Investicijos į nekilnojamąjį turtą - tai nekilnojamo turto įsigijimas, nuosavybės valdymas, nuoma arba pardavimas su tikslu uždirbti pelną. Kaip investuotoją jus turėtų labiau dominti nekilnojamo turto įsigijimas nei nuoma. Turėdami nekilnojamą turtą, jį galėsite išnuomoti nuomininkams, kurie ne tik padengs palūkanas bankui, bet dar ir jums sumokės. Investuotojus domina ir nekilnojamo turto vystymas - įsigyti sklypą, pastatyti statinių, tuomet juos išnuomoti ar parduoti.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą dėl savo specifikos priskiriamos alternatyvių investicijų klasei. Aptarkime išsamiau, kokios išlaidos laukia pradedant savarankišką gyvenimą.
Darbo užmokestis ir mokesčiai
Nusprendus ar nusprendus oficialiai įsidarbinti, susidursi su dviem sąvokomis, susijusiomis su darbo užmokesčiu: bruto ir neto. Kas tai yra?
Bruto darbo užmokestis - tai ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis samdomajam darbuotojui. Į jį įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, priemokos, priedai, reguliarios ir vienkartinės premijos, darbo užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir kitas nedirbtas dienas). Populiariai tariant, tai yra atlyginimas „popieriuje“.
Neto darbo užmokestis - darbuotojui mokamas darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius. Kitaip tariant, tai yra grynasis darbo užmokestis, arba darbo užmokestis „į rankas“, kurį visą asmuo gali naudoti savo reikmėms. Kartais jis dar vadinamas disponuojamomis pajamomis. Neto darbo užmokestis apskaičiuojamas iš bruto darbo užmokesčio atimant šiuos darbuotojo mokamus mokesčius:
- gyventojų pajamų mokestį (GPM);
- privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD);
- valstybinio socialinio draudimo mokestį (VSD).
Nors mokesčių tarifai šalyje vykdant mokesčių reformas kartais šiek tiek kinta, jie sudaro daugiau nei 30 proc. bruto atlyginimo.
Dirbant samdomą darbą šių mokesčių mokėjimu valstybei pasirūpina įmonės, kurioje dirbama, buhalteris, o laisvai samdomiems specialistams mokesčius tenka sumokėti patiems.
Laisvai samdomas darbuotojas dirba ne pagal darbo, o pagal autorinę sutartį, verslo liudijimo pagrindu arba turėdamas individualios veiklos pažymą. Jis paprastai teikia paslaugas kelioms skirtingoms įmonėms, kurioms nereikalingas nuolatinis darbuotojas dėl nepakankamo darbo krūvio. Pavyzdžiui, įmonė gali kartą per metus pasitelkti fotografą savo produkcijos fotosesijai, tačiau ji neturi poreikio fotografijos specialisto samdyti visu etatu ar dalimi jo. Laisvai samdomais darbuotojais dažnai tampa ir kitų specialybių atstovai, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai, makiažo meistrai, dizaineriai, tekstų kūrėjai, iliustratoriai, vertėjai, aktoriai ir pan.
Būsto nuoma
Su šiuo klausimu susiduria kiekvienas mokyklą baigęs ir savarankišką gyvenimą bei studijas ne gimtajame mieste pradedantis jaunuolis.
Mėnesio nuoma didžiųjų šalies miestų universitetų bendrabučiuose atsieina 40-250 eurų. Kaina priklausys nuo to, ar pasirinksi vienvietį, ar keliems žmonėms pritaikytą kambarį, taip pat nuo jame gyvensiančių asmenų skaičiaus.
Studentų bendrabutis
Vienam gyventi dviviečiame ar triviečiame bendrabučio kambaryje brangiausia, o nutarus triviečiame kambaryje gyventi trise mėnesio būsto nuomos išlaidos sieks apie 44-65 eurų.
Tiesa, įsikuriant išlaidos bet kuriuo atveju bus kiek didesnės: prireiks patalynės, namų apyvokos daiktų, galbūt kosmetinio bendrabučio kambario remonto.
Gyvenimas nuomojamame bute brangesnis, bet daliai studentų neišvengiamas, mat vietos bendrabučiuose visiems nepakanka. Vieno ar dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia apie 400-600 eurų, Kaune - apie 350-500 eurų, o Klaipėdoje - maždaug 350-450 eurų.
Žinoma, galima rasti ir pigesnių prastesnės kokybės ar gerokai toliau nuo miesto centro esančių būstų. Be to, net ir vieno kambario bute galima gyventi su kambario draugu - taip perpus sumažės nuomos išlaidos.
