Paulius Aršauskas - prieštaringai vertinama asmenybė Lietuvos viešojoje erdvėje, išgarsėjusi kaip kriptomilijonierius, verslininkas ir socialinių tinklų aktyvistas. Jo gyvenimas kupinas skandalų, verslo peripetijų ir asmeninių dramų, kurios nuolat atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre. Šiame straipsnyje panagrinėsime P. Aršausko biografijos vingius, nuo jo verslo pradžios iki skandalingų skyrybų ir teisinių ginčų.
Paulius Aršauskas. Šaltinis: Lrytas.lt
Verslo kelias: nuo NT brokerio iki kriptovaliutų magnato
P. Aršausko verslo kelias prasidėjo nuo nekilnojamojo turto brokerio veiklos. Internete galima rasti 2015 metų skelbimų, kuriuose P. Aršauskas prisistato kaip nekilnojamojo turto brokeris. Tačiau, kaip pats sako, šie pinigai tapo gera starto aikštele didesniam turtui sukaupti. Taip pat investavo į lažybas ir pokerio žaidėjus. Apie nusipirktą juodą „Lamborghini Huracan“ P. Aršauskas žiniasklaidai pasigyrė šių metų vasarį.
Tikrasis proveržis įvyko jam pasukus į kriptovaliutų verslą. 2016 metais P. Aršauskas kartu su verslo partneriu Arminu Gužausku įkūrė įmonę „Ramigna“, kuri specializuojasi kriptovaliutų kasime. Registrų centro duomenimis, 2,5 tūkst. eurų įstatinį kapitalą turinti įmonė užsiima įstaigos mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamąja nuoma, kompiuterių programavimo, konsultacine, duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusia veikla. Ši veikla jam atnešė didelį turtą ir išgarsino kaip vieną pirmųjų kriptomilijonierių Lietuvoje. P. Aršauskas siejamas su dar vienu kriptoprojektu „Marginless“. Tačiau Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės akcininkais yra kiti asmenys - Lukas Jonaitis ir Lukas Venckus.
Nepaisant sėkmės kriptovaliutų srityje, P. Aršauskas bandė jėgas ir kituose versluose. 2014 metais jis įsteigė įmonę „Violetinis megztukas“, skirtą prekybai drabužiais. Jos akcininkai - P. Aršauskas, 1987 metais gimęs Justas Aršauskas ir socialinių tinklų žvaigžde vadinama Monika Šalčiūtė. Įmonė jau ilgiau nei metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl greičiausiai veiklos nevykdo.
"Ramignos" turtas parduodamas
Pirmadienį paskelbtose varžytinėse parduodamas kriptomilijonieriaus Pauliaus Aršausko ir jo kolegos Armino Gužausko valdomos įmonės UAB „Ramigna“ turtas. Kaip skelbiama, siūloma įsigyti 220 vienetų elektroninės valiutos kasimo įrenginių komplektų, kurių pradinė pardavimo kaina siekia 70,4 tūkst. Eur. Norintiems dalyvauti varžytinėse taip pat reikės susimokėti ir dalyvio mokestį, kuris piniginę patuštins dar 7040 Eur. Kaip nurodoma, šiai įrangai varžytinės skelbiamos pirmą kartą ir baigsis rugsėjo 25 dieną.
Susisiekus su antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontora, kuri atsakinga už šio turto pardavimą, antstolio padėjėjas Adomas Augonis DELFI pasakojo, kad nors varžytinės paskelbtos tik vakar, susidomėjusių kriptomilijonieriaus valdomos įmonės turtu tikrai netrūksta. „Žmonės domisi, skambina, rašo. Galvojame paskirti datą, valandą, padaryti registraciją ir tada visi eisime apžiūrėti“, - komentavo jis.
Kaip aiškino, jeigu turtas nebus parduotas pirmųjų varžytinių metu, toliau jį perimti bus siūloma patiems kreditoriams, o jei taip nenutiks, tada siūloma įranga sulauks ir antrųjų varžytinių. Spėti, ar siūlomai kriptovaliutų kasimo įrangai prireiks antrų varžytinių, specialistas nedrįso.
