Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Tam pirmiausia pasitelkiamos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie numato individo privataus gyvenimo apsaugos atvejus, būdus bei priemones ir taip užkerta kelią įsibrauti, atskleisti ar panaudoti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo ar jam nežinant.
Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės teisės priklausančio buto privatumo apribojimus Lietuvoje, įskaitant įstatymus, reglamentuojančius šią sritį, ir teismų praktiką.
Privataus Gyvenimo Apsauga Lietuvoje
Teisė į asmens privataus gyvenimo gerbimą priskiriama vadinamosioms antrosios kartos žmogaus teisėms. Tam pirmiausia pasitelkiamos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie numato individo privataus gyvenimo apsaugos atvejus, būdus bei priemones ir taip užkerta kelią įsibrauti, atskleisti ar panaudoti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo ar jam nežinant.
Svarbu pažymėti, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokio pasikėsinimo.
Šios pusiausvyros ir leistino elgesio, susijusio su informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą disponavimu, pažeidimas, sudaro pagrindą taikyti pažeidėjui civilinę, o tam tikrais atvejais ir baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojo kodekso normos atskleidžia ryšį tarp veikos pavojingumo (sunkumo) bei bausmės griežtumo.
Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad privatus gyvenimas apima asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmens autonomiją, teisę savarankiškai apsispręsti, elgtis, pasirinkti gyvenimo būdą, įsitikinimus, garbę ir orumą, asmens duomenų apsaugą, privataus būsto neliečiamumą, susirašinėjimo slaptumą, taip pat kitus asmeninio gyvenimo aspektus.
Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, į kurią niekas negali be asmens sutikimo įsikišti. Apsauga įstatymu - tai garantas, kad asmuo, kurio teisė į privatumą yra pažeista, galės kreiptis į atitinkamas institucijas ir ši jo teisė bus apginta.
LR CK 2.23 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog privataus gyvenimo duomenų paskelbimas, asmeninio susirašinėjimo paskelbimas, įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymus yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi, privatumo teisė yra ginama įvairiais teisės aktais, įskaitant Konstituciją, Civilinį kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą ir kitus įstatymus.
Privataus gyvenimo apsauga
Informacija Apie Asmens Privatų Gyvenimą
Informacija apie privačius asmens gyvenimus gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Lietuvos įstatymai skiria daug dėmesio informacijai apie asmens privatų gyvenimą. Tarp tokių paminėtini Visuomenės informavimo įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuris reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenis susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja asmens privataus gyvenimo apsaugą atliekant ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo procesinius veiksmus.
Nuosavybės Teisės Apribojimai
Civilinio kodekso 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.81 straipsniu namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmenys, iki įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo (2015-11-01) įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo dienos.
| Apribojimo Tipas | Aprašymas | Teisinis Pagrindas |
|---|---|---|
| Bendraturčių Susitarimas | Tvarka, pagal kurią naudojamasi atskiromis izoliuotomis patalpomis | CK 4.75, CK 4.81 |
| Turto Arestas | Laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą | CPK 663 str. |
| Varžytynės | Turto pardavimas priverstiniu būdu dėl skolų | CPK 704 str. |
Turto Pardavimas ir Varžytynės
Pagal įstatymus, apie varžytynes viešai paskelbiama likus 30 dienų iki jų pradžios, tačiau turto savininkas sau naudingesniu pardavimu gali pradėti rūpintis gerokai anksčiau - jau tada, kai gauna antstolio raginimą geruoju įvykdyti sprendimą arba turto arešto aktą. Tai yra signalai, kad turtas vėliau gali būti realizuojamas priverstiniu būdu.
CPK 704 straipsnis skelbia, kad turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.
Įstatymas reikalauja, kad pradinė pardavimo kaina per pirmąsias varžytynes būtų 80 proc., o per antrąsias - 60 proc. rinkos vertės. Todėl gali atsitikti taip, kad varžytynių dalyviai tik minimaliai pakels kainą, ir turtas bus parduotas pigiau, negu realiai kainuotų rinkoje.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.
tags: #nuosavybes #teise #priklausiancio #buto #privatumas