Sodyba "Angelų svetainė" įsikūrusi išskirtinėje vietoje, šalia garsaus Kryžių kalno.
Ramybės ir galios vieta: Sveiki atvykę į Kryžių kalną
Kryžių kalnas - katalikiškos Lietuvos simbolis.
Apgyvendinimas ir patogumai
"Angelų svetainė" laukia atvykstančių piligrimų ir kitų svečių, norinčių pailsėti nuo miesto šurmulio. Vienu metu sodyboje gali apsistoti iki 40 žmonių.
Pirtis ir laisvalaikis
Sodyboje yra pirtis, kuri puikiai tinka mažesnėms šventėms arba poilsiui su draugais. Šalia pirtelės rasite tvenkinį atsigaivinimui karštą dieną, taip pat įrengta kempingo aikštelė.
Pirtis - puiki vieta atsipalaiduoti.
Dvasinė atgaiva
Sodybą "Angelų svetainė" jau yra pamėgę tikintieji. Čia tikinčiųjų grupės gali atlikti rekolekcijas ir pailsėti Dievo artumoje sodybos koplytėlėje.
Kryžių kalno istorija ir reikšmė
Sodyba įsikūrusi netoli Kryžių kalno - unikalios ir visame pasaulyje žinomos sakralinės vietos. Kryžių kalnas yra katalikiškos Lietuvos simbolis, ant kurio išvystame tūkstančius įvairiausių dydžių ir formų kryžių. Tai istorijos ir architektūros paminklas, traukiantis ramybe, dvasingumu, autentiška ir sakraline būtimi.
Kryžių kalno ištakos
Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių-Rygos geležinkelio linijos, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidurį įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Kryžių kalnas primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį.
Manoma, jog tai senovės lietuvių pilies vieta, įrengta natūralią kalvelę paaukštinus dirbtinai supiltomis žemėmis. Viduramžiais ant šio kalno stovėjusi medinė pilis, kronikose vadinta „Kula“. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. Ilgus metus kalnas stovėjo plikas.
Kryžių atsiradimas
XIX a. viduryje ant piliakalnio, liaudies vadinto Pilies kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Maldavimų kalnu, imta statyti kryžius. Vietiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pastatyti meldžiant Dievą sveikatos. Anot kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems atminti.
Numalšinusi sukilimą caro valdžia uždraudė statyti kryžius - žmones, kurių sodybose stovėdavo kryžius, bausdavo, o kryžius griaudavo. Maldingi žmonės nė neketino atsisakyti statyti kryžius, tačiau rinkdavosi atokesnę vietą, tokia ir buvo Kryžių kalnas. Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo, Kryžių kalnas pamažėl augo.
Kryžių kalnas sovietmečiu
Sovietų okupacijos laikotarpiu statyti kryžius kalne griežtai drausta, maldininkai vaikyti ir bausti. Negana to, kelis kartus smarkiai apgriautas ir pats kalnas, nuo jo nušluoti visi jame sustatyti kryžiai, atkirsti į jį vedantys keliai. Vienu metu kėsintasi Kryžių kalną net užtvindyti. Viskas klostėsi priešingai okupacinės valdžios lūkesčiams: juo smarkiau buvo naikinamas kalnas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės statydavo kryžius nakčia, juos nešdavo nepaisydami pavojaus, draudimų ir persekiojimų.
Kryžių kalnas šiandien
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė traukti piligrimai. Kryžius imta statyti ir kalno papėdėje, mat pačiame kalne jie jau ėmė netilpti. Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje - popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m. rugsėjo 7 d. Šventasis Tėvas meldėsi Kryžių kalne, aukojo šv. Mišias.
Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m.
Šiandien Kryžių kalnas - daugelio katalikų dvasios šventovė. Čia nėra nei bažnyčios, nei stebuklingo paveikslo, nei kapų, kaip kitose šventose vietose. Jis visą pasaulį stebina savo maldos išraiška. Ant kalno „dygstantys“ kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 m., nors jų atsiradimas siejamas su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir represijomis. 1961 m. sovietinė valdžia buvo pradėjusi naikinti Kryžių kalną, tačiau nesėkmingai. Šiandien čia žmonių kančias, viltis ir dėkojimus mena daugiau kaip šimtas tūkstančių įvairiausių kryžių vos ne iš visų pasaulio kraštų. Nuo tada ši šventovė lankoma ne tik maldininkų, bet ir turistų, trokštančių čia palikti savo vilties kryželį.
Ką dar aplankyti netoliese?
Išvykstame iš Šiaulių. Vykstame į Saulės mūšio vietą, kur 1236 m. rugsėjo 22 d. Kelionę tęsiame link Kryžių kalno. Lankomės pranciškonų vienuolyne prie Kryžių kalno. Vienuolyne įrengta keliolika celių, koplyčia, biblioteka. Vykstame į Jakiškių dvarą, istoriniuose šaltiniuose minimą jau nuo XVI amžiaus pabaigos. Jakiškių dvaro sodyba priklausė vokiečių Koškolių giminei. Klasicistinių bruožų dvaro rūmai, statyti 1898 m., pamažu prikeliami naujam gyvenimui. Išlikę dvaro rūmai, ledainės pastatas, nedidelis parkas, garinis malūnas, link rūmų veda senų liepų alėja. Dvaras nerestauruotas, todėl vis dar autentiškas.
Kontaktai
Jurgaičių kaimas, Meškuičių seniūnija, Šiaulių rajonas (12 km nuo Šiaulių Rygos kryptimi). Telefonas: (841) 211103, mob. el.