Kriptovaliutų ferma. Šaltinis: Technologijos.lt
Skandalai ir asmeninis gyvenimas: audringos skyrybos ir nauji santykiai
P. Aršausko asmeninis gyvenimas nuolat atsiduria dėmesio centre dėl skandalingų skyrybų ir audringų santykių. 2017-ųjų liepos 7-ąją, septynetais paženklintą datą, sostinėje buvo surengtos neeilinės vestuvės. Rožėmis, bijūnais ir hortenzijomis išpuošta Vilniaus arkikatedra, didžiulis raudonas kilimas, princesiškai atrodanti nuotaka ir smokingu pasipuošęs jaunikis…
Tačiau neilgai trukus, P.Aršausko ir D.Taraškevičiūtės-Aršauskienės pasaka baigėsi. Visai neseniai pramogų pasaulį sudrebino skandalinga žinia - vos metus santuokoje išgyvenęs kriptomilijonierius Paulius Aršauskas išsiskyrė su žmona ir dukros motina Diana Taraškevičiūte. Įsipainiojo ir nauji santykiai Kone muilo operą primenanti istorija viešumon iškilo šių metų liepos 7-ąją, pirmųjų Pauliaus ir Dianos vestuvių metinių dieną. Socialinėje erdvėje buvo paviešinta nuotrauka, kurioje jis bučiuoja ne savo žmoną, o naująją merginą - medicinos studentę Egle Malinauskaitę.
Visgi ir ši draugystė tęsėsi neilgai - liepos pabaigoje jiedu išsiskyrė. Paulius net apkaltino Eglę, kad ši prieš jį naudojo smurtą, o mergina tikino, kad verslininkas žaidžia dvigubą žaidimą su ja ir žmona. Po šios žinios P.Aršauskas ėmė dalintis žmonos Dianos ir dukros nuotraukomis, tikino, kad padarys viską, jog susigrąžintų šeimą. Tačiau jo ryžtas greitai baigėsi - socialiniuose tinkluose vėl matyti, kad Paulius ir Eglė vėl kartu, tik kol kas nėra pasiruošę pripažinti šio fakto.
Saulėtą ir žiemiškai šaltą trečiadienį Paulius Aršauskas ir Eglė Malinauskaitė visas tarp jų kylančias aistras nusprendė numalšinti vestuvėmis. Nors jie ir skyrėsi, pykosi ne vieną kartą, tačiau jausmai tarp jų taip ir neišblėso, tad kodėl gi nežengus sekančio žingsnio ir santykius įteisinti?
Laimė mėgsta tylą. Anot kriptovaliutų milijonieriaus 30-mečio P.Aršausko, tai labiausiai pasiteisinęs praėjusių metų posakis. Visuose socialiniuose tinkluose paskyras turintis ir savo turtais bei nuotykiais mėgstantis girtis vilnietis Naujųjų metų išvakarėse kiek netikėtai parašė: „Verta džiaugtis ir mylėti tyliai.“ Tačiau tyla greitai baigėsi.
Pirmadienį P.Aršausko pavardė vėl mirgėjo visuose socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose - jo mylimoji įvaizdžio ekspertė ir rašytoja 30-metė Andrė Marija Jonaitytė viešai pranešė patyrusi verslininko smurtą. Moteris paviešino keletą nuotraukų nubrozdintu veidu ir rankomis. Tada neblaivų P.Aršauską policija išsivežė į areštinę. Dėl šio įvykio P.Aršauskas aiškinosi viešai internete paskelbtame vaizdo įraše.
Iki vestuvių ne kartą viešai pykęsi ir taikęsi 2019 m. sausį P.Aršauskas su E.Malinauskaite surengė slaptą vestuvių ceremoniją, kurioje dalyvavo tik liudininkai. Su didesne bičiulių kompanija pora santuokos pradžią paminėjo vėliau. Su E.Malinauskaite, tuomet dar studente, P.Aršauskas susipažino 2018-ųjų liepą. Pora oficialiai išsiskyrė 2018 m. rugsėjį, po metų santuokos. Tuomet jie jau augino pusantrų metų dukrą. Šeimos neišgelbėjo ir jų pasirinkta magiška vestuvių data - pora susituokė 2017 m. liepos 7-ąją.
Teisiniai ginčai ir įtarimai šešėline veikla
P. Aršausko verslas ir turtas atkreipė teisėsaugos dėmesį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl kriptovaliutų kasimą vykdančio Pauliaus Aršausko galbūt šešėlinės veiklos. FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio teigimu, tai vienas pirmųjų ikiteisminių tyrimų Lietuvoje, kai tiriamos aplinkybės, susijusios su kriptovaliutų išgavimu ir galbūt slepiama apyvarta.
Pats A. Aršauskas situaciją komentavo socialiniame tinkle: „Vakar vyko kratos, deja nieko nerado ir tai dar vienas pavyzdys, kaip yra švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.Per metus sumokame tiek mokesčių, jog tikrai nusipirkčiau 2 naujus LAMBO ir dar liktų!FNTT tyrimas tikrai vyksta, bet jis yra tęsinys pavasarį vykusio VMI tyrimo. Šiandien buvo suskaičiuotos visos plokštės visose kasyklose ir skaičiai visiškai sutampa su viešai deklaruojamais. Šiandien atgausime telefonus ir kompiuterius, dirbsime toliau. Įmonės veikla netrikdoma todėl toliau kasame. Neturime ką slėpti, bet kažkam parūpo, ką mes čia veikiame“, - rašo P. Aršauskas.
