Pastaruoju metu netyla kalbos apie Seimo narių įsigyjamą nekilnojamąjį turtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šis klausimas kelia diskusijas dėl galimo interesų konflikto, skaidrumo ir moralinės atsakomybės. Taip pat nagrinėjamos parlamentinės išlaidos ir valstybės paramos būstui programos.
Seimo narių investicijos į būstą
Seimo nariai kalba, kad Antanas, toli gražu ne vienas, kuris įsigijo namus šiltuose kraštuose. Antanas Matulas, kaip rodo viešai prieinamos deklaracijos, 2022-aisiais metais įsiregistravo Ispanijoje būstą už 65 tūkstančius eurų.
Matulas atvirauja, kad yra patenkintas savo naujausiu pirkiniu: „Uždara teritorija, dideli vieno aukšto apartamentai, pagrinde gyvena skandinavai, anglai, teritorija uždara, kieme vidury baseinas, tai geriau ir nereikia.“
Matulas: „Nesiruošiu niekur bėgti“. „Aš nesiruošiu niekur bėgti, bet kai toks būstas tris kartus pigesnis, ir nereikia taikytis prie oro, tai tada kartais ir pagalvoji, ar tai džiaugiamės, kad gali nuvažiuoti, paskaityti knygą ant jūros kranto, tai malonu yra“, - neigia tokius svarstymus Seimo narys Antanas Matulas.
„Išsišnekom su pusesere, kuri gyvena Ispanijoje, ir mums užkliuvo Toreviecha ir mes ten pradėjom važinėti, radom 49 kvadratų apartamentus už 65 tūkstančius, su požeminiu garažu, išeini į gatvę ir už 700 metrų matosi jūra. Vienas kambarys ir vienas miegamasis“, - tvirtina Seimo narys Antanas Matulas.
Tačiau Seime ne visi patenkinti tokiu kolegos pirkiniu. Atsirado svarstančių, kad Antanas galimai išsigando karo ir tik todėl Ispanijoje įsitaisė apartamentus.
„Džiugu dėl Matulo, kas jis turi NT užsienyje, bet linkėčiau visiems rodyti pavyzdį, kad mes galime bendromis jėgomis parodyti tą atsparumą priešiškom jėgom, kad negalvotų čia eiti“, - sako Seimo narys Linas Kukuraitis.
Seimo nariai kalba, kad Antanas, toli gražu ne vienas, kuris įsigijo namus šiltuose kraštuose. Remigijus Žemaitaitis ar jo artimi giminės esą turi apartamentus Tenerifėje.
„Mane labiau neramina tie veikėjai, kur perka turtą kaip pabėgimo variantą. Aš netyriau, kur kas turi turto, bet pasigirsta visokių kalbų“, - tvirtina Seimo narys Vilius Semeška.
Tačiau visus rekordus sumušė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona. Verslininkė Austėja Landsbergienė 2022 metais deklaravo įsigytą turtą už 800 tūkstančių eurų. Tiesa, kurioje šalyje stovi įspūdingos vertės pirkinys, neaišku.
„Tai jei viešoje erdvėje kalba apie uždirbtas pinigų sumas, tai čia nieko nuostabaus, tegul perka, gyvenimas duotas vieną kartą, lai jie juda į priekį“, - teigia Seimo narys Antanas Čepononis.
„Kad kolegos turi užsienyje turto, tai teko girdėti, tai, matyt, nori išeiti į šiltą senatvę, o kiti - matyt pabėgimo variantą turi, kad atėjus dienai nesigriebtų ginklo, o teptų slides“, - sako Seimo narys Vilius Semeška.
Didžiausias pirkimų šuolis - karo pradžioje Ispanijoje, Alikantės regione gyvenanti atlikėjo Valdo Burnio žmona Aušra atskleidžia, kad pastaruoju metu į Ispaniją vyksta ne vienas politikas ir ne viena garsi Lietuvos įžymybė.
„Yra ir politikų ir meno žmonių, nebūtinai jie perka ir mūsų regione. Ir dėl kainų, ir dėl politinio nestabilumo tokio, kažkaip, matyt, saugiau jaučiasi stovėdami ant dviejų kojų ir Lietuvoje, ir Ispanijoje, bet visi mano klientai turi turto ir Lietuvoje“, - tvirtina Ispanijoje gyvenanti lietuvė Aušra Burnienė.
