Koks Turi Būti Geras Vadovas: Savybės ir Įgūdžiai

O kiek teko girdėti istorijų apie gerus vadovus? Tokius, kuriems išėjus, iš paskos pajuda trečdalis įmonės. Ir ne dėl to, kad šis žarstytų premijas ir dalytų tarnybinius automobilius. Toli gražu! Daug dažniau tenka išgirsti tokį vadovą ar vadovę apibūdintą kaip „griežtą, bet teisingą“.

Šis straipsnis nagrinėja gero vadovo psichologiją, apžvelgia lyderystės įgūdžius ir savybes, būtinas sėkmingam vadovavimui.

Sėkmės lydimi lyderiai puikiai moka bendrauti. Šis talentas yra gyvybiškai svarbus, kai reikia pavaldiniams tiksliai nurodyti, kokių jų darbo rezultatų vadovas tikisi. Išsakydami savo pageidavimus, geri vadovai nesąmoningai primena esmines bendrovės vertybes, tikslus, viziją ir misiją. Tai yra vienas iš garantų, kad vadovo žodžiai bus išgirsti.

Tad kuo pasižymi vadovai, sugebantys išlaikyti darbingą, susitelkusį ir pozityvų kolektyvą net tada, kai biudžetas kiauras, o darbas primena Australijos gaisrų gesinimą?

Gero vadovo savybių galima vardinti dešimtimis, bet kiekvienam kolektyvui palinkėčiau vadovo, kuris turi šias savybes:

Pagrindinės Gero Vadovo Savybės

1. Žino, ką daro ir moka planuoti. Vadovas turi aiškiai suvokti, kuria kryptimi reikia veikti ir labai aiškiai, pamatuojamai perteikti tai pavaldiniams. Geras vadovas sugeba planuoti taip, kad kiekvienas komandos narys žino, ką konkrečiai turi atlikti, kurie jo darbai neša didžiausią naudą įmonei ir, pagal kokius kriterijus bus matuojami jo rezultatai. Kai sistema aiški, skaidri ir nuspėjama, žmonės gali koncentruotis į darbą, o ne rankiotis informaciją virtuvėlėse ar rūkymo kampelyje.
2. Mėgsta žmones. Šiomis dienomis tenka išgirsti apie vadovus, kurie visiškai atsiribojo nuo pavaldinių ir su jais bendrauja tik elektroniniais laiškais - įsakymų sąrašais. Kolektyvo nuotaikos slogios ir tai, kas vyksta biure net iš tolo neprimena darnaus darbo. Geras vadovas - žmogus, kuriam patinka žmonės, jie jam įdomūs ir jis nori, kad jo darbuotojams sektųsi. Toks vadovas pažįsta savo žmones ir žino, kad įtemptose situacijose reikia būti arti jų, o reikalams stojus į vėžes - šiek tiek atsitraukti, suteikiant kolektyvui erdvės iniciatyvai ir savarankiškumui. Jei kolektyvas murgdosi iki išnaktų spręsdami problemą, geras vadovas nepraplauks 17 val. pro juos valso žingsniu namo, bet bus su jais, palaikys ir drąsins tol, ko, įsitikins, kad padarė viską, ką gali jog padėtų. Dėmesys kiekvienam komandos nariui ir nuolatinis domėjimasis juo - štai kas didina darbuotojų motyvaciją, stiprina vadovų autoritetą ir pelno kolegų pagarbą.
3. Elgiasi taip, kaip prašo elgtis kitų. Geras vadovas kelia aukštus etinius ir profesinius standartus ir, visų pirma - sau. Jei vadovas reikalauja iš kitų punktualumo, nors pats visur vėluoja - pirmiausiai tai kerta per jo kolektyvo moralę. Ir atvirkščiai, jei kolektyvas mato, kad vadovas savo pavyzdžiu demonstruoja punktualumą, organizuotumą, pagarbą, tokio elgesio išsireikalauti iš pavaldinių bus daug lengviau. Vadovo veiksmai turi įkvėpti darbuotojus sužinoti, išmokti ir padaryti daugiau. Aukšti standartai ne tik drausmina kolektyvą, dažnai žmonės pradeda nuoširdžiai džiaugtis sukurta aplinka ir noriai pasakoja apie tai savo pažįstamiems. Tikriausiai nereikia aiškinti, kad į tokią įmonę pritraukti naują gerą darbuotoją yra gerokai lengviau.
4. Sugeba priimti sprendimus. Nėra didesnės bėdos nei vadovas, kuris vengia sprendimų. Kai kurie vadovai stengiasi išvengti nemalonių pokalbių, todėl apsimeta, jog nemato problemos. Kai kurie delsia daryti sprendimus, nes „o gal praeis?“, neįsiklauso į patyrusios komandos įspėjimus arba konsultuojasi su „n+k“ žmonių ir tupi nesibaigiančiuose susirinkimuose taip ir negebėdami apsispręsti. Krizės metu dažnai nelieka nei laiko, nei galimybių surinkti ir išnagrinėti visą išsamią informaciją sprendimui priimti. Bet sprendimai vis tiek būtini. Geras vadovas sugeba išlikti veiklus, aktyvus ir pozityvus net ir tada, kai niekas iki galo nėra aišku.
5. Yra emociškai subrendęs. Kuo labiau įtempta situacija aplink, tuo svarbiau, kad kolektyvui vadovautų žmogus, esantis darnoje su savimi ir mokantis adekvačiai reaguoti į aplinkinius. Kai vadovas pasitiki savimi, pažįsta save, žino, kur yra stiprus, o kur silpnas, jis sugeba laiku ir tikslingai pasitelkti pagalbą, išlaikyti ramybę ir tvirtumą. Toks vadovas greičiau pajaučia, kur reikia sustoti, nekankina iki perdegimo savęs ir kolektyvo nerealistiniais tikslais bei darbais. Empatiškas vadovas atpažįsta, kokios nuotaikos bei savijauta vyrauja jo komandoje. Tai leidžia tinkamai parinkti bendravimo toną ir būdus. Juk išsigandusiam žmogui mažiausiai reikia dar ir griežto tono bei kalno sausų instrukcijų. Nuoširdus ryšys su kiekvienu komandos nariu leidžia puikiai suprasti vienas kitą, efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti.

