Planuojant bet kokias statybas, vienas iš svarbiausių žingsnių yra tinkamo projekto parengimas. Statybos projektas gali būti rengiamas dviem etapais (techninis ir darbo projektas) arba vienu etapu (techninis darbo projektas). Išsiaiškinkime, kas yra techninis projektas, kokie jo etapai ir kodėl jis toks svarbus.
Techninis projektas: esminiai aspektai
Techninis projektas - tai projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kuris visais atvejais yra privalomas. Šio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte.
Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, bei kitus jo rodiklius ir charakteristikas.
Techninis projektas skirtas gauti statybos leidimą. Jo sudėtyje būna tik tie brėžiniai, kurie yra būtini statybos leidimui gauti. Turint tokį projektą papildomai/atskirai būtina rengti darbo projektą.
Pagal techninį darbo projektą turi būti atliekami statybos darbai. Techninis darbo projektas turi būti pridedamas prie deklaracijos. Taip pat, kai statytojas kreipiasi su prašymu išduoti pažymą apie nebaigto statyti statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tikrinama, ar darbai vykdomi pagal techninį darbo projektą.
Reikia pažymėti, kad užbaigus statybą ir priduodant statinį reikia pateikti techninį ir darbo projektus, arba techninį darbo projektą.
Darbo projektas: techninio projekto tąsa
Darbo projektas - antrasis projektavimo etapas, Techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.
Konstrukcinės dalies projektas -tai darbo projekto dalis, būtina vykdyti statybos darbus.
Darbo projektas - 2-as projektavimo darbų etapas, kurio metu yra detaliai nusprendžiami statybos proceso sprendiniai, konstrukciniai sprendiniai.
Techninis darbo projektas: kas tai?
Techninis ir darbo projektai gali būti apjungti į vieną projektą. Toks projektas vadinamas techniniu darbo projektu. Jame yra pilnai išpildyti techninio ir darbo projekto reikalavimai sudėčiai ir struktūrai.
TECHNINIS DARBO PROJEKTAS - tai toks projektas, kurio sudėtyje be architektūrinės, sklypo plano dalies ir projekto energinio vertinimo dar yra ir konstrukcijų brėžiniai, su tokiu projektu galima vykdyti statybos darbus (papildomai nereikia užsakinėti jokių konstrukcijų dalių ar darbo projektų), o vėliau priduoti baigtą statybą.
Vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus nesudėtinguosius) statybai rengiamas techninis darbo projektas.
KONSTRUKCIJŲ DALIS - tai techninio darbo projekto sudėties dalis, kurioje yra pagrindinių konstrukcijų brėžiniai, pagrindiniai mazgai.
Statybos darbų technologijos projektas
Statybos darbų technologijos projektas - tai techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą.
Jis privalomas: statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant ypatinguosius statinius, statinius saugomose teritorijose, statinius apsaugos zonose, nustatytose įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, taip pat atliekant statybos darbus sudėtingomis sąlygomis, veikiančios įmonės (kito objekto) ar veikiančių inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų teritorijose bei tretiesiems asmenims priklausančiuose sklypuose, atliekant žemės darbus greta esamų statinių.
Statybos darbų technologijos projektą iki statybos darbų pradžios turi parengti rangovas arba, jam pavedus, statinio statybos vadovas.
Rengiant statybos darbų technologijos projektą, privaloma vadovautis statinio projektu, techninio projekto sprendiniais, statybos techniniais reglamentais, įmonės statybos taisyklėmis ir kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais.
Statybos darbų technologijos projekte turi būti pateikti konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sprendiniai. VTPSI pažymi, kad šie sprendiniai negali būti nuorodos ar ištraukos iš darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų bei normatyvinių dokumentų.
Statybos darbų technologijos projekto sudėtis pateikta Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 3 priede.
Pamatų pasirinkimas
Pamatai yra viena iš pagrindinių namo konstrukcinių dalių. Pradėjus planuoti naujo namo statybą ir pradedant projektuoti naują namą, reikėtų nepamiršti, kad nuo pasirinkto konstrukcijų tipo priklausys pastato svoris , kuriuo jis remsis į pamatus.