Labiausiai žymūs lietuviai pinigines atvėrė tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Butus ir vilas lietuviai pirko kone telefonu ir atlikę apžiūras nuotolinių video programėlių pagalba.
„Didžiausias bumas buvo karo pradžioje, kai visi žmonės panikavo, tai pirko viską iš eilės ir kainos buvo sukilusios, trūko objektų, kainos dabar stabilizavosi. Pradžioje buvo isterija ir panika, o dabar perka jau gerai apsvarstę“, - teigia Ispanijoje gyvenanti lietuvė Aušra Burnienė.
„Man atrodo, kad čia keletas dalykų yra - vienas, tai karo grėsmė, žmonės ieškosi vietų, kur pabėgti, o kitas - gal palankesnės turto įsigijimo galimybės svetur yra“, - tvirtina Seimo narys Linas Kukuraitis.
Seimo narių parlamentinės išlaidos
Per praėjusius metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau nei 2 mln. 515 tūkst. eurų. Kaip rodo praėjusią savaitę paskelbta ataskaita, pernai Seimo nariai parlamentinėms išlaidoms panaudojo 0,6 mln. eurų daugiau nei 2024 metais, kai tam buvo išleistas 1 mln. 893 tūkst.
Pagal išlaidas pirmavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (22 468,14 euro) bei jo partiečiai Tomas Domarkas (22 467,78 euro) bei Martynas Gedvilas (22 466,75 euro). Nuo jų nedaug atsiliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė (22 466,31 euro), socialdemokratas Alvydas Mockus (22 465,08 euro), konservatorius Kazys Starkevičius (22 464,50 euro), socialdemokratė Roma Janušonienė (22 464,29 euro), bei „aušrietis“ Aidas Gedvilas (22 463,01 euro).
Toliau daugiausiai parlamentinei veiklai išnaudojusių parlamentarų 40-uke rikiuojasi socialdemokratas Karolis Podolskis (22 458,9 euro), socialdemokratė Indrė Kižienė (22 451,82 euro), konservatorius Audrius Petrošius (22 448,64 euro), „aušrietis“ Karolis Neimantas (22 442,64 euro), socialdemokratas Andrius Busila (22 435,83 euro), demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė (22 428,97 euro), socialdemokratas Darius Razmislevičius (22 428,6 euro), socialdemokratė Jurgita Šukevičienė (22 420,53 euro), socialdemokratas Šarūnas Birutis (22 417,81 euro), socialdemokratė Ilona Gelažnikienė (22 412,5 euro) bei socialdemokratas Darius Jakavičius (22 401,72 euro).
Toliau daugiausia parlamentinei veiklai skirtų lėšų išleidusių parlamentarų sąraše rikiuojasi liberalė Edita Rudelienė (22 378,68 euro), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Ignas Vėgėlė (22 375,84 euro), socialdemokratas Martynas Katelynas (22 368,39 euro), Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas (22 324,35 euro), socialdemokratas Vytautas Grubliauskas (22 309,76 euro), socialdemokratas Ramūnas Vyžintas (22 312,53 euro) bei konservatorius Emanuelis Zingeris (22 300,3 euro).
Tarp 22,2 tūkst. ir 22,3 tūkst. eurų parlamentinei veiklai išleido 6 parlamentarai: socialdemokratas Algimantas Radvila (22 287,14 euro), socialdemokratas Giedrius Drukteinis (22 276,19 euro), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslav Narkevič (22 275,7 euro), „aušrietis“ Vytautas Jucius (22 254,49 euro), socialdemokratas Tadas Prajara (22 252,49 euro) bei liberalas Ričardas Juška (22 233,41 euro).
Tuo metu daugiausia parlamentinių išlaidų patyrusių Seimo narių sąrašą užbaigia Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Ligita Girskienė (22 147,77 euro), socialdemokratė Vaida Aleknavičienė (22 132,72 euro), liberalas Arminas Lydeka (22 131,45 euro), Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Dainius Varnas (22 111,69 euro), socialdemokratas Audrius Radvilavičius (22 109,27 euro), „valstietis“ Valius Ąžuolas (22 079,96 euro), socialdemokratas Tomas Martinaitis (22 020,56 euro) bei „aušrietė“ Daiva Žebelienė (22 015,76 euro).
Remiantis Seimo kanceliarijos duomenimis, praėjusiais metais parlamentinei veiklai skirtų lėšų nepanaudojo dvi parlamentarės - konservatorės Ingrida Šimonytė bei Gintarė Skaistė.
