Namuose praleidžiame nemažą gyvenimo dalį, tad statant namą rūpinamės, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų sveika ir jauki. Mediena, iš kurios statomi rąstiniai namai, - unikali medžiaga. Šiame straipsnyje panagrinėsime rąstinių namų energetinio efektyvumo klausimą ir atsakysime į klausimą, kokią šildymo sistemą pasirinkti.
Rąstinio namo privalumai
- Sveika aplinka. Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius.
- Natūrali oro drėgmė. Rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria, o patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina atgal.
- Elektrostatiškumas. Rąstinio namo patalpose ore nesklando dulkės, nes elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai.
- Ilgaamžiškumas. Teisingai suręstas ir prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius.
- Garso izoliacinės savybės. Sausas medis yra geras garso izoliatorius. Dėl savo fizikinių savybių medis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje.
- Priešgaisrinės savybės. Pakankamai didelio skersmens rąstas yra labiau atsparus degumui, nei plieno konstrukcijos. Veikiant ugniai rąsto paviršius anglėja, o susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius.
- Ekologiškumas. Pasibaigus rąstinių namų eksploatacijai, jie nebus griaunami, o išmontuojami, panaudojant medieną kitiems tikslams.
- Šiluminės savybės. Medinės sienos pasižymi gera šilumos izoliacija. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje.
Medienos pasirinkimas
Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta. Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai.
Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.
Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis.
Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus. Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams).
Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - augo spygliuočiai gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu pastato tvirtumui ir ilgaamžiškumui.
Šiluminė inercija
Vienas pagrindinių rąstinių namų privalumų yra jų masyvumas. Stori mediniai rąstai veikia kaip natūrali šilumos izoliacija ir pasižymi šilumine inercija - gebėjimu lėtai įkaisti ir lėtai atvėsti. Tai reiškia, kad dienos metu sukaupta šiluma naktį palaipsniui atiduodama, o vasaros karštyje namuose ilgiau išlieka vėsa.
Šiluminė inercija yra fizikinė savybė, būdinga masyvioms medžiagoms, tokioms kaip medis. Rąstinių namų sienos, būdamos storos ir tankios, sugeria šilumą ir lėtai keičia savo temperatūrą.
Įsivaizduokite, saulė visą dieną kaitina jūsų rąstinį namą. Medinės sienos kaupia šią šilumą ir net saulei nusileidus, jos palaipsniui atiduoda sukauptą energiją į patalpų vidų. Tai leidžia išvengti staigių temperatūros svyravimų ir sukuria komfortišką mikroklimatą.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Klausimas: Kokią patartumėte pasirinkti šildymo sistemą 150 m2 rąstiniam namui?
Kokią šildymo sistemą pasirinkti vienareikšmiškai, keliais sakiniais, atsakyti būtų sunku. Geriausia rinktis sudvejintą šildymo sistemą, t. y. grindinį ir radiatorinį šildymą. Galima įsirengti vien tik grindinį arba vien tik radiatorinį šilymą. Ekonomiškiausias yra grindinis šildymas, ypatingai jeigu šilumą gamina dujinis kondensacinis katilas arba šilumos siurblys.
Šilumą gali gaminti dujinis, malkinis, skysto kuro katilas arba šilumos siurblys, imantis žemėje, ore ar vandenyje sukaupta šilumą.
Pagal šiuolaikinius STR reikalavimus vien tik iš rąstų pastatyti namai, kurių sienos papildomai neapšiltintos yra labai šalti ir netenkina šių reikalavimų. Rąstiniam namui labai tinka grindinio šildymo sistema, kur šilumos šaltinis gali būti šilumos siurblys arba katilas naudojantis biokurą, skystą ar dujinį kurą. Kad parinkti šilumos šaltinį ir šildymo sistemos tipą žinoti vien tik namo plotą neužtenka, reikia žinoti ir namo visų išorinių atitvarų (grindų, stogo, sienų, langų ir lauko durų) konstrukciją. Žinant tai galima paskaičiuoti šildymo sistemos galią.