Pamatų konstrukcija taip pat priklauso nuo sklypo gruntų, slūgsančių po pamatais, sklypo reljefo ypatybių. Pirmasis etapas parenkant būsimus pamatus turėtų būti inžineriniai geologiniai tyrimai. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis ar priemolis - turi skirtingas fizikines savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą, bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs.
Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto plėtimosi priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklauso nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio.
Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją.
- Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšalimo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra.
- Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas.
Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos.
Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu).
Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidroizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą.
Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas.
Pamatai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius - dažniausiai pagal įrengimo būdą ir metodus, taikomus jų laikomajai galiai skaičiuoti (Šimkus 1984).
Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdžiams. Šie pamatai dažniausiai įrengiami, kai žemės paviršiuje slūgso silpni gruntai (smėlis, priesmėlis, mišrus gruntas). Polių gylis dažniausiai yra nuo 6 iki 12 m.
Polinių pamatų privalumai
Įrengiant polinius pamatus gerokai sumažėja žemės darbų mastas, nes polio vietoje gruntas išgręžiamas lokaliai, tik tiek, kiek užima polis. Be to, sumažėja medžiagų kiekis - betono reikia net 40 proc. mažiau. Dėl šių priežasčių pasirinkus polinius pamatus galima sumažinti ne tik žemės darbų išlaidas, bet ir laiko sąnaudas.
Polinių pamatų tipai
Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Gręžtinių polių skerspjūvių, priklausomai nuo rangovo turimos įrangos, skersmuo kinta nuo 300 mm iki 1200 mm. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams.
Spraustiniai poliai įrengiami neiškasant ar kitokiu būdu nešalinant grunto. Tokie poliai įspaudžiami taikant kalimą, vibravimą arba šių metodų derinį. Spraustiniai poliai gali būti įrengiami bet kokiame grunte. Kaltiniai poliai yra surenkami, jie gaminami gamykloje.
Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliuosius pamatus galime įrengti stabilios struktūros gruntuose, kur gruntinis vanduo nesukelia sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai). Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstrukcinį pranašumą - suformuojamas vientisas monolitas eksploatacijoje pasižymintis stabilumu.
Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas.
Kokius pamatus pasirinkti?
Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai.
Statybos darbų organizavimas
Pagal Statybos įstatymą statyba gali būti vykdoma trimis būdais:
- Sudarant rangos sutartį;
- Ūkio būdu;
- Mišriu būdu (dalį darbų atliekant rangos, o dalį - ūkio būdu).
Statytojas - juridinis asmuo, statybą organizuoti gali tik rangos būdu. Jis privalo paskirti statybos techninį prižiūrėtoją. Kai statytojas yra juridinis asmuo, neturintis teisės būti rangovu, jis turi sudaryti sutartį su vienu ar keliais rangovais statybos darbams atlikti. Statytojo pasamdytas statybos rangovas privalo paskirti statinio statybos vadovą.
Statybą ūkio ar mišriu būdu turi teisę pasirinkti tik statytojas - fizinis asmuo. Šiuo atveju statytojas (ir juridinis, ir fizinis asmuo) turi samdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją.
Statytojas - fizinis asmuo, mišriu būdu statantis vienbutį gyvenamąjį namą iki 300 m2, turi pasamdyti atestuotą statinio statybos vadovą (jei pats statytojas neturi teisės juo būti), o kiekvienas rangovas turi paskirti pagal rangos sutartį atliekamų statybos darbų vadovą. Statant mišriuoju būdu statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, tad pasamdyti statinio statybos techninį prižiūrėtoją yra statytojo pareiga.
Jei statytojas - fizinis asmuo, vykdo statybą ūkio būdu, jis turi statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti statinio statybos vadovą.
Svarbu nepamiršti pareigos paskirti statybos techninį prižiūrėtoją, jeigu eigoje pasikeičia statinio statybos būdas, pavyzdžiui, iš ūkio būdo į mišrų būdą (kai tam tikriems darbams sudaroma rangos sutartis).
