Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo atkuriant nuosavybės teises Lietuvoje

Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo pradėtos atkurti pagal įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991-97). Šiame straipsnyje aptariama žemės nuosavybės grąžinimo tvarka, sąlygos ir svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys šį procesą.

Restitucija: Esminiai Aspektai

Restitùcija (lot. restitutio - atstatymas, atkūrimas, grąžinimas) - tai piliečių iki SSRS okupacijos įgyto ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išlikusio turto grąžinimas, nesant tokios galimybės - teisingas atlyginimas už jį.

Prašymų Padavimo Terminas

Piliečiai, turintys teisę į žemės nuosavybės teisės atstatymą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo turėjo paduoti iki 1992 03 31, dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką atkūrimo - iki 1992 05 31, dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (ar jų dalis) su priklausiniais, ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, atkūrimo - iki 1994 04 30.

Asmenys, Turintys Teisę Į Nuosavybės Atkūrimą

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos:

• Turto savininkui
• Asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą
• Mirus turto savininkui - jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams)
• Turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams)
• Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) ar sutartimis (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ar kitu rašytiniu dokumentu)
• Asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai turtą paliko testamentu

Jei nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei šis yra Lietuvos pilietis.

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Sąlygos

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997), Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į:

• Žemę
• Miškus
• Vandens telkinius
• Ūkinės komercinės paskirties pastatus
• Gyvenamuosius namus ir jų priklausinius
• Neišlikusią žemę, miškus, vandens telkinius
• Ūkinės komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, kurie 1991 08 01 buvo išlikę, bet po to jų neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Dažniausiai tik dalis turto gali būti grąžinama natūra. Didelė turto dalis, kuri reikalinga visuomeniniams poreikiams tenkinti, natūra negrąžinama, valstybė šį turtą išperka ir savininkams garantuoja kompensacijas.

Žemės Grąžinimo Ypatumai

Žemės Grąžinimas Natūra

Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šį įstatymą priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais.

Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo.

Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama ir kompensuojama natūra pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Prie vienkiemių ir 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių - karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šį įstatymą.

Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus.

Žemė, apsodinta ir apaugusi mišku, grąžinama natūra.

Žemė, kurioje įrengti tvenkiniai, neprivatizuoti pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymus, grąžinama natūra piliečiams (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams) ribotam tiksliniam naudojimui.

Žemės Grąžinimo Apribojimai

Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.

Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo.

Žemės Sklypo Padidinimas

Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo žemės ploto, šių asmenų pageidavimu toks sklypas suformuojamas kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje.

Tas pats principas taikomas ir prie vienkiemių ir 1940-1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių - karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų, esančių gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtoje teritorijoje, šių vienkiemių ir sunaikintų sodybų savininkams pageidaujant, grąžinama natūra ne mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, o likusi žemės sklypo dalis valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šį įstatymą.

Valstybinės Žemės Nuomos Sutartys

Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šį įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Dokumentai, Patvirtinantys Nuosavybės Teises

Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai:

• Išrašai iš hipotekos knygų
• Turto perleidimo sutartys
• Teismų sprendimai
• Turto nacionalizavimo aktai
• Valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai
• Testamentai
• Kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai

Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kreipimasis dėl Nuosavybės Atkūrimo

Asmuo, norėdamas, kad jo nuosavybės teisė būtų atkurta, turi kreiptis į Žemės ūkio tarnybą, atitikdamas aukščiau nurodytas sąlygas.

Svarbūs Teisės Aktai

Šioje srityje svarbūs šie teisės aktai:

• Įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991-97).
• Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (1997).

Situacija Vilniaus Mieste

Vilniaus miestas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kontekste iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, jog Vilniaus mieste iki nacionalizacijos buvo 63 rėžiniai kaimai. Tai buvusių kaimų teritorijos, kurios šiuo metu jau tapusios Vilniaus miesto dalimi. Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais dar kartą kompleksiškai išnagrinėjo visų iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijas.