Jeigu gyvensi studentų bendrabutyje, nereikės papildomai mokėti komunalinių mokesčių - jie jau įskaičiuoti į nuomos kainą. Tiesa, šiuo atveju teks naudotis visam bendrabučiui ar keliems kambariams bendromis dušo, virtuvės, tualeto ir kitomis patalpomis. Jeigu gyvensi nuomojamame bute, pačiam teks mokėti šiuos mokesčius:
- už elektrą;
- už dujas (jei viryklė dujinė);
- už šaltą vandenį;
- už karštą vandenį;
- už patalpų šildymą šaltuoju metų laiku;
- už atliekų tvarkymo sistemos administravimą;
- už bendrųjų namo patalpų apšvietimą, valymą, liftą, jei jis yra name, ir pan.;
- už internetą ir (ar) televiziją, jei norėsi juos turėti namuose.
Remiantis Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuoklėje pateiktais duomenimis, vidutinės gyventojo išlaidos komunaliniams mokesčiams sudaro apie 120 eurų.
Automobilio išlaidos
Kiekvieno vairuotojo pažymėjimą gavusio jaunuolio svajonė - įsigyti pirmąjį automobilį. Kol gyvena su tėvais, dažnas vairuoja jų transporto priemonę, o išvykstant studijuoti ir pradedant savarankiškesnį gyvenimą neretai iškyla poreikis turėti nuosavą.
Nors turėti nuosavą automobilį patogu ir smagu, tačiau tai yra ir momentinės (įsigyjant), ir nuolatinės išlaidos (naudojant).
Kiek atsieis automobilis, priklausys nuo galimybių ir planų. Pirmiausia teks nuspręsti, kokį automobilį įsigyti: naują ar naudotą. Naujas salone gali kainuoti nuo 17-19 tūkst. eurų, o naudotų kainos prasideda vos nuo kelių šimtų. Remiantis 2022 m. „Swedbank“ duomenimis, lizingu įsigyjamo (dažniausiai naujo) automobilio vidutinė kaina - 22,5 tūkst. eurų, o su paskola (dažniausiai naudoto) perkamo automobilio kaina siekia vidutiniškai 7 tūkst. eurų.
Svarbu įvertinti, kad naujas automobilis už mažiausią kainą bus pačios paprasčiausios komplektacijos, tad jei svarbus komfortas (elektriniai langai, oro kondicionierius, greičio kontrolė, šildomos sėdynės ir kt.), teks rinktis gerokai brangesnį variantą.
Naujai iškeptiems vairuotojams rekomenduojama mokytis vairuoti su naudota transporto priemone - bus ne taip gaila dėl manevruojant atsiradusių įbrėžimų. Vertėtų nepamiršti ir aplinkai palankesnių hibridinių automobilių ar elektromobilių. Jų naudojimo sąnaudos mažesnės, finansų institucijos neretai juos finansuoja itin palankiomis sąlygomis, o įsigyjant elektromobilį galima pretenduoti ir į valstybės teikiamas kompensacijas.
Įsigijus automobilį išlaidos nesibaigia. Kas mėnesį teks pirkti degalų, periodiškai keisti tepalus, tam tikras detales ir mokėti už automobilio draudimą. Du kartus per metus reikės keisti padangas, joms nusidėvėjus - įsigyti naują padangų komplektą. Gali atsirasti ir didesnių netikėtų išlaidų, pavyzdžiui, per nelaimingą atsitikimą apgadinus automobilį arba jam sugedus.
Remiantis „Swedbank“ kasko draudimo išmokų duomenimis, vidutinė draudimo išmoka patyrus avariją yra didesnė nei 1,7 tūkst. eurų, dužus stiklui - daugiau nei 460 eurų.
Išvardytos išlaidos kelia pagrįstą klausimą: geriau nuosavas automobilis ar viešasis transportas? Vertinant patogumą, tam tikrais aspektais laimi pirmasis: automobiliu gali bet kada patogiai keliauti tiek mieste, tiek už jo ribų. Žinoma, nebūtina pirkti nuosavo automobilio ir leisti pinigų jo priežiūrai: prireikus galima naudotis automobilių dalijimosi platformomis ar nuomotis transporto priemonę iš kitų žmonių.
Automobilių dalijimosi platforma
Kitaip nei nuosavas automobilis, viešasis transportas iki pat namų, universiteto ar darbovietės nepriveš. Tačiau jis turi kitų pranašumų: nestringa eismo spūstyse, padeda tausoti aplinką. Šiltesniu metų laiku patogia ir smagia jo alternatyva gali tapti paspirtukas.