Tuo metu po mažiau nei 5 tūkst. eurų parlamentinei veiklai išnaudojo 6 parlamentarai: konservatorius Raimondas Kuodis (146,22 euro), socialdemokratai Gintautas Paluckas (1 126,97 euro), Linas Balsys (2 997,86 euro), Rasa Budbergytė (4 009,67 euro), Inga Ruginienė (4 502,44 euro) bei konservatorius Dainius Kreivys (4 584,8 euro).
Kaip rodo ataskaita, daugiausiai parlamentinei veiklai skirtų lėšų praėjusiais metais išnaudoję parlamentarai didžiausią jų dalį skyrė su transportu susijusioms išlaidoms bei įvairiems mobiliesiems, kompiuteriniams įrenginiams. Pavyzdžiui, „aušrietis“ R. Žemaitaitis su transportu susijusioms išlaidoms išnaudojo kone 14 tūkst. eurų, o telefonams, biuro, kompiuterinei, programinei įrangai įsigyti ir prižiūrėti - daugiau nei 4,6 tūkst. eurų.
Tuo metu kiti „Nemuno aušros“ frakcijos atstovai T. Domarkas ir M. Gedvila su transporto susijusioms išlaidoms atitinkamai skyrė beveik 18 tūkst. ir kone 8,9 tūkst. eurų, o telefonams, biuro, kompiuterinei, programinei įrangai įsigyti ir prižiūrėti - 1,5 tūkst. eurų bei 150 eurų.
Suvenyrams R. Žemaitaitis išleido 335 eurus, T. Domarkas - daugiau nei 2 tūkst. eurų, o M. Gedvilas - kone 5 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad praėjusių metų pradžioje Seimo valdyba buvo subūrusi darbo grupę, kuri turėjo teikti siūlymus, kaip tobulinti parlamentinei veiklai skirtų išlaidų reglamentavimą. Visgi Seimo narės, tuometės parlamento vicepirmininkės Agnės Širinskienės pirmininkaujama grupė nepasiekė aiškių rezultatų - nors pasiūlymų būta įvairių, dėl jų nebuvo sutarimo.
Svarstyta sumažinti bendrą parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumą, panaikinti ir Seimo sandėlį, suteikti galimybę parlamentarams įsigyti įvairius suvenyrus bei atributiką Seimo lankytojų centre.
Tarp diskutuotų siūlymų - ir 5 proc. mažinti parlamentines lėšas už kiekvieną praleistą Seimo plenarinį, komiteto ar komisijos posėdį.
Kiekvienam Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio suma. Šiuo metu tai sudaro maždaug 1,8 tūkst.
Valstybės parama būstui
Seimas sugriežtino sąlygas teisei į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją 2023 m. gruodžio 21 d. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisomis norima nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turėtų asmenys ir šeimos, kurių būsto nuomos sutartyje nurodyta kaina neviršija vidutinių mėnesio pajamų.
Pagal dabartinę tvarką, parama teikiama kai nuomos kaina neviršija 60 proc.
Komiteto išvadas pristačiusio Seimo nario Jono Varkalio teigimu, paramos būstui įsigyti įstatyme nustatyta galimybė finansuoti ir valstybei prisidėti prie būsto nuomos nepasiturintiems gyventojams, tačiau dažnai būsto kompensaciją gauna ir labai prabangų būstą sostinėje nuomojantys Lietuvos piliečiai.
„Pasitaiko atvejų, kuomet būstą piliečiai nuomojasi ir už 1 tūkst. Yra atvejis, kai žmogus gauna 3500 eurų pajamų, nuomojasi būstą už 1900 eurų ir valstybė jam moka kompensaciją. Tai tikrai pasiturintis žmogus ir tas neapgalvotas 60 proc. apribojimas sudaro sąlygas pasiturintiems žmonėms nuomotis prabangų būstą. Ir valstybė ji kompensuoja, šiuo atveju iki 500 eurų“, - posėdžio metu tikino E.
Pasak Seimo nario, pasitaiko ir atvejų, kuomet nepilnametis, tapęs pilnamečiu, vis dar gyvena savo mamos bute, kreipiasi paramos, nes kambarį vaikystės namuose, esą, nuomojasi.
„Į universitetus valstybė jau investuoja suteikdama lengvatines sąlygas arba galimybes savo studentams gyventi universitetų kambariuose. O čia yra jau antra parama, ji nėra visai sąžininga, bent jau tokia buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija diskusijų metu.
