Šiame straipsnyje aptarsime Antano Gylio biografijos fragmentus ir jo ryšį su rezistencija, kovomis už laisvę Utenos apylinkėse 1944-1954 metais. Taip pat apžvelgsime, kaip jis veikė Ignalinos butų ūkyje.
Lietuvos partizanai (Šaltinis: Vikipedija)
Kovos už laisvę Utenos apylinkėse 1944-1954 metais
Nagrinėjant kovas už laisvę Utenos apylinkėse 1944-1954 metais, svarbu atkreipti dėmesį į pasakotojų atsiminimus. Žmonių atsiminimai pateikiami beveik netaisyti, o kita sudarytojo pastaba ar data įterpiama laužtiniuose skliaustuose. Šie atsiminimai padeda atkurti to meto įvykius Tauragnų, Daugailių ar Užpalių apylinkėse.
Atsiminimai ir liudijimai
Daugelis žmonių, tokių kaip močiutė, kaimynas ar tolimas giminaitis, užrašyta prieš 10-20 metų, nebesulaukė spausdinto savo žodžio.
Tarp paminėtų asmenų, kurių atsiminimai svarbūs, yra:
- Povilas Gasiūnas
- Adelė Miškinytė
- Antanas Musteikis
- Emilija Vaišnoraitė
- Ona Ramanauskaitė
Antano Gylio gyvenimo fragmentai
Balys Juodzevičius, gimęs 1927 m., turėjo 11,5 ha žemės. Brolį Petrą, gimusį 1923 metais, skrebai paėmė. Antanas buvo 1915 metų ir slapstės. Juozapas buvo Vokietijoj darbuos. Mane suėmė Daugailių skrebai ir pralaikė 3 paras. Atvarė į Uteną ir pralaikė 6 savaites milicijos rūsy. Brolį Petrą buvo nuvežę į Vilnių, bet iš ten pabėgo. Grįžusį vėl suėmė. Policijos rūsy susitikom.
Brolis Petras buvo mažesnis, liesesnis, 4 metais vyresnis, bet jį pripažino jaunesniu, o mane vyresniu. Vėliau mane išvežė į Vilnių. Varant per Aušros vartus, du pabėgo. Prabuvom 5-6 paras. Liko 1 užpalėnas ir 1 molėtiškis. Aš nepažįstu Vilniaus, bet pabėgom, paskui mieste vėl susitikom. Atvarė į miliciją ir išlaikė 3 paras. Ten prabuvom 8 paras. 1945 m. gruodžio 23 d. beeinant į stotį, vėl sulaikė skrebai ir vėl paleido.
Kubiliuos sužinojau, kad mūsų namai iškonfiskuoti. 1948 m. užrašė ir mus. Tada išdavė ir pasą, ir karinį. Brolis Antanas buvo jau lageryje. Bunkerį surado, bet tuščią.
Malvina, gimusi 1914 m., gyveno Drobų kaime, Degučių valsčiuje. Jos vyras Albertas Gurkšnys turėjo 12 hektarų žemės. Gaidžiuos, prie Pagrabių, partizanus rėmė beveik visi kaimo žmonės. Vaišnoraitė ją ir suvedė su partizanais. Kartą sugalvojo išsikast bunkerį, bet skrebai jį surado. Parsivarė mane namo ir pradėjo rėkt. Nuvarė į Tauragnus. Daužė, mušė ir vis klausė: „Kas buvo bunkery? Kas jį įrengė?" Sumušė, sudaužė kaip obuolį. Ruduo, šalta, vėjas pučia. Tardymas, vėl mušimas.
Antanas Vaškelis, gimęs 1915 m. Tauragnų vls., dirbo žemės ūky. Daug rusų buvo netoli Sirvydžių ir Stapšėnų kaimų. Karišku atžvilgiu jie buvo nepasiruošę. Nebuvo ir tvarkos. Stundžia buvo vietinis, jį patys partizanai nušovė. Jis norėjo mane priverst miškan eit, tai aš net pabėgau. Vadas jis buvo menkas: turėjo gal apie šimtą vyrų, o liko tiktai keletas. Pradėjo labai gert. Šeima išvežta buvo, o jis gyveno su kita moterim. Mums niekas daugiau neatneš. O rusam mašinom veža. Per mažas mūsų kraštas. Aš taip supratau.