Įvairūs lyderystės stiliai.

Kiti Svarbūs Aspektai

Lyderystė neatsiejama nuo pasekėjų. Charizma yra gebėjimas valdyti ir suprasti emocijas. Lyderiais negimstama, tai yra mitas. Jei yra grupė žmonių, kuriai reikia atlikti užduotį, joje visada atsiras lyderis. Tačiau formaliose organizacijose lyderis yra paskiriamas aukštesnės vadovybės, o ne iškyla natūraliai. Štai tada ir prisireikia mokytis lyderystės įgūdžių.

• Skatina pavaldinius drąsiai reikšti savo nuomonę. Sėkmingi lyderiai geba nukreipti dėmesį nuo savęs ir paraginti pavaldinius išreikšti savo nuomonę. Jie yra meno prakalbinti kitus specialistai, mokantys išklausyti, padrąsinti ir subtiliai sukritikuoti. Geri vadovai sukuria diskusijoms palankią aplinką, kur kiekvieno nuomonė yra gerbiama.
• Geba išsakyti savo pageidavimus. Sėkmės lydimi lyderiai puikiai moka bendrauti. Šis talentas yra gyvybiškai svarbus, kai reikia pavaldiniams tiksliai nurodyti, kokių jų darbo rezultatų vadovas tikisi. Išsakydami savo pageidavimus, geri vadovai nesąmoningai primena esmines bendrovės vertybes, tikslus, viziją ir misiją. Tai yra vienas iš garantų, kad vadovo žodžiai bus išgirsti.
• Skatina žmones mąstyti. Geriausi vadovai perpranta kolegų mąstyseną, įvertina jų gebėjimų ribas ir numato, kur jiems dar reikia tobulėti. Šiomis žiniomis lyderiai naudojasi versdami kolegas mąstyti ir siekti geresnių rezultatų. Tokie vadovai verčia kolegas pasitempti, niekada neleidžia patogiai atsipalaiduoti ir skatina tobulėti. Jeigu smegenys nėra priverstos įtemptai mąstyti, žmogus nustoja mokytis. Jeigu mokymosi procesas sustoja, žmogus nebeauga kaip asmenybė, o tai kenkia profesinei veiklai.
• Prisiima atsakomybę. Sėkmės paukštę pagavę vadovai savo kolegoms leidžia juos valdyti. Tai nereiškia, kad kiti įgauna teisę juos kontroliuoti - tiesiog vadovai nebijo prisiimti atsakomybės už savo veiksmus prieš kitus kolegas, nebijo pripažinti klydę. Vadovo pareiga - ne tik tinkamai pasirinkti pavaldinius ir jiems sėkmingai vadovauti, bet ir mokėti prisiimti atsakomybę. Tik išmokęs atsakyti už savo priimtus sprendimus, vadovas pradeda deramai reaguoti į pavaldinių poreikius ir duoda suprasti, kad jis suinteresuotas ne savo asmenine, o viso kolektyvo sėkme.
• Rodo pavyzdį. Geri vadovai savo pavyzdžiu parodo, kaip reikia elgtis, sąmoningai elgiasi vienaip ar kitaip. Jie supranta, kad kolektyvas juos stebi tarsi pro padidinamąjį stiklą, tad intuityviai jaučia, kas seka kiekvieną jų žingsnį.
• Įvertina ir skatina nusipelniusius. Tikri lyderiai jaučia bendrovės pulsą ir įvertina tuos, kurie labiausiai prisideda prie sėkmingo verslo vystymosi. Geras vadovas mato ne tik skaičius ir pajamas, bet ir pastebi, kuris darbuotojas nuoširdžiai ir sunkiai dirba (nepriklausomai nuo rezultatų).
