Santuoka Lietuvoje baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (LR CK 3.49. str.).
Nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.
Santuokos Nutraukimas Abiejų Sutuoktinių Bendru Sutarimu
Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu - tai pats patogiausias santuokos nutraukimo būdas.
Santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu institutą reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos trečiasis skirsnis - supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena) pasinaudoti leidžiama, jei abi šalys yra visiškai veiksnios šioje srityje, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.), nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.
Jis yra pigiausias, nes sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Greičiausias, nes įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.
Toks terminas nustatytas siekiant išsaugoti santykių stabilumą, užkirsti kelią lengvabūdiškiems, nepagalvotiems impulsyviems sutuoktinių sprendimams ir nesudaryti sąlygų fiktyvioms santuokoms.
Kita vertus, vienų metų terminas yra pakankamas patiems sutuoktiniams įsitikinti, ar įmanomas tolesnis bendras jų gyvenimas.
Tačiau tokis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu.
Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu įmanoma tik kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių.
Tad, sutuoktiniai sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastina santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių.
Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu - negalima.
Sutartis Dėl Santuokos Nutraukimo Pasekmių
Santuokos nutraukimo sutartis - sutartis, kuria sutuoktiniai nusistato santuokos nutraukimo teisines pasekmes.
Joje turi būti aptartos šie pagrindiniai klausimai: turto ir skolų pasidalijimo sąlygos, nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su jais sąlygos bei sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo sutartis yra tvirtinama teismo.
Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką, kuriame nurodomos priežastys, kodėl santuoka iširo, paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptariamu esminės santuokos nutraukimo pasekmės.
Tokioje sutartyje išsprendžiami bendro turto padalinimo klausimai - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir procesinės teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmių), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. B. S., A. S., bylos Nr. 3K-3-520/2008).
Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų - dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į LR CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas, ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-58-2019/2015).
Teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turi patikrinti, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių turtinių interesų.
Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą.
Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Sutarties Turinys
Pateikiant prašymą nutraukti santuoką (CK), reikia pridėti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame privaloma nurodyti:
- Sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t.y nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas.
- Kad sutuoktiniai neturi bendro turto, t.y dalytino, turto, turi būti nurodoma sutartyje.
- Kai sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį (CK 3.101 str.), sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių turto padalijimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu pagal vedybų sutartį sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės neturėjo, tai sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nurodoma, kad pagal vedybų sutartį sutuoktiniai bendro turto neturi. Tokiu atveju teismui kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių turi būti pateikiama ir vedybų sutartis.
- Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas.
- Šiuo atveju sutartyje įvardijama, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą, ir nurodoma išlaikymo dydis ir būdas (periodinis mokėjimas, vienkartinė suma, natūra ir pan. ).
- Jeigu nė vienas iš sutuoktinių nereikalingas išlaikymo, šitai nurodoma sutartyje. Tačiau tokios sutarties sąlygos neužkerta kelio ateityje, pasikeitus aplinkybėms (pvz., vienam iš buvusių sutuoktinių sunkiai susirgus ir esant reikalingam didesnio išlaikymo ir pan.), išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bendrąja tvarka.
- Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, - su kuriuo iš tėvų nutraukus šių santuoką jie lieka gyventi, t.y sutuoktiniai privalo susitarti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (CK 3.169 str.).
- Šiuo atveju sutuoktiniai sutartyje taip pat privalo aptarti tvarką, kaip skyrium gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant.
- Nepilnamečių vaikų išlaikymas, t. y privalo būti numatytas konkretus išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimas, konkreti suma, natūra ( CK 3.196 str. ).
Taip pat, kartu su prašymu reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
- Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
- Pažyma iš AB „Regitra“ apie transporto priemones.
Turto Padalijimas Santuokos Nutraukimo Procese
Santuokos nutraukimo procese be kitų klausimų sprendžiamas sutuoktinių turto bei jų turimų įsipareigojimų padalinimo klausimas.
Pagal bendrąją taisyklę santuokos metu įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu dalinamas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių.
Ta pati bendroji taisyklė taikoma ir dalinant įsipareigojimus kreditoriams.
Tačiau teismams santuokos nutraukimo procese neretai tenka vertinti, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.
Pavyzdžiui, vykstant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui, vienas iš sutuoktinių prisiėmė turtinių įsipareigojimų ir teigia, kad, kadangi santuokos nutraukimo byla nėra baigta, o sutuoktiniai yra dar susituokę, todėl vieno iš sutuoktinių prisiimti skoliniai įsipareigojimai dalintini tarp sutuoktinių.
