Lietuva - turtinga savo istorija, kultūra ir gamta šalis. Jos nacionalinis turtas apima įvairius aspektus, pradedant derlingu dirvožemiu ir baigiant unikaliu kultūros paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos nacionalinio turto elementus.
Dirvožemis - Nacionalinis Turtas
Dirvožemis yra vienas svarbiausių Lietuvos nacionalinių turtų. Anot mokslininkų, ne žemdirbiai, o valstybė turėtų apmokėti dirvožemio tyrimus ir atlikti valstybinį dirvožemio monitoringą. Dalis ūkininkų investuoja į dirvožemio tyrimus ir gerokai nustemba, kai mineralinių trąšų sunaudojimas mažėja net iki 70 procentų. Ką sodinti ir kaip auginti - atsakymai slypi pačiame dirvožemyje.
Lietuvos dirvožemio žemėlapis
Vilniaus Universiteto Biblioteka: Kultūros Lobynas
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma daugybė vertingų dokumentų, dominančių Lietuvos ir viso pasaulio mokslininkus, tyrėjus. Vilniaus universiteto biblioteka balandžio 1-ąją siūlo ne tik pamatyti pirmosios lietuviškos knygos M. Vilniaus universiteto (VU) biblioteka, švęsdama 450 metų jubiliejų, atnaujino skaitmeninių kolekcijų platformą internete. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos kartografijos kolekcijos - turtingiausios Lietuvoje ir vienos įdomiausių Rytų Europoje.
Deja, knygos popierius labai trupa, o jei netrupa, tuomet lūžinėja į nedidelius fragmentus. Profesoriaus J. M. Gegužės 19 d. 15 val. Po P. Smuglevičiaus salės skliautais skambėjo K. 444-ieji Vilniaus universiteto bibliotekos metai pažymėti literatūriniais akcentais. Spalio 22 d. Pašnekesiai apie klasikinę filologiją su doc.
LRT KULTŪRA: Nacionalinio Turto Pristatymas
„Tegyvuoja kultūra“ - tokiu šūkiu pradėtas iškilmingas kanalo LRT KULTŪRA atidarymas „Vaidilos“ teatre. Čia susirinkę įvairiausių kultūros sričių atstovai džiaugėsi, jog šis ypatingas kanalas sėkmingai skaičiuoja jau tryliktus metus. Sezono atidarymo transliacija - sekmadienį 20:45 val.
LRT KULTŪROS tinklelį papuoš ir naujas projektas „Nacionalinis turtas", pristatysiantis Nacionalinės premijos laureatus. Nuo spalio 10 d. naujame LRT KULTŪROS sezone žiūrovai išvys ir laidas „Teatras“, „Pažvelk į profesiją kitaip“, „Kelias į namus“, „Labanaktukas“, „Mokslo sriuba“, „Krikščionio žodis“, „Kultūrų kryžkelė“ ir t.t. Kaip ir anksčiau, nacionalinio transliuotojo kultūrai skirtame kanale bus pristatomos Europos kultūros, meno ir mokslo aktualijos („Euromaxx“ su Ugne Galadauskaite), Lietuvos kultūros aktualijos (Jolantos Kryževičienės „Naktinis ekspresas“ transformuosis į naują „Nes man tai rūpi“), pokalbiai su legendinėmis asmenybėmis („Legendos“, „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“, „ARTi“, IQ Pressingas“, „Kelias į namus“).
Į LRT KULTŪROS kanalą užsuka ir jau gerai pažįstamas Andrius Rožickas. Žiūrovų dėmesio lauks džiazo, klasikinės ar alternatyvios muzikos koncertai, naujausi lietuviška dokumentika, poezijos įrašai iš LRT Aukso fondo, naujausi teatro ir operos spektakliai. Pirmoji LRT KULTŪROS naujiena, nors ir ne naujiena televizijoje - laida apie įvairius kultūros procesus „Durys atsidaro“. Kita iš LRT TELEVIZIJOS į LRT KULTŪROS kanalą persikėlusi laida - „Misija: Vilnija“.