• Sukuria grįžtamąjį ryšį. Darbuotojai pageidauja, kad jų vadovai aiškiai parodytų, matantys jų pastangas ir klaidas. Geri lyderiai visada savo kolegoms pateikia komentarų ir taip kuria pasitikėjimu grįstus santykius su kolegomis. Grįžtamojo ryšio svarbą geri vadovai suprato jau savo karjeros pradžioje, tad moka pasinaudoti tokia bendravimo forma darbo rezultatų gerinimo tikslais. Darbuotojams būtina žinoti, jog vadovui jie svarbūs ir reikalingi.
• Žino, kas ką moka geriausiai. Geri lyderiai numato kiekvieno darbuotojo potencialą ir žino, kaip tuo pasinaudoti. Geri vadovai - tikri kolegų geriausiųjų savybių išnaudojimo specialistai, puikiai išmanantys, kuriam darbuotojui kokiu metu reikia skirti vieną ar kitą užduotį.
• Nebijo klausti ir prašyti patarimo. Geri lyderiai moka užduoti klausimus ir prašyti patarimų. Nors iš išorės atrodo, jog geras vadovas pats viską puikiai žino, iš tikrųjų tikrą lyderį kankina nuolatinis žinių troškulys, jo neapleidžia noras ir poreikis mokytis naujų dalykų.
• Problemas sprendžia, o ne apie jas galvoja. Geri vadovai iš karto sprendžia problemas ir puikiai žino, kur slypi jų priežastys. Tokie žmonės nešvaisto laiko vėjais, nes per savo karjerą iki tobulybės išlavino problemų sprendimų talentą, tad nebando išvengti nepalankių aplinkybių, o jas drąsiai priima. Geri lyderiai visada juda į priekį ir daro dalykus, daugeliui žmonių keliančius baimę ir nerimą.
• Pozityviai mąsto. Geri vadovai geba sukurti pozityvią ir įkvepiančią darbo atmosferą. Jie puikiai žino, kaip reikia kolegas nuteikti darbui ir juos motyvuoti. Dėl šio gebėjimo kolektyvas tokius vadovus gerbia, vertina, mėgsta ir klauso.
• Yra puikus mokytojas. Tikri lyderiai ir geri vadovai niekada nesiliauja mokyti, nes yra patys suinteresuoti mokytis. Būtent per mokymo modelį geri vadovai padeda ne tik savo kolegoms, bet ir patys sau nuolat jausti naujovių pulsą. Geri vadovai ne tik patys negaili laiko pavaldinių mokymams, bet ir investuoja pinigus į šį procesą, samdydami dėstytojus.
• Noriai investuoja į ryšius. Geri vadovai nebijo keisti patogaus status quo. Jie noriai mezga pažintis, tinkamai investuodami į abiems pusėms naudingus ryšius. Tikri lyderiai ieško ryšių su kitais lyderiais ir gerais konkrečių sričių specialistais - kitaip tariant, žmonėmis, galinčiais praplėsti jų įtakos sferą. Be to, geri vadovai savo sėkmės vaisiais noriai dalijasi su visais, padėjusiais to pasiekti.
• Nuoširdžiai myli savo darbą.Geriems vadovams nuoširdžiai patinka vadovauti - ir visai ne todėl, kad tokios pareigos leidžia pademonstruoti savo galią. Tikrus lyderius masina galimybė sukurti kažką prasmingo ir svarbaus. Gavęs vadovo postą, tikras lyderis turi progą įrodyti gebantis padėti kitiems, tačiau tai įmanoma tik su viena sąlyga - vadovas savo darbą tiesiog privalo mylėti.

