projektą, turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 2 proc. APVA 2024-07-24 d.
Iki 2026 m. pasenę daugiabučių namų šilumos punktai privalės būti atnaujinti.
Paramos galimybės šilumos punktų modernizavimui:
| Paramos gavėjas | Paramos intensyvumas | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Gyventojai | 60% subsidija | +10% jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į automatizuotą |
| Nepasiturintys gyventojai | 100% kompensacija | Pagal savivaldybės pažymas |
| Šilumos tiekimo įmonė | 30% subsidija | +5% papildomai |
Šioje schemoje pavaizduota tipinė šildymo sistemos schema, kuri iliustruoja, kaip šiluma paskirstoma pastate. Tai padeda geriau suprasti šilumos mazgo veikimą ir jo svarbą centralizuotame šildyme.