Paramos Būstui Suteikimo Tvarka ir Svarbūs Aspektai
Šiame skyriuje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su paramos būstui suteikimo tvarka, įskaitant prašymų pateikimą, nagrinėjimą ir kompensacijos dydžio apskaičiavimą.
Prašymų pateikimas ir nagrinėjimas:
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje konsultacijos teikiamos ir prašymai priimami Turto valdymo skyriuje, 106 kab., mob. +370 670 78 934, el. p.
Sprendimą dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo Savivaldybės administracija priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo asmens ar šeimos kreipimosi ir informuoja apie tai raštu.
Kompensacijos Dydžio Apskaičiavimas
Atsižvelgiant į priimtus pakeitimus, įstatyme patikslintas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis.
Šiuo metu apskaičiuojant, kiek asmens ar šeimos pajamų sudaro nuomos kaina, nėra įskaičiuojamos paramos, išmokos ir panaši pagalba. Siūloma, kad skaičiuojant vidutines pajamas būtų atsižvelgiama į 6 mėn., o ne 12 mėn., kaip yra dabar, vidurkį. Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš nuomos sutartyje nurodyto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc.
Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis apskaičiuojamas, iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo mokslo ar studijų institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.
Reikalavimai Būstui
Asmuo ar šeima, išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą (kurio vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas, vertinamas mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, yra ne mažesnis kaip 10 kv. m ir ne didesnis kaip 14 kv.
Taip pat reikalinga pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“).
Parama Būstui Įsigyti: Subsidijos ir Kredito Kompensavimas
Subsidija būstui įsigyti - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti.
Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai. Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą.
Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
Negalią turintis asmuo - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti (būstui pirkti ar (ir) statyti) arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Diferencijuota Parama Šeimoms
Demokratų teiktame pasiūlyme, kuriam šiandien pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, numatoma, jog paramos suma bus diferencijuojama priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus.
„Mūsų manymu, būsto politika turi būti platesnės socialinės politikos, palankios šeimai, dalimi. Labai svarbu, jog laukdamos socialinio būsto, taupydamos nuosavam būstui ar ieškodamos erdvesnės gyvenamosios vietos, šeimos sulauktų efektyvios valstybės paramos“, - sako demokratų frakcijos atstovas.
„Vienišas asmuo ar šeima, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, turi skirtingus būsto nuomos poreikius. Natūralu, jog gausesnėms šeimoms reikalingas didesnis būstas, tai lemia ir didesnius nuomos kaštus.
„Įstatymo siūlymas, jog viršutinė būsto nuomos kompensacijos suma yra vienoda visiems, neatlaiko jokios kritikos šeimos politikos aspektu. Jis labai nepalankus šeimoms, kurioms reikalingas didesnis, o tai reiškia ir brangesnis būstas. Siūlyta viršutinė paramos riba - 176 eurai visiems.
Fizinių ir Juridinių Asmenų Dalyvavimas
Galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims, pageidaujantiems asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys asmenis ir šeimas nuomos pagrindais aprūpinti būstu ir nuomojamų būstų duomenis paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje, Savivaldybės administracijai pateikia laisvos formos prašymą, kuriame nurodo šiuos norimo išnuomoti būsto duomenis: adresą, unikalų numerį, bendrą ir naudingą plotą, namo, kuriame yra būstas, aukštą, kambarių skaičių ir informacijos skelbimo laikotarpį.
Paslaugos vykdytoja - Kristina Šalvaitienė, mob. el. p. Paslaugos vadovė - Ligita Pūrienė, mob.
Svarbi Informacija
Dėmesio! 2024 m. gegužės 31 d. Egzistuoja grupės žmonių, kuriems valstybė buvo garantavusi lengvatinę nuomą visą gyvenimą, tačiau šiandien už savivaldybės būsto nuomą jie moka rinkos kainą ar net daugiau.
Viena iš šių grupių - asmenys, kurie buvo iškeldinti iš grąžintinų patalpų ir dabar nuomojasi savivaldybės būstus. Pavyzdžiui, pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje ketvertuko mamai prieš 20 metų Vilniaus miesto savivaldybė suteikė būstą su garantija, kad galės jį nuomotis lengvatinėmis sąlygomis 99 metus. Šiuo metu šio būsto nuoma siekia daugiau nei 1000 eurų.