Vadovo Kompetencijos

Pastaruoju metu žodis „kompetencija” yra plačiai vartojamas kalbant apie žmogiškuosius išteklius. Nuo vadovo žinių ir sugebėjimų, t. y. kompetencijos, priklauso jo darbo rezultatai, o galiausiai ir verslo sėkmė.

Socialinė kompetencija gali būti apibrėžiama mokėjimu bendrauti ir dirbti su žmonėmis. Viena vertus, ilgalaikės perspektyvos požiūriu dalykinė kompetencija yra labai dinamiška dėl sparčiai kintančių technologijų. Kita vertus, ji yra nesunkiai apibrėžiama ir gali būti greičiausiai įgyjama. Dalykinės kompetencijos specifiką lemia individo funkcinės veiklos sritis. Socialinė ir konceptualioji kompetencija yra bendrosios kompetencijos, kurios individui reikalingos, nesvarbu, kokias pareigas jis eina organizacijoje. Paprastai būtent šios kompetencijos tampa strategiškai svarbios verslo pasaulyje, ypač kalbant apie vadovus.

Pagrindinės strateginių individo kompetencijų grupės:

• Socialinė kompetencija
• Konceptualioji kompetencija
• Dalykinė kompetencija

Šios kompetencijos nubrėžia gaires individo kompetencijai ugdyti siejant tai su karjeros galimybių panaudojimu.

Vadovas turi padrąsinti ir remti darbuotojus, kelti jų vertės suvokimą, pastebėti laimėjimus, konstruktyviai elgtis darbuotojui suklydus, išklausyti jų problemas bei padėti jas spręsti.

Sakoma: nesvarbu, kiek taktinių klaidų padarysi, tačiau jei strateginis sprendimas bus teisingas, laimėsi. Tačiau pastaruoju metu, kai pradedame kalbėti apie strateginius dalykus, kyla klausimas, kokios yra tokio sprendimo prielaidos.

Šiomis dienomis nebegalima priiminėti strateginių sprendimų, pagrįstų panašiais praeities įvykiais. Taisyklė, jog tai, kas darė įtaką praeityje, būtinai turės įtakos ir ateityje, nebegalioja. Šių dienų dinamiškoje aplinkoje priiminėti strateginius sprendimus, pasikliaujant tik praeities įvykiais, - mažų mažiausia rizikinga.

Šie konceptualūs individo gebėjimai leidžia suformuluoti aplinkos vystymosi viziją, atsižvelgiant į šios vystymosi tendencijas, priimti teisingus sprendimus netikrumo sąlygomis.

Strateginis mąstymas -nuolatinis savęs klausinėjimas, ar tai, ką aš darau, kokius sprendimus priimu šiandien, ilgalaikėje perspektyvoje pasiteisins? Dažniausiai vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau tai nėra visiškai atsiribojimas nuo realybės.

