Sandoris pripažintas negaliojančiu: direktorius pardavė savo turtą - teismų praktika

Šiame straipsnyje nagrinėjama teismų praktika, kai sandoriai pripažįstami negaliojančiais dėl įvairių priežasčių, įskaitant situacijas, kai įmonės direktorius parduoda savo turtą. Straipsnyje apžvelgiami konkretūs teismų sprendimai, analizuojami teisiniai argumentai ir pateikiamos išvados.

Teisminė praktika ir civilinės bylos

Teisminio proceso Nr. 2020 m. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, T. P., S. P. bei trečiojo asmens G. Š. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (teisių ir pareigų perėmėja - uždaroji akcine bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“), T. P., S. P. dėl nuosavybės teisių gynimo; tretieji asmenys: Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. Š., J. I.

Ieškinio reikalavimai

Ieškovas prašė:

1. Pripažinti ūkinį pastatą Buto priklausiniu.
2. Pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą.
3. Pripažinti 1992 m. rugpjūčio 31 d. Buto privatizavimo sutarties papildymą galiojančiu.
4. Pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo akto dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, negaliojančia.
5. Pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“, negaliojančia.
6. Pripažinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia.
7. Pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto dėl turto perdavimo ir priėmimo dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“, negaliojančia.
8. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymo dalį, susijusią su Ūkinio pastato pardavimu viešo konkurso būdu, ir šio viešo konkurso rezultatą, pagal kurį atsakovas T. P. buvo pripažintas konkurso laimėtoju, negaliojančiais.
9. Pripažinti atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P. sudarytą Ūkinio pastato 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.
10. Pripažinti Ūkinio pastato 2014 m. sausio 8 d. perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P. negaliojančiu.

Ieškovo argumentai

Ieškovas nurodė, kad jo prosenelė R. M. 1992 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Buto privatizavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teise įgijo Butą. Per klaidą į privatizavimo sutartį nebuvo įtrauktas priklausinys - Ūkinis pastatas, kuriuo R. M. naudojosi nuo jo pastatymo momento. Ieškovo nuomone, Ūkinio pastato kainos sumokėjimas ir šių pinigų negrąžinimas R. M. patvirtina, kad privatizavimo sandorio papildymas buvo sudarytas ir įvykdytas, tik nebuvo įformintas notarine tvarka, jo pagrindu R. M. įgijo nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą.

Be to, gyvenamojo namo valdoje esančio Ūkinio pastato perdavimas nuosavybės teise savivaldybei nebuvo nustatytas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme. Ginčijama Ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias CK 6.394 straipsnio nuostatas, nes sutartyje konkrečiai neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kurio dalis priklauso ieškovui, o kita dalis - valstybei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad Buto privatizavimo sutarties papildymas niekuomet nebuvo surašytas ir pasirašytas. Be to, toks sandoris per tris mėnesius nebuvo įregistruotas registre, kaip buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusio CK 255 straipsnį. Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti šį sutarties papildymą galiojančiu. Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo redakciją, galiojusią sudarant ginčijamą 2004 m. lapkričio 9 d. aktą, savivaldybių nuosavybėn perduodami pastatai, jų dalys ir atskiros patalpos, kuriuose yra savivaldos institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, todėl Vyriausybės įgaliotas atstovas turėjo teisę perduoti savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar jų dalis, įskaitant ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus.

Teismas nustatė, kad Ūkinio pastato perdavimo atsakovei UAB „Start Vilnius“ metu ieškovas nebuvo vienintelis gyvenamojo namo, kurio valdoje yra ginčo pastatas, savininkas. Ieškovas nepagrindė, kodėl Ūkinis pastatas turėjo būti perduotas tik jam, vienam iš dviejų gyvenamojo namo savininkų. Teismas pažymėjo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriame nėra nustatyta galimybė tiesiog perleisti savivaldybei priklausantį turtą fiziniam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 1998 m. liepos 14 d., t. y. praėjus trejiems metams po to, kai R. M. buvo informuota apie tai, jog ginčo statinio privatizavimas nėra įvykdytas.

Apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Kolegija pažymėjo, kad pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis - jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. M., sumokėdama visą nustatytą Ūkinio pastato kainą, taip sutiko su jos dydžiu ir išreiškė savo valią pirkti Ūkinį pastatą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. M. ar jos teisių perėmėjai kreipėsi į savivaldybės ar valstybės kompetentingą instituciją dėl sumokėtos Ūkinio pastato privatizavimo kainos sugrąžinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad po pinigų sumokėjimo R. M. valia ir tikslas pirkti Ūkinį pastatą galėjo pasikeisti.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog R. M. turėjo žinoti apie savo prievolę sumokėti už dokumentų rengimą ir įforminimą, nes tokį mokestį jau mokėjo prieš sudarydama Buto privatizavimo sutartį. Kolegija nustatė, kad paties 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akto, kuriame nurodytas šio mokesčio dydis, R. M. nepasirašė, o Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. birželio 2 d. mokėjimo pranešime, adresuotame R. M., nėra nurodyta, jog ji turi sumokėti ir mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą.

Sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu

Sandoriais laikomi asmens veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrų teisinių pasekmių. Jeigu sudarytas sandoris yra ydingas, tai paprastai jis nesukels tų teisinių pasekmių, kurių siekė jo dalyviai sudarydami sandorį.