„Tarmės, žargonas yra ta trąša, ant kurios išaugo bendrinė lietuvių kalba. Tam ir skirta mūsų laida „Lietuva mūsų lūpose“, kurioje leisimės per intriguojančius, linksmus ir labai svarbius mūsų kalbos istorijos vingius, keliausime tarmių ir žargonų pėdsakais, kartu su televizijos žiūrovais kursime moderniąją lietuvių kalbą“, - tikina kalbininkas Antanas Smetona, kuris ir imsis naujos, interaktyvios laidos „Lietuva - mūsų lūpose“. Kitos naujienos autorės - Raminta Jonykaitė ir Jolanta Kryževičienė, pristatančios pokalbių laidą „Nes man rūpi“. Projektas „Stop juosta“ ketina ne tik apžvelgti istorinius architektūrinius modernizmo pastatus ar interjerus, bet ir įtraukti miesto bendruomenę į filmavimo aikštelę. Pasirinkta teritorija aptveriama „stop“ juosta, t. y. Naujoje laidoje „Nacionalinis turtas“ - dar daugiau kultūros ir meno iškiliausiųjų, kurių pėdsako kasdienybėje ir netikėtų sąsajų ieškos laidos kūrėjai.
LRT taryba bendru sutarimu patvirtino LRT KULTŪROS ir LRT LITUANICOS kanalų programų mastus ir struktūrą. Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje buvo pristatytas spalį prasidėsiantis LRT KULTŪROS sezonas. Jame - nemažai naujų laidų: Andriaus Rožicko pokalbių su kultinėmis kultūros asmenybėmis projektas, lietuvių kalbai skirta Antano Smetonos interaktyvi laida, aplinkosaugai, bendruomenių veiklai, Lietuvos kulinariniam paveldui skirtos laidos. Žiūrovų dėmesio lauks džiazo, klasikinės muzikos koncertai iš Lietuvos ir garsiausių pasaulio muzikos koncertų salių, naujausi lietuviškos dokumentikos darbai, poezijos įrašai iš LRT Aukso fondo, naujausi teatro ir operos spektakliai. Pasaulinio kinematografo perlai - rubrikose „Elito kinas“ ir „Kino žvaigždžių alėja“.
Posėdyje aptartos informacinės aplinkos pritaikymo klausos negalią turintiems asmenims perspektyvos. Diskusija vyko Lietuvos kurčiųjų draugijos iniciatyva. Konstatuota, kad LRT televizijų eteryje titruojamų programų nuosekliai daugėja. Šiuo metu tokių programų dalis siekia 8 procentus visos TV eterio produkcijos. LRT TELEVIZIJOS eteryje į gestų kalbą verčiama kasdienė informacijos laida „Šiandien", kai kurios specialios transliacijos (valstybės švenčių dienomis, „Eurovizijos“ koncertai"), žiūrovams su klausos negalia pritaikytos laidos „Gustavo enciklopedija", „Bėdų turgus", „Popietė su A. Čekuoliu", titruojami meniniai filmai. Ateityje programų, tinkamų žiūrovams su klausos negalia, turėtų dar padaugėti. Kitas LRT tarybos posėdis vyks spalio 18 dieną.
Lietuvos Totoriai: Istorija ir Kultūra
Lietuvos totoriai yra išeivių iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Lietuvoje pirmąsias totorių gyvenvietes prie Vokės, Trakų 1397 įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Totorių pagrindinė veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė Vytauto Didžiojo asmeninę sargybą, dalyvavo su juo Žalgirio mūšyje.
16 a. totoriai apgyvendinti prie Minsko, Voluinėje, Podolėje, 17-18 a. - Bresto, Kobrino ekonomijoje, Gardino ekonomijoje. Lietuvos totoriai priklausė įvairioms grupėms, kalbėjo kipčiakų kalbų tarmėmis, bet 16 a. jau buvo praradę savo kalbą. Lietuvoje kilmingieji totoriai daugiausia gyveno bajorkaimiuose, užusieniuose, viensėdžiuose.