Aršauskų sodybos istorijos vingiai: nuo vagystės iki statybų draustinyje
P. Aršausko vardas siejamas ne tik su verslo skandalais, bet ir su istorijomis apie Aršauskų sodybą ant Asvejos ežero kranto. Ši sodyba išgarsėjo po vagystės, kai iš pirties buvo pavogta 40 000 JAV dolerių. Aršauskų šeimos sklypai išsidėstę Asvejos kraštovaizdžio draustinyje (konservacinė funkcinio prioriteto zona) ir Asvejos ežeryno (Natura 2000-BAST ir Natura 2000-PAST) teritorijoje.
Kaip žinia, statybos draustinyje yra griežtai draudžiamos. Tačiau yra viena išimtis: galima atstatyti buvusias sodybas. Šia išimtimi dažnai stengiasi pasinaudoti ir nesąžiningi statytojai, mėgindami surasti sodybų, kurių draustinyje niekuomet nebuvo.
Registrų centro duomenimis, Aršauskų šeimai priklauso keturi sklypai ant Asvejos ežero kranto. Visi jie - Šakimo viensėdyje. Vis dėlto matome, kad du sklypai buvo suformuoti padalijimo būdu. Taip atsirado 2,73 ir 0,6 ha du atskiri sklypai. Mažasis įsiterpęs į didįjį. Įsiterpusio sklypo forma labai neįprasta - „t“ raidės. Ir čia reikia priminti, kad saugomose teritorijose negalima atidalinti sklypų, jei po atidalinimo sklypai yra mažesni nei 7,00 ha.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovė Adrijana Gasiliauskienė į Delfi klausimus atsakė taip: „Informuojame, kad Jūsų minimu atveju dar 2006 m. Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl buvusios sodybos juridinio fakto nustatymo. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimui numatoma išimtis, kai pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti.
Švenčionių rajono savivaldybė savo ruožu Delfi informavo, kad mažajame sklype, priskirtam vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, statybos leidimų nėra išduota.
Delfi surinko duomenų, kad buvo ir trečias bandymas Šakimo kaime nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos. Pareiškėjas - tas pats asmuo, kurio vardo ir pavardės inicialai - V.A. Delfi šaltinių teigimu, tai yra V. Taigi, šiai dienai Šakimo kaime prie Asvejos ežero yra bent 3 kartus nustatyti juridiniai faktai dėl sodybų egzistavimo. Ir visi šie sklypai susiję su Aršauskų šeima.
Asvejos ežeras. Šaltinis: Aukstaitija.lt
Ginčas dėl žemės prie Asvejos ežero: į DELFI kreipėsi skaitytojas, kuris teigė, kad šalia sklypo prie Asvejos ežero, pakrantės 5 metrų apsaugos juostoje, spalio pradžioje jiems savininkas ėmė grasinti, kad juos nušaus, o galiausiai ir iš tikrųjų iššovė. Jis teigė, kad per aukštas nendres nepavyko pastebėti, kas tiksliai į juos šovė ir kur buvo šauta, todėl ir policijos pareigūnai negalėjo nieko padaryti.
Vienam interneto žygeivių tinklaraštyje galima rasti žygio aprašymą Asvejos ežero pakrante. Jame pasakojama, kad toje pačioje teritorijoje ant tvoros lankytojus pasitinka užrašas, kuris įspėja apie galimą grėsmę.
DELFI žurnalistai patys apsilankė Asvejos regioninio parko, Asvejos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir iš tiesų ant tvoros kabo užrašas „Nelipk! Užmuš“, taip pat užrašas, įspėjantis apie privačią valdą.
Registrų centro duomenimis, sklypo savininkės yra dvi. Didžiąją dalį sklypo valdo Regina Aršauskienė, taip pat dar maža dalelė sklypo priklauso Teresai Lonskajai. Didžiausias kuriozas yra tas, kad R. Aršauskienė yra susijusi su G. Dorochinu, o abi sodybos parko draustiniuose atrodo gana pavojingos. Abu šie žmonės turi bendrą sklypą Vilniuje. Kaip planavimo organizatoriai nurodomi Virginijus Aršauskas, R. Aršauskienė, Paulius Aršauskas ir G. Dorochinas.
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, iš DELFI gavę informaciją apie galimus pažeidimus sklype, teritorijoje atliko patikrinimą dėl dėl galimo ribojimo fiziniams asmenims patekti į mišką. „Pareigūnai patikrino situaciją vietoje ir nustatė, kad žemės sklype galimai neteisėtai yra įrengta tvoros dalis ir kelio atitvaras“, - rašoma Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo pasirašytame rašte.
