Kai daugiabučiame gyvenamajame name planuojama atlikti remonto darbus, pirmiausia reikia nustatyti statybos rūšį, išsiaiškinti, ar planuojami darbai bus priskirti kapitalinio ar paprastojo remonto darbams. Kapitalinis ir paprastasis remontai turi skirtingus požymius.
Statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Ar daugiabučio gyvenamojo namo siena, kita konstrukcija yra statinio laikančioji ar nelaikančioji konstrukcija, gali spręsti tik kvalifikuoti specialistai, t. y. Atitinkamus statinio projektus kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atlikimui rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla.
Taip pat reikia žinoti kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar neypatingųjų) daugiabutis gyvenamasis namas priskiriamas. Tai nustatoma pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 28 dalių nuostatas bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytus požymius ir techninius parametrus.
Jei kapitalinio remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato kapitalinio remonto darbams nereikia. Taip pat reikia žinoti, jei daugiabutis gyvenamasis namas yra ypatingasis statinys, tai kapitalinio remonto projekto ekspertizė yra visada privaloma. Jei paprastojo remonto darbai nepatenka į šiuos atvejus, tai statybą leidžiančio dokumento tokio pastato paprastojo remonto darbams nereikia.
Atviro balkono įstiklinimas, įrengiant lengvas konstrukcijas ir jose suformuotas angas užpildant stiklu, priskirtinas statinio paprastajam remontui. Daugiabučio gyventojas, nusprendęs įstiklinti balkoną, prieš teikdamas prašymą gauti SLD turėtų gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo.
Atlikti statybos darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Parama Būstui: Kas Tai Yra?
Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.
Kas gali pretenduoti į paramą? Parama skiriama asmenims arba šeimoms, kurie:
- arba kurių nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.
- arba kurių nuosavo būsto (būstų) vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas (naudingųjų plotų suma) yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m.).
- išsinuomojo būstą, kurio būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui ar šeimai tenkančių pajamų (tiek pagal deklaruotas pajamas, tiek pagal asmens ar šeimos praėjusių 6 mėnesių pajamas, gautas iki kreipimosi dėl kompensacijos).
Kur kreiptis dėl paramos?
- apsilankius Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre adresu Konstitucijos pr.
- atsiuntus žemiau nurodytus dokumentus paštu adresu Naugarduko g.
Reikalingi dokumentai:
- prašymas gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją (BP-4 forma).
- pažyma apie artimo giminystės ryšio tarp nuomininko ir nuomotojo nebuvimą (ją išduoda VĮ „Registrų centras“).
- jeigu dėl kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis besimokantis asmuo, kuris mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą - mokslo ar studijų institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad šios institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos (kai šios institucijos bendrabučiuose laisvų vietų yra).
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
Neįgalusis - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.
Finansinė Paskata Jaunoms Šeimoms
Prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą. Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus.
Jei visos lėšos tiems metams išnaudotos, pažyma neišduodama, bet formuojamas sąrašas naujam finansavimo periodui laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą. Kredito įstaiga per tris mėnesius priima sprendimą suteikti kreditą arba ne.
P.S. Asmenims ir šeimoms, teisę į subsidiją įgijusiems po kompensuojamo būsto kredito gavimo, subsidijos suma apskaičiuojama nuo likusios negrąžintos kompensuojamo būsto kredito sumos.
Kriterijai paramos gavėjams:
- 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą (įskaitant gautas pajamas), t. y.
- b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
- c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.