Totoriai turėjo atlikti karinę prievolę, t. p. ir papildomas prievoles (vežioti paštą, tiesti kelius, eiti sargybą). Totoriai, kaip ir bajorai, turėjo žemėvaldos teisę, bet neturėjo politinių teisių. Pagal Lietuvos Statutą, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje totoriai buvo prilyginti bajorams žygininkams (keliuočiai). Totorių bendruomenės teritorinis administracinis ir mokestinis vienetas buvo vėliava, vadovaujama ulono (kunigaikščio). Miestuose nekilmingi totoriai vertėsi daržininkyste, odų dirbimu, arklininkyste, vežėjavimu.
Savo teises totoriai išsaugojo ir 1795 Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos. Įrodę bajorystę totoriai ėjo karo bei administracinę tarnybą, neįrodę - perėjo į vienkiemininkus, mokėjo pagalvės mokestį. 20 a. pradžioje pradėjo kurtis totorių tautinės organizacijos. 1909 Vilniuje susikūrė Lietuvos musulmonų bendrija, 1917-1923 (pirma Petrograde, nuo 1921 - Vilniuje) veikė Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos totorių sąjunga. Lietuvos Respublikoje 1923-1936 veikė Kauno totorių draugija.
Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje 1925-1940 veikęs Lenkijos totorių kultūros švietimo sąjungos skyrius leido mokslinę, grožinę ir religinę literatūrą, 1934-1939 Vilniuje - laikraštį Życie tatarskie, 1929-1940 Vilniuje veikė totorių tautinis muziejus, nuo 1931 - archyvas, nuo 1934 - Jaunimo ratelis. 1925 12 28 Vilniuje buvo įkurtas musulmonų religinis centras - muftijatas (muftijus Jakubas Šinkevičius), 1936 įteisinta musulmonų konfesijos autokefalija.
Gausiausios totorių bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonų savivaldybėse. Totoriai kalba rusų, lietuvių, lenkų, totorių (beveik nevartoja) kalbomis. Nuo 1991 veikia 4 totorių mečetės (Keturiasdešimt Totorių kaime, Nemėžyje, Raižiuose ir Kaune). Nuo 1995 leidžiamas laikraštis Lietuvos totoriai. 1997 iškilmingai pažymėtas totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 m. jubiliejus, 1998 atkurtas muftijatas. 2017 buvo paminėtos 620‑osios totorių įsikūrimo Lietuvoje metinės. 2018 Lietuvos paštas išleido totoriams skirtą pašto ženklą. 2021‑ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai švenčia Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių, pavasario lygiadienį Novrūzą, sabantujų vasaros pradžioje, ramadano pabaigą Ramazan bairam, Kurban bairam šventes.
Kauno mečetė
Stasys Eidrigevičius: Dailininko Indėlis į Nacionalinį Turtą
Eidrigẽvičius Stasys (g. 1949 07 24 Mediniškiuose, Panevėžio apskr.) - lietuvių dailininkas, Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras (2009). Nuo 1980 gyvena Varšuvoje. Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Varšuvos teatre Studio pastatė spektaklius Baltas briedis (1993) ir Medinis žmogus (2007). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas (Kelias 1992, Šulinys 1993, Ratai 1995, Erotikos 1997, Lietus 2000). Sukūrė unikalius dailės žanrus - kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai - žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas.
Nuo 1969 dalyvauja parodose. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų, tarp jų: Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai (1973, 1975, 1979), Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas (1986), Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas (1989), Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis (1994), Lenkų plakato bienalės Katowicuose aukso medalis (1999). Gedimino ordino Karininko kryžius (2000). Lietuvos nacionalinė premija (2001). Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžius (2019).
Stasys Eidrigevičius
tags: #laida #nacionalinis #turtas