Finansiškai palankesnis variantas yra viešasis transportas. Važinėti juo mieste su lengvata pakaks maždaug 6 eurų per mėnesį.
Maisto išlaidos
Maisto išlaidos sudaro nemažą Lietuvos gyventojų išlaidų krepšelio dalį. 2022 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad didžioji dalis (44 proc.) savarankišką gyvenimą pradėjusių jaunuolių neįvertina, kiek iš tiesų tenka skirti maistui.
Skaičiuojama, kad vienam žmogui per mėnesį reikia maždaug 220 eurų maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Norint bent retkarčiais su kurso draugais pasivaišinti kavinėse ar užsisakyti maisto į namus, teks išleisti dar daugiau.
„Swedbank“ tinklalaidėje „Pinigai ir reikalai“ buvo atliktas valgymo namuose ir mieste eksperimentas. Paaiškėjo, kad visą dieną valgyti kavinėse (restoranuose) vienam žmogui gali būti netgi tris kartus brangiau nei tuos pačius patiekalus pasigaminti namuose. Negaunant nuosavų pajamų ir leidžiant tėvų pinigus, vertėtų ieškoti taupymo būdų.
2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai per metus išmeta vidutiniškai po 60 kilogramų maisto. Tad vienas iš taupymo būdų - maisto tausojimas. Štai keletas patarimų:
- Sudaryk savaitės meniu. Norėdamas ar norėdama išvengti pinigų bei maisto švaistymo, peržiūrėk šaldytuvo, spintelių turinį ir suplanuok, kokius patiekalus gaminsi kiekvienos savaitės dienos pusryčiams, pietums ir vakarienei. Nepamiršk, kad greičiausiai gendančius produktus reikia suvartoti pirmiausia.
- Sudaryk pirkinių sąrašą.
- Naudok maisto atsargas. Dažno mūsų spintelių lentynose kartais užsilieka ilgai negendančių produktų, pavyzdžiui, kruopų. Pati paprasčiausia avižų ar grikių košė turbūt nėra pats geidžiamiausias valgis, tačiau, įdėję vieną kitą papildomą ingredientą, eilinę košę galime paversti neeiliniu patiekalu.
- Sek naujienas prekybos centrų leidiniuose. Daugelis prekybos centrų siūlo įvairių produktų sumažintomis (akcinėmis) kainomis. Nepamiršk ir mažųjų verslų, vietos ūkininkų, kurie gali pasiūlyti įvairių šviežių ir kokybiškų produktų už prieinamą kainą. Stenkis pirkti sezonines daržoves ir vaisius: šie yra pigesni nei nesezoniniai produktai.
- Maisto produktus laikyk tinkamoje vietoje ir temperatūroje. Jeigu matai, kad nesunaudosi tam tikrų produktų, juos užšaldyk šaldymo kameroje. Taip sumažinsi išmetamo maisto (ir pinigų) kiekį. Nepamiršk tinkamai laikyti vaisių ir daržovių - taip juos ilgiau išlaikysi šviežius ir nereikės pirkti naujų, nespėjus suvartoti senųjų.
- Gamink paprastą maistą. Jei mėgsti eksperimentuoti virtuvėje, nesiliauk to daryti, tačiau kasdienai verčiau rinkis paprastus patiekalus iš nedaug sudedamųjų dalių. Įvairūs egzotinių patiekalų ingredientai kainuoja brangiau ir vėliau dūla spintelėse.
Kol gyveni su tėvais, išmok pasigaminti bent penkis paprastus patiekalus. Tai bus viena geriausių ir pinigus taupančių investicijų į savarankišką gyvenimą.
Buitis
Nesvarbu, ar gyvensi studentų bendrabutyje, ar nuomosiesi būstą, teks palaikyti gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką. Įsikėlus į būstą pirminės išlaidos bus kiek didesnės nei palaikomosios: reikės įsigyti buitinės chemijos (įvairių paviršių valiklių, indų ploviklį, kempinėlių), o galbūt ir dulkių siurblį. Vėliau teks įsigyti tik tų valymo priemonių, kurios bus pasibaigusios.
Jei reikės tik kelių valymo priemonių, greičiausiai pavyks išsisukti su dešimčia ar pora dešimčių eurų. Tačiau prisireikus ir dulkių siurblio, šluotos gali tekti išleisti 150 eurų ar daugiau.
Tiesa, norint sutaupyti ilgesniu laikotarpiu ir tausoti gamtą, verta rinktis tvarias buities priemones, pavyzdžiui, kokybišką indų plovimo šepetį, o ne pigias vienkartines kempinėles.