Gebėjimas bendradarbiauti, siekiant bendrų tikslų, suteikiant pagalbą vienas kitam, efektyviai komunikuojant, įgūdžiai dirbti komandoje - būtini reikalavimai ne tik vadovams, bet ir visiems organizacijos darbuotojams.

Nors bendradarbiavimo procesas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprastas, tačiau egzistuoja daug kliūčių, trukdančių efektyviai pasikeisti informacija. Jos susijusios su žmogiškaisiais komunikacijos aspektais: tarpusavio santykių klimatu, turimomis vertybėmis ir nuostatomis.

Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, būtina atsižvelgti į galimus trikdžius ir siekti juos pašalinti, nes neefektyvi komunikacija sąlygoja nesusipratimus, destruktyvius konfliktus, nepasitenkinimą ir žemą darbo našumą.

Dauguma pažangių vadovų apibūdinami kaip puikūs bendravimo specialistai. Jiems gerai pavyksta kryptingai pateikti savo viziją kaip paprastą idėją ir pritraukti daug šalininkų. Vadovų, kaip bendravimo specialistų, išskirtinė sėkmė priklauso nuo gebėjimo kurti tarpusavio ryšius ir puoselėti neformalų bendravimą siekiant abipusiškai naudingų santykių.

Bendravimo įgūdžiai - tai mokėjimas užmegzti psichologinį kontaktą, aktyviai klausytis, aiškiai formuluoti mintis ir aktyviai bendrauti, taigi siekti abipusio supratimo.

Lyderiai, turintys šią savybę, moka nustatyti pagrindines emocines jėgas, formuojančias tiek atskiro asmens, tiek grupės požiūrius ir veiksmus. Kuriant tarpusavio santykius, svarbi empatija, gebėjimas pajusti kito žmogaus emocijas ir poreikius, aktyvus domėjimasis jo rūpesčiais. Empatiški lyderiai suteikia emocinę paramą ir taip padeda pavaldiniams vykdyti darbo reikalavimus.

Sėkmė bendraujant su žmonėmis priklauso nuo sugebėjimo įsigilinti į kito žmogaus požiūrį. Taigi geriausia įtikinėti žmogų yra įsijausti į jo padėtį ir pažvelgti į savo idėją kito žmogaus akimis: kodėl jis norėtų bendradarbiauti su mumis?

Gebėjimas įkvėpti kitus apima vadovo tikslų įgyvendinimo pobūdį, kurio pagrindas yra tikėjimas ir entuziazmas. Tikėjimas savo jėgomis ir tuo, kad tikslas bus pasiektas yra viena iš mentalinių jėgų, kurią vadovai turi išmokti pasitelkti.

Entuziazmas reiškia, kad lyderiai siekdami tikslo linkę pasiaukoti, prisiimti riziką, rūpintis ne savo, o pasekėjų gerove.

Vadovo emocinę kompetenciją sudaro du esminiai momentai: 1) savęs suvokimas - tikslus savęs pažinimas ir įvertinimas, pasitikėjimas savimi; 2) savireguliacija - gebėjimas kontroliuoti save, būti patikimam, prisitaikančiam, besikeičiančiam.

Savęs pateikimas - vadovo gebėjimas, siekiant sėkmės ir efektyvumo, sąmoningai ir nuolatos rūpintis savo asmeniniu įvaizdžiu.

Viziją turintis lyderis aiškiai mato tolimą ateitį, pateikia aiškų tikslą ir kryptį, į kuriuos gali orientuotis kiti. Nors pati vizija gali būti labai miglota, tikslas aukštas ir apimantis fundamentalų status quo pokytį, tačiau pati skelbiama idėja yra labai paprasta, aiški ir labai patraukli.

Vienas svarbiausių vadovo gebėjimų - nustatyti pagrįstus ir motyvuojančius tikslus. Tikslas yra bet kokios veiklos pagrindas: aišku kur norima nueiti ir kokius rezultatus norima pasiekti.

tags: #koks #turetu #buti #vadovas