Statinio projekto rūšys
Statybos įstatymo 24 straipsnyje pateikiamos statinio projekto rūšys:
- statybos projektas
- rekonstravimo projektas
- pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas
- kapitalinio remonto projektas
- paprastojo remonto projektas
- supaprastintas statybos projektas
- supaprastintas rekonstravimo projektas
- kapitalinio remonto aprašas
- paprastojo remonto aprašas
- griovimo projektas - ypatingajam statiniui griauti;
- griovimo aprašas - neypatingajam statiniui griauti;
- pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas
- nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projektas
Statybos techninė priežiūra
Statybos įstatymo 35 straipsnyje nurodoma, kad statinio statybos techninė priežiūra privaloma (išskyrus atvejus, kai statinių statyba vykdoma ūkio būdu), kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis šiais dokumentais: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.
Jeigu statinio projekto tipas nepatenka tarp nurodytųjų, statinio statybos techninė priežiūra nėra būtina. Taigi, paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją nebūtina, jeigu naujas statinys statomas pagal supaprastintą statybos projektą, pavyzdžiui, statant naują gyvenamąjį namą, priskiriamą nesudėtingiems statiniams (gyvenamieji pastatai iki 50 kv. m.), pagalbinio ūkio pastatą (iki 80 kv. m.) ir kt.
Statybos techninis prižiūrėtojas turi būti paskirtas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos darbų pradžios. Prieš statybos darbų pradžią, būtinas atitinkamas viešas pranešimas, per Infostatyba interneto tinklalapį www.planuojustatau.lt. Pildant šį pranešimą, pateikiama informacija ir apie statybos techninį prižiūrėtoją.
Statybos įstatymo 57 straipsnyje numatyta bauda juridiniam asmeniui už pranešimo apie statybos pradžią nepateikimą siekia nuo 600 iki 10 000 Eur, o juridiniam asmeniui pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl statinio statybos techninės priežiūros skiriama bauda nuo 600 iki 14 000 Eur (baudos dydžiai taikomi, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 05 01). Fiziniam asmeniui baudos mažesnės, bet pagal Administracinių nusižengimų kodekso 357 ir 361 straipsnius vis tiek gali siekti kelis šimtus eurų.
Kitos neigiamos pasekmės nepaskyrus statybos techninio prižiūrėtojo - problemos statybos užbaigimo procedūrose. Statybos užbaigimą įforminant statybos užbaigimo aktu ar deklaracija apie statybos užbaigimą, aktas neišduodamas, o deklaracija netvirtinama (kai yra reikalingas jos tvirtinimas), jei statytojas nepranešė apie statybos pradžią arba pranešdamas nepateikė visų privalomų dokumentų. Prie užbaigimo procedūrose tikrinimui teikiamų priedų teikiami ir tokie dokumentai, kaip statybos techninio prižiūrėtojo draudimo polisas, tad jo nepateikus (nes techninio prižiūrėtojo nėra), tai gali būti kliūtis statinio užbaigimo procedūroms įvykdyti.
Galiausiai, statybos techninės priežiūros neorganizavimas gali sukelti problemų ginče su statybos rangovu, jeigu būtų nustatyti darbų trukumai, kiltų žala ir panašiai. Šios pareigos nevykdymas visiškai nepašalina rangovo atsakomybės, bet sprendžiant tokį ginčą teisme, atsakomybė būtų paskirstyta abiem - tiek rangovui, tiek ir pačiam užsakovui.
Ekonomiškas namo projektas
Vykdant namo projektavimą ir statybas dauguma žmonių siekia sutaupyti. Didžiausia galimybė sumažinti statybos kainą ir pastato eksploatacines išlaidas yra projektinių pasiūlymų stadijoje. Taigi projektuodami pastatus pirmiausia stengiamės išnaudoti visas papildomai nekainuojančias priemones - racionalią pastato formą, paprastesnius konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus, saulės energijos panaudojimą per langus, pasyvaus namo architektūrinius sprendimus.
Ekonomiškus, energiją taupančius ir ekologiškus statybinius sprendimus stengiamės taikyti projektuodami tiek nedidelius vienbučius gyvenamuosius namus, tiek prabangius didelius pastatus.
Pasyvus namas
Pasyvaus namo koncepcija -tai požiūris į pastato ekonomiškumą, aukštą kokybę, sveiką mikroklimatą ir ilgalaikiškumą. Pasyvaus namo planas yra laiko patikrintas energiją taupančių namų projektavimo standartas.