Šiuose kaimuose suprojektuota ir grąžinta piliečiams natūra apie 908 ha bendro ploto laisvos (neužstatytos) žemės. Tik keturiuose kaimuose grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimo procedūros dar baigiamos. Manoma, kad jos visiškai bus užbaigtos dar šiais metais. Daugiau laisvos žemės, kurią būtų galima grąžinti, rėžiniuose kaimuose nėra. Tie, kas norėjo susigrąžinti čia esančią žemę, bet iki šiol to nepadarė, dar gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti turėtą žemę mišku.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigia: „Kaip kompensaciją už neatgautą protėvių žemę suformavome ir Nacionalinei žemės tarnybai perdavėme du kartus daugiau sklypų ploto, nei yra poreikis atkurti žemės nuosavybę, todėl gyventojai turės galimybę pasirinkti”. Jis pabrėžia, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Iki šių metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė perdavusi Nacionalinei žemės tarnybai 1357 naujus valstybinės žemės sklypus, iš jų 1259 - individualiai gyvenamajai statybai ir 98 - komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai, kurių bendras plotas 149 ha. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2501 gyventojui.

Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 - 169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų.

Atsižvelgdamas į tai, kad siūlomų rinktis sklypų plotas beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį, Vilniaus miesto savivaldybės meras nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus m. savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių m., baigtas.

Taip pat mero potvarkiu nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.

Nacionalinė Žemės Tarnyba (NŽT)

Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad naujus valstybinės žemės sklypus neatlygintinai pageidauja gauti 850 piliečių ir 370 pageidauja gauti lygiaverčius žemės sklypus (1220 piliečių).

Iš viso į susirinkimus pagal patvirtintą grafiką kviečiami 622 piliečiai, kurie bendrai pageidauja gauti 66,5167 ha žemės. Piliečiai renkasi sklypus iš Vilniaus m. savivaldybės suprojektuotų ir NŽT pateiktų 550 sklypų, kurių bendras plotas 194,5897 ha.

Taigi piliečiams susirinkimuose nepasirinkus siūlomų sklypų, daugiau sklypų Vilniaus m. jiems nebus siūloma, o nuosavybės teisės jiems bus atkurtos tik kitais (alternatyviais) būdais teisės aktų nustatyta tvarka.

NŽT primena, kad piliečiai, nepasirinkę siūlomų sklypų, gali iki 2024 m. gegužės 1 d. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti turėtą žemę mišku. Aplinkos ministerija, remdamasi Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymu, nuo 2025 m. lapkričio 1 d. pradės vykdyti kompensacijas mišku.

Perduodamos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų ir plotų erdviniai duomenys skelbiami interneto svetainėje www.planuojustatau.lt.

Savivaldybėms bus perduota virš 112 tūkst. ha valstybinės žemės. Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (7 136 sklypai) ir Kauno miesto savivaldybei (5 151 sklypas).

Žemės grąžinimo buvusiems savininkams procesas Lietuvoje dar nėra pasibaigęs, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo pavaduotojas Dovydas Petraška žada, kad jis bus baigtas iki šių metų pabaigos. Pasak jo, kaime nuosavybė negrąžinta 0,03 proc., o mieste - maždaug 4 proc. visų prašymus pateikusių gyventojų. „Liepos 1 dieną atkurtos nuosavybės teisės kaimo teritorijoje 99,97 proc. pretendentų, o miesto - 95,83 proc.“, - Seimo Aplinkos apsaugos komitete šią savaitę sakė D. Petraška. Pasak jo, daugiausia žemės dar negrąžinta Vilniuje ir Kaune. Dar 335 gyventojams miestuose ir 1433 gyventojams kaimuose reikės grąžinti nuosavybę naujais sklypais.

NŽT, siekdama kuo didesniam pretendentų skaičiui atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, skyrė daug laiko išsiaiškinti jų adresus ir paveldėtojus. Kreiptasi į visas įmanomas institucijas (seniūnijas, notarus), taip pat pretendentų kaimynus. NŽT pastangomis per 2018 metus į nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo įtraukti 286 neveiklūs piliečiai.

Jeigu pasyviems pretendentams nebus galimybių baigti nuosavybės grąžinimo proceso, nuo 2019 m. sausio 1 d. nuosavybės teisės šiems piliečiams bus atkuriamos atlyginant pinigais.

Statistika:

tags: #nacionalines #zemes #tarnyba #del #nuosavybes #teisiu