Šiluminis komfortas darbo patalpose: svarba ir reikalavimai

Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį, darbo operacijų trukmę. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.

Vidaus patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi tiek fizinei, tiek dvasinei mūsų savijautai. Didžiausią paros dalį praleidžiame namuose, antroje vietoje - mūsų biurai, tad kokiomis sąlygomis dirbame, tokių rezultatų galime tikėtis. Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus. Tad nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais - gal net daugiau nei namuose. Todėl tiek namų, tiek biurų mikroklimatas yra labai svarbūs mūsų sveikatai.

Higieninės darbo sąlygos apima šiluminę spinduliuotę, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir slėgį. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą mikroklimatą darbo patalpose.

Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūra būna per aukšta arba per žema. Situacija dar suprastėjo šį rudenį, kai dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas.

Temperatūros reikalavimai darbo patalpose

Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.

Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose” nustato konkrečius temperatūros parametrus. Pagrindinis principas: kuo mažiau fizinės įtampos reikalauja darbas, tuo šilčiau turi būti darbo vietoje.

Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.

Darbo sunkumo kategorijos ir temperatūros reikalavimai

Patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770.

Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)).

Pavyzdžiai pagal kategorijas:

• Ia kategorija - biuro darbuotojai, administratoriai, buhalteriai (sėdimas darbas prie kompiuterio).
• Ib kategorija - prekybos salių darbuotojai, siuvėjai, kasininkės (darbas sėdint, stovint ar vaikštant be sunkių krovinių su nedidele fizine įtampa).
• IIa-IIb kategorijos - sandėlio darbuotojai, pakuotojai, gamybos operatoriai (darbas su kroviniais).
• III kategorija - krovėjai, statybininkai, miško darbininkai (sunkus fizinis darbas).

Prekybos salės darbuotojo ir siuvėjo darbo vietos temperatūra darbe turi būti ne žemesnė nei 17°C. Šie darbuotojai priskiriami Ib darbo sunkumo kategorijai - jų darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant. Prekybos salėse dažnai kyla problemų dėl nuolat atidaromų durų, didelių erdvių ir nepakankamo šildymo. Siuvimo cechuose situacija panaši - seni pastatai, prasta izoliacija, darbdavių taupymas. Siuvėjams temperatūra darbe ypač svarbi - šaltyje tirpsta pirštai, sunku tiksliai valdyti siuvimo mašiną, mažėja darbo kokybė ir našumas. Prekybos darbuotojams ilgos valandos šaltyje prie kasos ar tarp lentynų kenkia sveikatai ir mažina darbingumą.

Specialios pertraukos dirbant šaltyje

Specialių pertraukų trukmės aprašas nustato, kad pertraukos privalomos:

• Dirbant lauke, kai temperatūra žemesnė kaip -10°C arba aukštesnė kaip +28°C.
• Dirbant nešildomose patalpose, kai temperatūra žemesnė kaip +4°C.

Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Pertraukos turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Pertraukų metu darbuotojams turi būti sudaryta galimybė pailsėti šiltoje patalpoje.

Santykinė oro drėgmė darbo vietose apibūdina oro drėgmę. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.

Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami.

Darbo vietų apšvietimas

Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis. Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc.

Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc.

Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri.

Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas.

Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas.

Patalpų vėdinimas

Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas.

Darbuotojų teisės ir ką daryti, jei darbovietėje per šalta?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnis reglamentuoja, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34 straipsnis nustato darbuotojo teises. Darbuotojas turi teisę:

• reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas;
• įrengtų kolektyvines apsaugos priemones;
• pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą.

Jei temperatūra darbe neatitinka reikalavimų, darbuotojas turi teisę:

1. kreiptis į darbdavį - tai pirmas žingsnis, nes darbdavys pagal įstatymą privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas;
2. fiksuoti temperatūrą fotografuojant termometrą;
3. teikti skundą valstybinei darbo inspekcijai (VDI).

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnį (redakcija nuo 2025-01-01) už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą darbdaviams gresia bauda nuo 240 iki 880 eurų. Jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar kilti kitų sunkių padarinių - bauda nuo 1 000 iki 2 000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą - nuo 900 iki 1 400 eurų.

Svarbu žinoti ir tai, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai. Pagrįstas atsisakymas dirbti negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu.

Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.

tags: #siluminis #komfortas #ir #pakankama #silumine #aplinka