Indų plovimo šepetys
2022 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta studentų apklausa parodė, kad asmens higienai ir kosmetikai išleidžiama vidutiniškai kiek daugiau nei 20 eurų per mėnesį. Vonios spintelę teks aprūpinti šiais daiktais:
- dantų pasta ir šepetėliu (taip pat dantų siūlu ar tarpdančių šepetėliu, burnos skalavimo skysčiu, jei esi įpratęs ar įpratusi juos naudoti);
- muilu ir muiline;
- dušo žele;
- šampūnu, plaukų balzamu;
- dezodorantu.
Tai nėra baigtinis sąrašas. Dar gali prireikti skutimosi reikmenų, įvairių kremų, losjonų, dekoratyvinės kosmetikos. Neatsiejama asmeninės higienos dalis yra ir švari apranga, vadinasi, bus reikalingos skalbimo, dėmių šalinimo priemonės.
Kai kurioms higienos priemonėms verta paieškoti tvarių alternatyvų. Pavyzdžiui, kietųjų šampūnų ir kondicionierių, daugkartinių skustuvų; siekiant mažinti plastiko atliekas, vietoj dušo želės plastikiniuose buteliukuose galima rinktis paprasčiausią muilą.
Mokslas
Remiantis „Swedbank“ tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis Lietuvos studentų moka visą ar dalį studijų kainos. 60 proc. mokamoje vietoje studijuojančių respondentų nurodė, kad už jų studijas moka tėvai, o likusieji už mokslus moka iš savo gaunamų pajamų ar studijų paskolos.
Priklausomai nuo pasirinktos specialybės, nuolatinių (dieninių) studijų universitete semestro kaina svyruoja nuo maždaug 1,5 tūkst. iki 4,6 tūkst eurų. Tiesa, išskyrus kelias išimtis: daugiau nei 17 tūkst. eurų kainuojančias pilotų rengimo studijas ir daugiau nei 7,8 tūkst. eurų kainuojančias muzikos, odontologijos, veterinarijos mokslų studijas.
Ištęstinių studijų universitete semestras atsieis 1-2 tūkst. eurų mažiau. Nemažos dalies specialybių studijos kolegijoje kainuoja nuo kelių šimtų iki maždaug tūkstančio eurų pigiau nei panašios krypties studijos universitete.
Pradėjus studijuoti, gali atsirasti ir papildomų išlaidų, pavyzdžiui, prireikus įsigyti mokslinės literatūros ar kitų mokymosi šaltinių. Prieš įsigyjant vieną ar kitą knygą (vadovėlį), svarbu įsitikinti, kad neįmanoma jos pasiskolinti iš universiteto (kolegijos) ar miesto bibliotekos. Verta pasidomėti ir galimybe reikiamą literatūrą pigiau įsigyti iš aukštesnio kurso studentų.
Daugelis aukštųjų mokyklų turi gilias bendruomenių tradicijas. Pavyzdžiui, pirmakursių krikštynas, išgyvenimo stovyklas ar kitus renginius. Kiek lėšų gali prireikti tokiems dalykams, priklauso nuo tradicijų ir kiekvieno studento norų bei galimybių, tačiau numatyti tokias galimas išlaidas vertėtų.
Sveikata
Atvykęs ar atvykusi studijuoti į kitą miestą nepamiršk užsiregistruoti vietinėje poliklinikoje. Tuomet būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, reguliarūs patikrinimai ir bent dalis sveikatos tyrimų bus nemokami.
Svarbu žinoti! Valstybė savo lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžia nuolatinių studijų studentus.
Mokyklą ar studijas baigę jaunuoliai valstybės lėšomis draudžiami iki rugpjūčio 31 d., jeigu jų mokslo metai baigėsi vasarą. Jeigu moksleiviai nuo rugsėjo pradeda studijuoti Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programą arba studentai tęsia nuolatines studijas Lietuvoje bei užsienyje, jie yra draudžiami valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis draudžiami ir tie gyventojai, kurie aktyviai ieško darbo - registruojasi Užimtumo tarnyboje.
Jei baigę mokyklą jaunuoliai rudenį nebetęsia mokslų, neįsidarbina ar nepradeda savarankiškos ekonominės veiklos ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, jie jau rugsėjį turėtų pradėti mokėti minimalias PSD įmokas, kurių dydis - daugiau nei 70 eurų. Sumokėti galima iki mėnesio pabaigos.
Privalomasis sveikatos draudimas
Tačiau net jei būsi draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, nenustebk, kad kai kurie laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai poliklinikoje kainuos: Valstybinės ligonių kasos visiškai kompensuoja ne visus tyrimus.
tags: #restorano #patalpu #nuoma #ir #ekspoatacijos #islaidos