Pasak jo, žemės sklypo savininkė turės arba pateikti dokumentus, arba nugriauti tvorą.
VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis DELFI komentuodamas situacija teigė, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus, savininkas gali drausti automobiliams važiuoti keliu po jo sklypą, tačiau negali drausti žmonėms praeiti šiuo sklypu. A. Stanislovaitis pripažino, kad žmonės, pamatę tokį užrašą prie ežero, į teritoriją tiesiog neis.
Štai lentelė, apibendrinanti situaciją:
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Sklypo savininkai | Regina Aršauskienė, Teresa Lonskaja |
| Užrašas ant tvoros | "Nelipk! Užmuš" |
Puikavimasis turtu ir kelių eismo pažeidimai
Turtais jis puikavosi ir gatvėse, ir internete. 2018 metais Vilniaus gatvėse pasirodė juodas „Lamborghini Huracan“. Apie 250 tūkst. eurų kainavusį išskirtinį itališką automobilį P.Aršauskas vadino savo vaikystės svajone, kuriai pinigų užsidirbo per pusę metų. „Lamborghini Huracan“ gatvėse neliko nepastebėtas ne tik dėl išskirtinės išvaizdos. Internete ėmė plisti nuotraukos, kuriose išskirtinis automobilis stovi užėmęs kelias neįgaliųjų vietas.
P.Aršausko socialiniame tinkle „Instagram“ atsirado įrašas, jog iš Klaipėdos į Vilnių galima nuvažiuoti per valandą, o prietaisų skydelyje švietė automobilio greitis - 236 km/val., bet milijonierius nepatvirtino, kad automobilį vairavo jis. Kelių policijai jis buvo įkliuvęs ir dėl chuliganiško vairavimo, ir važiavimo be vairuotojo pažymėjimo. Tuomet P.Aršauskas sėdėjo jau prie raudono „Lamborghini Huracan“, papuošto išskirtiniais numeriais, vairo.
Kriptomilijonieriumi vadinamas ir „Lamborghini“ vairuojantis verslininkas Paulius Aršauskas portalui 15min paneigė, kad yra susijęs su internete paviešinta filmuota istorija, kuomet superautomobilis su jo vardiniais numeriais „ARSA 23“ lėkė greitkeliu Klaipėda-Kaunas bent 236 km per valandą greičiu ir esą per valandą pasiekė Vilnių.
Lamborghini Huracan. Šaltinis: YouTube
Kaip skelbė 15min, pilietiško žmogaus pranešimo apie šį „Lamborghini“ skrydį pareigūnai sulaukė per sistemą e-policija. Tyrimo ėmėsi Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT). Atsirado ne vienas liudininkas, tvirtinęs, kad savo akimis matė transliaciją apie šią „Lamborghini“ kelionę. Tuo metu po straipsnio publikavimo portale su redakcija susisiekė ne vienas liudininkas, tvirtinęs, kad savo akimis matė šią „Lamborghini“ kelionę, transliuotą per Pauliaus Aršausko vardu sukurtą „instagram“ profilį rubrikoje „Instastories“ (įrašai iš jos po paros automatiškai išnyksta, išlieka tik išsaugotos kopijos).
„Turi būti surinkta visa administracinėje byloje būtina visuma. Jeigu įrodymų pakanka - asmuo gali būti nustatytas ir nubaustas. O jeigu įrodymų nepakanka - mes gyvename teisinėje valstybėje, ir be pagrindo asmens bausti mes negalime. Kiekvienas toks įvykis, apie kurį praneša jo liudininkai arba kažkur medžiagą pamatę pilietiški žmonės, yra išsamiai ištiriamas. Ypatingai tais atvejais, kai tam tikras vairuotojų elgesys kelia realią grėsmę aplinkinių saugumui. Transporto priemonės savininkui yra numatyta pareiga nurodyti, kas konkrečiu atveju vairavo jo automobilį, - pabrėžė LKPT atstovė.
Kartais prireikia tikrai ilgo tyrimo, aplinkybės yra tiriamos ir čia minimu atveju. Jeigu identifikuojamas automobilis, bet nesimato vairuotojo, tas aplinkybes turėtų paaiškinti automobilio savininkas. Administracinių nusižengimų kodekse transporto priemonės savininkui yra numatyta pareiga nurodyti, kas konkrečiu atveju vairavo jo automobilį“, - apie pareigūnų galimybes nustatyti automobilį vairavusį asmenį ir taikyti jam poveikio priemones komentavo LKPT atstovė Marija Kazanovič.
tags: #arsauskas #lamborghini #nuoma