Ryšiai ir veikla Kaune
Antanas Vaškelis pasakojo apie savo veiklą Kaune: "Man baisiausia buvo pereit per saugumą. Apklausė centriniam Kauno pašte. Ten buvo kambarys saugumo. Sesuo ir suveikė. Būč nesuėjęs. Dabar dirbu tenai. Mūsiškiai jokio ryšio neturi su niekuo, su pačiu centru. Susirišau, nes butą nuomavau iš švietimo skyriaus vedėjo. Išgeria - atviresni. Sako, suvesiu. Gaunu raštelį nuo jo. Ir sutariam: susitinkam Kaune, centriniam pašte. Aš pagal nusakymų salėn įėjau, o jis jau vaikšto vaikšto. Tada išėjom Laisvės alėjon. Išsišnekėjom. Jis pasakė taip: turėjom, bet kai karas pasibaigė, pasibaigė ir mūsų ryšiai, dabar nieko neturim. Kovot su jais [rusų kareiviais] nėra prasmės. reikia slėptis kaip galima. Jie patikėjo pažadais. Paduok tuos, kurie klaidina. Jie ir išdavė mane. Galėjom kalbėt išsiskyrę. Tada mums duoda kailin. Pasidaryt galą. Protą: paminėjau žmones, kurių gyvenime nebuvo. parodymus. perduodu. Aš tik bijojau susitikt pažįstamų. Jie dar nepasitikėjo, aš gi jiems nebuvau dirbęs. Suėmė mane darbe. Turėjau dokumentus, kad esu ligonis. Aiškinau, kad dirbu ir gydaus. Šiokio tokio darbo buvau gavęs pašte. Lenkiškai neatsakai, tai jau blogai. Ašiai per tardymus daug prišnekėjau, norėdamas laiko išlošt. Mat, jeigu kalbi, nemuša. Prirašė daug protokolų."
Apie tardymus ir kalinimą: "Pradėjo kitaip sakyt. Reikia man prisipažint. bus neaišku, mane atveš čia, Tauragnuos, tada man bus galas. kita bėda - ryšiai su Utena. "plėmai" kokie, sienos dažais kaip krauju aptaškytos, visur juoda. rodos, buvo budeliai. Aš ir apalpau. Ir kelniotės nusmuko. Vežiojo dar studentą Balį Bikelį. Reikėjo rinktis: ar be garbės, ar be galvos. Jaunas vyras, mokslas jau beveik baigtas. Geriau pats nusižudė, bet kitų neišdavė. Visiems buvo duota po 25 metus. Partizanaut darės vis sunkiau. Vienus pagavo, kitus nušovė. O Milašius Mykolas kitus skundė. Jo šeimą partizanai sušaudė. Aš, sakau, niekur nedalyvavau, nebuvau, aš įrodysiu. Jeigu žinoję, būt pasiėmę. Jis už tai žadėjo padėt, kai reiks. nueinam. Tai, sako, brolį pristatei? Pristačiau, sako. O Milašių susitikau dar prieš tai. Tai ką, sako, atsiradai? Ir anas įėjo NKVD kambarin. Įšaukė mane. paklausinėjo ir paleido. Aš juos mušdavau, o anys mus mušdavo. Tai juos kampan suvarydavau. Mes buvom avys, anys buvo vilkai. Sako, va teip bus. Išsikask duobę, griūk pati ir lauk, kada žemėm apipils. Sirvydžiuos suimtus žmones bulvių rūsy sumetę laikydavo. Norkūną užmušė. Ir ji tvartely su juo buvo, kol sūnus numirė."
Kiti atsiminimai
Linkiokas Kaziukas kartu dirbo, žuvo važiuodamas motociklu. Jo brolis Antanas buvo studentas. Gaudavo pinigų ir ėjo mokslą. Pirmojoj ekskursijoj važiavo kaip delegacija Maskvon. O Linkų buvo visi broliai į kairę pakrypę. prakalbas sakydavo, ir Jonas prakalbas sakydavo. Baigiantis karui, pasiėmė ginklą ir išėjo miškan. Partizanaudamas aš dar su Antanu susikirtau. žiūri, siela jo kokia. Gyvybės atimt mes neturim teisės, ne mes ją duodam. Tai aš jam sakau: Antanai, tu važinėjai raudonu dviračiu mitinguos. Nesikarščiuok. apynasriu, tas Graužinis klausia, kur einu. visais pažintį turiu, tai išsuksiu. nes buvau katalikiško jaunimo pirmininku. 1941 m. išvežė Stundžios (vėliau partizano) šeimą. Laurinavičių šeimą - 4 brolius ir seserį. Tauragnų inteligentus vežė su pirmu Romanovo ir Ruzgo parašu.