Renkantis katilą siūlyčiau dujinį šildymą arba, jei neatvestos gamtinės dujos, šildymą skystu kuru. Šildymas tokiu kuru yra pilnai automatizuotas ir patogus. Įsirengę vieną iš šių katilų, problemas dėl šildymo galėsite pamiršti. 150 m2 namui reikalingas ~20 kW katilas, jei yra karšto vandens ruošimo poreikis. Dėl pačios šildymo sistemos pasirinkimo, siūlyčiau rinktis vieną iš standartinių sistemų - tai grindų arba radiatorinį šildymą. Jei grindys medinės, siūlyčiau radiatorinį šildymą.
Jei kalba apie šildymo sistemą. Tai palaikant žemesnius parametrus galima įrengti grindinį šildymą, bet miegamajame geriau būtų radiatorinis.
Dauguma Lietuvoje pagamintų rąstinių namų, neturi geros izoliacinės varžos. Todėl jums reiktų skaičiuotis šilumos nuostolius apie 80-90 W/m2, tai 150 m2 reikėtų 14 KW šilumos šaltinio.
Aišku pats idealiausias variantas būtų geoterminis šildymas, kažkaip nenorėčiau rąstiniame name turėti degantį šilumos šaltini.
Šildymo sistemos pasirinkimas mažesniam rąstiniam namui
Klausimas: Reikalinga šildymo sistema namui. 60m2 rąstinio namo šildymui, kokią sistemą galėtumėt pasiūlyti?
Pats komfortiškiausias, bet brangiausias variantas Jūsų rąstiniam nameliui - šilumos siurblys oras-vanduo 5-7 kW galios su rezerviniais 6 kW galios elektriniais šildymo elementais ir grindiniu šildymu. Šiek tiek pigesnis variantas - vietoj grindinio šildymo įsirengti radiatorinio šildymo sistemą. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad sistema būtų kaip galima labiau žematemperatūrė.
Todėl radiatorių dydis (galia) turėtų būti iki 4 kartų didesnis už standartiškai parenkamų, esant vandens temperatūroms 80/60 laipsnių. reikia siekti, kad vandens temperatūra neviršytų 55/45 laipsnių.
Sekantis variantas iš komfortiškesnių - granulinis katilas. Su juo galima derinti tiek grindinio šildymo, tiek radiatorinio šildymo sistemas. Šiuo atveju, radiatoriai gali būti mažesni (80/60 laipsnių).
Tolimesni variantai gerokai pablogina komfortą, bet yra pigesni - tai malkomis arba granulėmis kūrenama krosnelė (gal būt su karšto oro paskirstymo ventiliatorine/ortakine sistema). Taip pat šilumos siurblys oras/oras (kitaip tariant kondicionieriai su šildymo funkcija) su vidiniu blokų skaičiumi, priklausomai nuo norimų patogiai šildyti patalpų skaičiaus.
Tačiau šie variantai šildo gana netolygiai (ne tik temperatūros pasiskirstymas patalpų ribose, bet ir nemaži temperatūrų svyravimai), taip pat išsausina orą, kas sukelia kvėpavimo ligas.
Jūsų atveju siūlytume rąstiniam geoterminį šilumos siurblį ESKA 45. Jo šiluminė galia 4,3 kW. Geriau būtų grindinis šildymas, bet tiktų ir padidintos galios radiatoriai.
Jeigu jūsų namo patalpos yra vienos erdvės, galima rinktis šilumos siurblį oras - oras. Su tokio tipo šilumos siurbliu galima ir šildyti ir vėsinti patalas, nereikia įrenginėti pačios šildymo sistemos (radiatorių, šildomų grindų). Kitas variantas šilumos siurblys oras - vanduo. Su šia sistema jums reikėtų radiatorių arba šildomų grindų. Su šiuo šilumos siurbliu galite ruošti ir karštą vandenį prijungus prie jo išorinį vandens šildytuvą.
Jeigu namas dar statomas tai geriausia šildymo sistema būtų grindinio šildymo su šilumos siurbliu oras-vanduo, jeigu namas įrengtas tai optimaliausias variantas šilumos siurblys oras-oras (kondicionierius).
Rąstinio namo apšiltinimas
Nors mediena savaime pripažįstama kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, ne paslaptis, kad geras medinio namo apšiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas rąstinis namas , priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri savaime užtikrina sandarumą.
Svarbu paminėti ir tai, kad medinio namo šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų - remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms.