Kita grupė - žmonės, iškeldinti iš grąžintinų būstų. Jiems buvo suteikti kiti būstai ir garantuota, kad juos laikui bėgant galės išsipirkti arba nuomotis lengvatinėmis kainomis.
„Abiejų grupių piliečiams valstybė sukūrė teisėtą lūkestį į būsto nuomos paramą - lengvatinę kainą, tačiau šiandien jiems skaičiuojama nuoma artima ar net didesne nei rinkos kaina. Seimo narė M.
„Turime įstatymais atstatyti teisingumą, kad išvengtume didesnių socialinių problemų ir užtikrintume abiejų grupių piliečiams teisę į lengvatinę savivaldybės būsto nuomos kainą iki jų gyvenimo pabaigos. Valstybė taip pat turi įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus“, - sakė Seimo narė M. Ošmianskienė.
Savo palaikymą socialinio būsto nuomininkams išsakė Seimo nariai Eugenijus Gentvilas ir Ieva Pakarklytė.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai
Seimo narys Artūras Zuokas užregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto, sumažinti tarifus kitiems objektams ir suteikti savivaldybėms daugiau sprendimų laisvės. Pataisomis reaguojama į augančius gyventojų lūkesčius dėl sąžiningesnės mokestinės sistemos.
Pagal šį pasiūlymą, pagrindinis gyvenamasis būstas būtų visiškai neapmokestinamas. Savivaldybės galėtų spręsti dėl papildomo apmokestinimo tik prabangiam turtui, diferencijuodamos pagal vertę, plotą ar vietą.
„Mano siūlymas aiškus - pagrindinis gyvenamasis būstas turi būti visiškai neapmokestinamas. Tą gali nuspręsti savivaldybės, jei norės apmokestinti brangų turtą - tebūnie. Bet žmogaus namai - tai vieta, kur jis gyvena, ne investicija, o teisė į orų gyvenimą“, - sako A. Zuokas.
Pakeitimais siūloma mažinti tarifus ir kitam turtui. Pavyzdžiui, NT vertei iki 100 000 eurų būtų taikomas 0 proc. tarifas, vertei virš 600 000 eurų - 0,5 proc. tarifas (vietoj dabar galiojančio 1 proc.). Taip siekiama sumažinti mokesčių naštą ne tik gyventojams, bet ir smulkiems investuotojams ar verslui.
Kartu siūloma reguliariai peržiūrėti turto vertes kas 5 metus, kad mokesčių bazė atitiktų realias rinkos sąlygas. Pasak A. Zuoko, taip būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir išvengta netikslumų.
„Turime kurti sistemą, kuri nebaudžia žmogaus už gyvenimą savo būste.
Siūlomi NT mokesčio tarifai:
| NT vertė | Siūlomas tarifas |
|---|---|
| Iki 100 000 EUR | 0% |
| Virš 600 000 EUR | 0,5% |
Demografinė krizė ir būsto klausimai
Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė reiškia įsitikinimą, kad demografinės krizės, „Lietuvos nykimo“ klausimai turi atsispindėti visų Seimo komitetų planuose. „Turime kalbėti apie kelių dešimtmečių perspektyvą - tai ta sritis, kurioje labai svarbu įveikti politinį trumparegiškumą, kai nenorima matyti toliau nei vienos kadencijos terminas.
Gyventojų skaičius mažėja dėl emigracijos, prastų sveikatos rodiklių ir daugybės kitų veiksnių. Mažą gimstamumą Lietuvoje lemia ir būsto neturėjimas, skurdas, negalėjimas suderinti darbo ir šeimos poreikių - visa tai tikrai neskatina gimdyti vaikų“, - komentuoja O.
Negalima sutikti su vis dar pasigirstančiais argumentais, esą viskas išsispręstų, jeigu moterys vėl imtų aukoti savo karjerą dėl vyro karjeros ir dėl vaikų. Turime skatinti abiejų tėvų indėlį ir lygų naštos dalijimąsi - vaikų, namų priežiūros ir kitų darbų naštos. Valstybėje turi egzistuoti sąlygos abiem tėvams derinti darbą ir vaikų auginimą“, - įsitikinusi O. Leiputė.
Ji pažymi, kad šeimų ir juose augančių vaikų galimybes žlugdo skurdas ir regionų skirtumai. Vis dar daug problemų jauniems tėvams kelia ribota vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų pasiūla.