Gali būti ir tokių atvejų, kad santuokos nutraukimo metu vienas iš sutuoktinių įsigijo turto, o kitas sutuoktinis nurodo, kad jam priklauso to turto dalis, nes turtas yra įgytas santuokoje, todėl turtui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimasŠiuo atveju yra aktualu nustatyti, nuo kurio momento santuokos nutraukimas turi įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms - nuo ieškinio pateikimo, nuo sprendimo byloje priėmimo ar įsiteisėjimo, o gal anksčiau?
Pagal bendrąją Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 d. tvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento.
Šiuo atveju aktualu nustatyti, kas laikoma santuokos nutraukimo bylos iškėlimu.
Bylos iškėlimo momentu laikoma diena, kada ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas.
Tai aktualu, nes nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo priėmimo gali praeiti kelios dienos arba net savaitės, ieškiniui turint trūkumų, tad teisinės santuokos nutraukimo pasekmės būtent turtinėms sutuoktinių teisėms atsiras ieškinio priėmimo, bet ne jo pateikimo dieną.
Tačiau gali susiklostyti tokia gyvenimiška situacija, kad sutuoktiniai kurį laiką kartu nebegyvena, atskirai tenkina savo interesus, nors formaliai nėra išsiskyrę.
Jų įsigytas turtas ar prisiimti įsipareigojimai skirti ne šeimos, bet jų individualių poreikių tenkinimui.
Todėl dalinti tokį turtą/įsipareigojimus būtų neteisinga.
Todėl CK 3.67 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai - nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu.
Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu.
Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio.
Tad sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose dar nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir jų gyvenimas tame pačiame būste nereiškia, kad jie gali nebetvarkyti bendro ūkio.
Kas Yra Laikoma Bendro Ūkio Tvarkymu?
Paprastai bendro ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan.
Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis.
Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (LAT Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus.
Nepaisant teismui suteiktos teisės paankstinti santuokos nutraukimo teisinių padarinių atsiradimo momentą, pažymėtina, jog prašymas taikyti CK 3.67 str. 2 d. nuostatas ir paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms negali būti savitikslis, t. y. šalys turi nurodyti kokių konkrečiai padarinių jos siekia.
Paprastai taikant 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.
Būtent šias priežastis ir reikia teismui nurodyti, prašant taikyti ankstesnį santuokos nutraukimo teisinių padarinių turtiniams santykiams momentą.
Bendrojo ūkio vedimo nutraukimo momento nustatymas neretai kelia ir tam tikrų sunkumų.
Neretai reikia aiškintis, ar šalies nurodomu laiku sutuoktiniai tikrai nustojo tvarkyti bendrą ūkį.
Kartais būna tokių situacijų, kad sutuoktiniai, nors ir gyvena viename būste, tačiau veda atskirus ūkius, tai ypač aiškiai gali pasireikšti, sutuoktiniams neturint bendrų vaikų.
Kartais būna ir priešinga situacija - sutuoktiniai negyvena viename būste, tačiau atlieka veiksmus, identifikuojančius bendro ūkio vedimą, kas, vadovaujantis teismų praktika, gali būti nuoseklus šalių susirašinėjimas bendro gyvenimo klausimais, tarpusavio santykių aiškinimasis, lūkesčių išsakymas, bendravimas einamaisiais gyvenamojo namo įrengimo klausimais ir kt.
Tinkamos sutarties sudarymas bei turtinių teisių/įsipareigojimų pasidalinimas aktualus ir dėl atetyje galimai kilsiančių klausimų - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).
Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių.
Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).
Vedybų Sutartis
Vedybų sutartį galima sudaryti iki santuokos įregistravimo - tai ikivedybinė sutartis.
Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį savo nuožiūra susitaria dėl turto, kiekvieno sutuoktinio įgyto iki santuokos taip pat dėl turto, kuris buvo ar bus įgytas santuokoje.
Turto padalijimo iliustracija, kaip turtas padalijamas skyrybų metu
Esant vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo, nukentėjęs sutuoktinis gali reikalauti moralinės žalos atlyginimo.
Pagalba Santuokos Nutraukimo Klausimais
Jei Jūs nežinote ar verta sudaryti vedybų sutartį, ar kokios yra įvaikinimo procedūros, kokių dokumentų gali Jums prireikti įvaikinant, kaip nutraukiant santuoką nustatyti vaikų išlaikymą, ką daryti jei buvęs sutuoktinis nemoka Jums ir Jūsų vaikams priklausančio išlaikymo - drąsiai kreipkitės į mus.
Teikiame konsultacijas dėl palikimo priėmimui reikalingų dokumentų ir palikimo priėmimo proceso, dėl paveldimo turto paskirstymo ir visais kitais su paveldėjimo teise susijusiais klausimais.
Prevence šeimos advokatai teikia profesionalias konsultacijas dėl skyrybų dėl neištikimybės, skyrybų vieno sutuoktinio prašymu ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
tags: #sutarties #del #santuokos #nutraukimo #keitimas #turto