Tokio namo eksploatacijai reikia apie 90 procentų mažiau energijos, lyginant su dauguma pastatų. Taigi, pasyviųjų namų savininkams nuolatinis energijos šaltinių kainų augimas nėra toks svarbus. Pasyviame name ištisus metus palaikoma stabili - apie 20 laipsnių - temperatūra. Pasyvaus namo patalpose cirkuliuoja nuolatos vėdinamas ir itin kokybiškas oras. Namo viduje, tarp patalpų, nėra ryškių temperatūrų skirtumų ar skersvėjų. Tačiau pasyvus namas nėra sudėtingas mechanizmas.
Atliekant pasyvaus namo projektą svarbu nepamiršti estetinių principų. Pasyvių namų projektai dažniausiai būna lakoniški, racionalūs, dažniausiai naudojamos paprastos geometrinės formos. Pasyvus namas gali būti vieno ar dviejų aukštų. Pasyviems namams būdingi uždari, paprastų geometrinių formų namų planai.
Projektuojant namą, labai svarbu parinkti tinkamą patalpų išdėstymą. Skirtingas patalpų funkcines grupes suprojektuoti į teisingas pasaulio šalis.
Ieškome kompromiso, kad namas būtų ekonomiškas, jo plotas optimalus šeimos poreikiams tenkinti, pastatytas iš vietinių ekologiškų medžiagų, atitinkantis saulės architektūros projektavimo principus ir vizualiai patrauklus. Pagrindinės siekiamybės: draugiškumas aplinkai, darna su žemės reljefu, ekologiškos, vietinės statybinės medžiagos, ekonomiškumas, kompaktiškumas, estetika.
Aukščiausiai kokybei pasiekti, kuriant pasyvaus namo projektą , naudojame 3D modeliavimo programas, kuriame trimačius modelius.
Rąstiniai namai
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje populiarėja rąstinių namų projektavimas ir statyba. Mediniai gali būti ne tik sodo nameliai, pirtys ar gyvenamieji namai, bet ir didesnės apimties projektai (restoranai, poilsio bazės, viešbučiai ir pan.). Šiuo metu Lietuvoje rąstinių namų projektavimas yra pakankamai laisvas, dar nėra susiformavusi konkreti, vientisa stilistika. Dažniausiai projektuojami kanadietiško, skandinaviško, amerikietiško ar rusiško tipo rąstinių namų planai ir architektūra.
Rąstinių namų projektavimas ir statyba tiesiogiai priklauso nuo būsimų namo savininkų poreikių, todėl galima išskirti du tipus - gyvenamieji (nuolatiniam gyvenimui) ir sodybos (skirti tik poilsiui). Nuo pastato paskirties priklausys ir rąstinių namų planai, formos, naudojamos medžiagos, projektuojama aplinka. Vienas iš mėgstamiausių pagalbinių statinių sodybose - rąstinės pirtys. Jų projektavimas labai paprastas - pirtį galima prijungti prie kiemo pastatų grupės (antrojo plano) arba statyti atskirai, atokiau.
Tradiciniai sodybų, poilsio namų planai dažniausiai vientiso stačiakampio formos, tačiau yra sutinkami ir artimi kvadratui namų planai. Namo centrinėje dalyje patogu įrengti židinį ar kitą įrenginį, kuris skleistų šilumą, tolygiai pasiskirstančią po visą namą.
Kadangi šiltu metų laiku didesnė laiko dalis yra praleidžiama lauke, terasoje ar verandoje, tai ir vasarnamio pagrindinis plotas neturėtų būti toks didelis kaip gyvenamojo namo. Projektavimas bus optimalesnis, jei vengsime koridorių ir prieškambarių, geriau sujungti kelias funkcijas vienoje patalpoje, pavyzdžiui, valgomąjį ar laiptinę su virtuve, verandą su prieškambariu ir pan.
Jeigu tradicinis projektavimas netenkina, galima suteikti rąstiniam pastatui daugiau šiuolaikiškumo architektūrinėmis formomis išeinant iš minėto stačiakampio plano ir iš įprasto taisyklingo dvišlaičio stogo.