Tokie atvejai reglamentuojami Civilinio kodekso pirmosios knygos II dalies IV skyriuje, kuriame įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai ir pasekmės. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, civilinių santykių stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas ir jų gerbimas.

Sandorių negaliojimas gali būti grindžiamas įvairiomis priežastimis, susijusiomis su valios, formos, subjekto ir turinio trūkumais. Šios priežastys lemia, ar sandoris yra niekinis, ar nuginčijamas.

Sutartis - dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutartį gali sudaryti bet kurie civilinės teisės subjektai: fiziniai ir juridiniai asmenys, o remiantis CK 2.36 str. 1 d. ir valstybė, savivaldybė bei jų institucijos. Žinoma, teisinių santykių dalyviai turi turėti teisinį subjektiškumą, t.y. teisnumą bei veiksnumą.

Sutarties forma ir jos įtaka sandorio galiojimui

Siekdami išlaikyti civilinių teisinių santykių stabilumą, palengvinti įrodinėjimo naštą bei apsaugoti viešuosius bei privačius interesus, yra nustatomi tam tikri reikalavimai sutarties formai ir gali nutikti taip, kad formos nesilaikymas lems sandorio negaliojimą. CK 1.71 str. įtvirtinta, kad sandoriai sudaromi raštu (paprasta arba notarine forma), žodžiu arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoriai, kuriems nėra nustatyta privaloma rašytinė forma, gali būti sudaromi žodžiu.

CK 1.73 str. įtvirtina, kokie sandoriai turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, o CK 1.74 str. nurodyta, kurie sandoriai privalo būti sudaryti notarine forma. Visada galima pasirinkti sandorį sudaryti griežtesne forma, nei reikalauja įstatymas, bet draudžiamas atvirkštinis variantas, pavyzdžiui, jei sandoriui nėra privaloma rašytinė forma ir užtenka, kad jis būtų sudarytas žodžiu, tai tokį sandorį nedraudžiama sudaryti paprasta rašytine ar notarine forma, bet jei sandoris privalo būti sudarytas notarine forma, tai draudžiama jį sudaryti paprasta rašytine ar žodine forma.

Sandorio negaliojimą dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo reglamentuoja CK 1.93 str. Pirmojoje šio straipsnio dalyje yra nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Jei įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, tai remiantis CK 1.93 str. 2 d. šalys neturi teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėjant faktą, kad sandoris buvo sudarytas ar įvykdytas.

Komentuojamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu visais atvejais, nepaisant ar yra nurodyta, kad reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, ar ne. Pagal CK 1.93 str. teismas turi teisę pripažinti galiojančiu sandorį, kuris neatitinka notarinės formos reikalavimų, tačiau būtinos tokios 3 sąlygos: a) sandoris turi būti dvišalis; b) viena sandorio šalis turi būti visiškai ar iš dalies įvykdžiusi sandorį; c) kita sandorio šalis turi vengti įforminti sandorį notarine tvarka. Šias 3 sąlygas pripažįsta ir LAT.

Apibendrinant galima teigti, kad sandorius galima sudaryti griežtesne, nei reikalauja įstatymas forma, bet negalimas atvirkštinis variantas. Jei nesilaikoma reikalavimo sudaryti sandorius paprasta rašytine forma, tai sandoris negalios tik tada, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, priešingu atveju šalys praranda teisę remtis liudytojų parodymais.

Valios išreiškimas ir jo svarba

Sandoris reikalauja, kad jis turi būti sudarytas tarp tinkamų subjektų, be to, turi būti tinkamai įformintas. Dar vienas reikalavimas yra sutarties dalyvių valia.

Kiti teismų praktikos pavyzdžiai

Civilinė byla Nr. 2A-541-943/2015 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00034-2012-9 nagrinėjo klausimą dėl įmonės turto perleidimo sandorių teisėtumo, jų galiojimo ir teisinių pasekmių. BUAB „Saulės labirintai“ bankroto administratorė, įvertinusi sandorių sudarymo aplinkybes, pareiškė teismui ieškinį ginčydama minėtus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-434/2014 pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir paliko skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs atsakovo A. S. kasacinį skundą konstatavo, kad byloje nėra tinkamai įvertintas ir aptartas restitucijos taikymo klausimas, be to, nurodė, kad nėra atitinkamo ryšio egzistavimo tarp restitucijos taikymo pagal negaliojančiu pripažinto 2010 m. spalio 20 d. sandorio ir 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kasacinės instancijos teismas, panaikinęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, perdavė 2010 m. gruodžio 6 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo klausimus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą.

Civilinėje byloje Nr. e2A-145-196/2016 ieškovė UAB „Aksa holdingas“ pareiškė teisme ieškinį, prašydama panaikinti antstolės S. K. 2011 m. kovo 3 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo buvo perleistas G. L. priklausęs gamybinis pastatas, unikalus Nr. 4598-0010-8073, esantis Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, pirkėjai UAB „VESPILA“; atlyginti atstovavimo išlaidas. Ieškovė akcentavo, kad pareiškimas dėl bankroto bylos IĮ „Gilaba“ iškėlimo buvo paduotas 2011 m. vasario 28 d., pareiškimą padavė pats atsakovas G. L..

Ieškovė pažymėjo, kad pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

tags: #sandoris #pripazintas #negaliojanciu #direktorius #pardave #savo