Nors iš pirmo žvilgsnio ne visada akivaizdus, tačiau patvirtintas faktas, jog energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje. Pavyzdžiui, projektuojant namą ant kalvos ar lygioje, atviroje vietoje, jis neturės užuovėjos, todėl, siekiant išlaikyti šilumą, jam bus reikalinga ypač gera šilumos izoliacija ir profesionalus apšiltinimas.
Dar vienas svarbus architektūrinis sprendimas šilumos atžvilgiu - tinkamai parinkta pastato padėtis. Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau namo langų būtų pietinėje pusėje, tokiu būdu išnaudojant saulės skleidžiamą šilumą.
Vis dėlto rąstinį namą nusprendus šiltinti, visų pirma, visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o, jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, šiltinimo metu atsiranda puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.
Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“.
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“.
Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.
Šildymo sistemos pasirinkimas renovuojamam rąstiniam namui
Klausimas: Kokį šildymą geriau rinktis rąstiniame name? Svarstau apie natūralaus šildymo plokštes (IR) arba oras-vanduo šiluminį siurblį. Svarbiausias reikalavimas - kuo mažesnė mėnesinė sąskaita už šildymą. Namas ne naujas, 5 metų senumo, neapšiltintas, bet sandarus, apie 130 m2.
Jei svarbi, kuo pigesnė eksploatacija, tai reiktų galvoti apie žemė-vanduo tipo šilumos siurblį, nes jo pagaminamos kWh kaina bus mažiausia (neskaitant malkų), todėl mėnesinės sąskaitos bus mažiausios. Elektros sąnaudos labai panašios.
Spindulinės plokštės per sezoną suvartos apie 4500-5500kW/h jei namas suręstas iš stačiakampių rąstų.
Apibendrinimas
Apibendrinant, rąstiniai namai gali būti labai šilti ir energetiškai efektyvūs, ypač jei tinkamai įvertinamos jų šiluminės inercijos savybės ir pasirūpinama kokybišku šiltinimu. Rinkdamiesi rąstinį namą, nepamirškite atkreipti dėmesį į medienos kokybę, statybos technologijas ir galimybes papildomai apšiltinti konstrukcijas.
DUK
- Ar rąstiniame name gali būti per šilta vasarą? - Dėl šiluminės inercijos, rąstiniai namai vasarą ilgiau išlieka vėsūs.
- Koks yra rąstinio namo energinio naudingumo klasės vidurkis Lietuvoje? - Tai priklauso nuo konkretaus projekto ir naudojamų šiltinimo medžiagų.
- Ar drėgmė kenkia rąstiniam namui ir jo šilumos izoliacijai? - Per didelė drėgmė gali pakenkti bet kokiai konstrukcijai.
- Ar rąstinio namo sienos „kvėpuoja” ir kaip tai veikia energinį efektyvumą? - Medis iš tiesų „kvėpuoja”, t. y. praleidžia orą ir drėgmę.
- Ar rąstiniam namui reikalinga speciali šildymo sistema? - Rąstiniam namui tinka įvairios šildymo sistemos - tiek tradicinės (radiatoriai, grindinis šildymas), tiek alternatyvios (šilumos siurbliai).
Patarimai energijos taupymui rąstiniame vasarnamyje
- Tvarkingas namo apšiltinimas
- Kokybiškos langų ir durų konstrukcijos
- Efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos
- Energiją taupančios elektros priemonės
Grindinio šildymo įrengimas sename name
Jeigu galvojate apie naują šildymo sistemą, ypač svarbu pradėti nuo namo apšiltinimo ir šilumos nuostolių sumažinimo. Pastato šiluminę varžą galima pagerinti net ir be storų izoliacijos sluoksnių, kurie sumažintų kambario plotą - rinkitės naujos kartos Depron izoliacines plokštes. Renkantis grindinį šildymą, reikėtų užtikrinti sausą pagrindą. Namo atnaujinimo darbai pareikalauja investicijų, todėl svarbu įvertinti ir grindinio šildymo kainą.
Europoje skatinama naudotis atsinaujinančia energetika, o privatiems namams nuolat taikomos įvairios paramos ir subsidijos, skatinančios įsirengti saulės elektrines. Jomis galima padengti iki 80% šildymo sąnaudų.
tags: #sildymas #rastiniame #name