Rąstinio pastato projektavimas neapsieina be architektūrinės išraiškos formavimo elementų, kurių pagrindinis yra pats rąstas. Skirtingai apdirbti, skirtingų formų ir apimties rąstai gali visiškai pakeisti to paties pastato išvaizdą. Galima naudoti apdirbtos (apipjautos) medienos rąstus, natūraliai apvalios formos arba klijuotos medienos rąstų profilius.
Namai, kurių projektavime panaudoti rąstai, puikiai tinka bet kokioms klimato sąlygoms, kadangi juose vasarą nekaršta, o žiemą nešalta. Mediena turi savybę kaupti šilumą vasaros metu ir saugoti ją per visą žiemą. Tačiau, užklupus dideliems karščiams, mediniame name bus visada vėsu, nesijaus tvankumo.
Mediena atitinka visus higieninius reikalavimus, jos šilumos perdavimo savybės yra geresnės už daugumą mūrinių namų. Lapuočių mediena nėra tinkama namų statybai, nes yra linkusi deformuotis, ne taip gerai išsaugo šilumą, yra brangesnė. Spygliuočių rąstai mažiau deformuojasi, puikiai išlaiko šilumą, juose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus, rąstai palaiko natūralų drėgmės balansą viduje.
Paprastai prie natūralaus rąsto labiausiai dera tokios pat natūralios medžiagos kaip akmuo, medis ar molis.
Protingas namas
Protingas namas suteikia būstams ne tik daugiau komforto, bet ir sudaro galimybę taupyti energiją, operatyviai praneša apie susidariusias kritines situacijas, didina būsto saugumą.
Protingas namas (angl. „Smart House“) - tai suprojektuotas namas su išmania automatine sistema, kuri sujungia ir valdo įvairius elektros įrenginius bei buitinę techniką: apsaugą, oro kondicionavimą, šildymą, ventiliaciją, šviesą ir kt. Sistemos pagrindas -tai kompiuteris su specialia programine įranga, nuo kurios į visą pastatą ar butą išvedžiojami laidai.
Jūs ne tik reguliuojate apšvietimo intensyvumą, bet apšvietimas automatiškai įsijungia vos įėjus į kambarį, ar išsijungia išėjus iš jo. Būsto kompiuterinės sistemos apšvietimo valdymas dizaineriams suteikia galimybę realizuoti drąsiausius sumanymus, o projektuotojams - galimybę apšvietimą derinti su rezerviniu elektros tiekimu. Būsto kompiuterinė sistema naudoja įvairius apšvietimo scenarijus.
Kiekvienoje projekto patalpoje galime nustatyti skirtingą temperatūrą, keisti ją atsižvelgdami į paros laiką, pvz., galime užprogramuoti, kad namai būtų pradėti šildyti prieš mums grįžtant į namus. Patogi valdymo sąsaja personaliniame kompiuteryje, LCD valdymo panelėje ar mobiliajame telefone leidžia nustatyti kalendorinį dienos ir nakties temperatūros palaikymo grafiką dienai arba savaitei.
„Protingo namo“ sistema gali pastebėti įsilaužimus į namų teritoriją, vandens ar dujų nuotėkį. Protingo namo priežiūra tampa daug greitesnė ir patogesnė nei suprojektuoto tipinio namo. Daugelį darbų galima atlikti automatiniu būdu, pvz., laistyti pievelę ar prižiūrėti baseiną. Automatinė ledo tirpinimo sistema žiemą neleidžia apledėti jūsų laiptams ar lietvamzdžiams. Garažų valdymas suteikia galimybę įleisti svečius ne tik būnant namuose, bet ir pasinaudojant mobiliuoju telefonu ar internetu. Prie „protingų namų“ tinklo galima prijungti ir vaizdo bei garso techniką.
„Protingo namo“ sistemos vartotojas pats gali konfigūruoti scenarijų, t.y. vieno mygtuko paspaudimu nustatyti visą namo įrangą į pageidaujamą būseną. Mūsų sistema - Jūsų scenarijai. Jie gali apimti tiek visas, tiek keletą name esančių inžinerinių sistemų.