Lietuvos partizanai (Šaltinis: Vikipedija)
Verslo elitas ir politinės pažiūros
Žurnalas TOP 500 įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą. TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui.
Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vienas jų - liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“.
Turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500
Analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių bei žinomiausių Lietuvos milijonierių.
| Vieta | Vardas, Pavardė | Turtas (eurais) | Įmonė |
|---|---|---|---|
| 309 | Vilius Navickas | 7 mln. | „V&J Consulting“ |
| 312 | Laimutis Pinkevičius | 7 mln. | „Ranga Group“ |
| 326 | Saulius Grinkevičius | 6 mln. | „Daumantai LT“ |
| 340 | Robertas Neimontas | 6 mln. | „Daumantai LT“ |
| 329 | Ričardas Jarmalavičius | 6 mln. | „Publicum Group“ |
| 341 | Kostas Noreika | 6 mln. | „Paysera“ |
| 353 | Vytautas Banys | 5 mln. | „Vėtrūna“, „Versina“ |
| 356 | Ana Ciupij | 5 mln. | „Stikliai“ |
| 357 | Aleksandras Ciupijus | 5 mln. | „Stikliai“ |
| 390 | Romas Zakarevičius | 5 mln. | „Stikliai“ |
| 361 | Židrūnas Garšva | 5 mln. | „Dextera“ |
| 367 | Dainius Kreivys | 5 mln. | „Catus“ |
Vilius Navickas sovietmečiu dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991-aisiais. 2009-2010 m. ėjo Vilniaus mero pareigas. Ir prieš užimdamas mero postą, ir po to vertėsi investicijomis į nekilnojamąjį turtą.
Laimutis Pinkevičius 1990-1991 m. įkūręs statybos bendrovę „Ranga“ per keletą metų sugebėjo išvystyti verslą iki didžiausios statybų bendrovės Lietuvoje. Šiuo metu vis dar kamuojasi su skolomis, susidariusiomis ekonominės krizės metais.
Saulius Grinkevičius versle sukasi nuo 1991-ųjų. Iš pradžių su trimis draugais į Lietuva vežė medieną, nusipirko kelias parduotuves, įkūrė žuvų perdirbimo cechą. Silkėms pagardinti patys pradėjo maišyti majonezą ir taip gimė idėja gaminti pagardus. Buvo įkurta bendrovė „Vesiga“, vėliau tapusi „Daumantai LT“.
Robertas Neimontas nuo 2003 metų dirbo direktoriumi antrinėje įmonėje - „Vilniaus majonezo gamykla“. Tuomet jis teigė, kad drastiškų pokyčių nebus, įmonė turi strategiją ir nuolat tobulina veiklą.
Ričardas Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“. Atsikandęs žurnalisto ir redaktoriaus duonos įkūrė ryšių su visuomene įmonę „Publicum“.
Kostas Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse. Būdamas 25-erių metų jis tapo „EVP International“ bendrasavininkiu ir vadovu. Būtent dėl šios elektroninės pinigų sistemos jis tituluojamas Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus pionieriumi.
Vytautas Banys dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“. Tačiau paskui „Vėtrūną“ velkasi skolų šleifas. Žiniasklaidoje skelbta informacija, kad šios Telšių įmonės susijusios su partija „Tvarka ir teisingumas“.
Ana Ciupij, Aleksandras Ciupijus ir Romas Zakarevičius verslą pradėjo dar Tarybų Lietuvos laikais, bet sugebėjo jį plėsti ir išlaikyti iki šių dienų. Būtent „Stikliuose“ apsistoja žinomiausi pasaulio žmonės. Verslininkų istorija prasideda 1987 m. , kuomet Ana su vyru Aleksandru bei Romu Zakarevičiumi įsteigė kooperatyvą ir atidarė „Stiklių“ kavinę, kuri vėliau tapo restoranu.
Židrūnas Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo. „Dextera“ yra viena didžiausių žaliuzių gamintojų Lietuvoje. Nuo 2009 metų paskyriau savo laiką politinei veiklai ir Kauno miestui.
Dainius Kreivys dar 1993 m. pradėjo veikti versli - dirbti įvairiose gamybos ir prekybos įmonėse. Krizės laikotarpiu D. Kreivys tapo ūkio ministru. 2012 m. jis iš motinos susigrąžino 40 proc. verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ akcijų.