Nekilnojamojo turto apibrėžimas Lietuvoje: Kambariai prieš miegamuosius ir teisiniai aspektai

Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje turi savitų ypatumų, ypač kalbant apie būsto apibrėžimą ir vertinimą. Tradiciškai Lietuvoje turtas skaičiuojamas kambariais, o Vakaruose - miegamaisiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl susiklostė tokia tradicija, kaip tai veikia būsto aprašymus ir ką svarbu žinoti įsigyjant nekilnojamąjį turtą.

Kambariai ar miegamieji: Istorinis kontekstas

NT rinkos specialistai paaiškina, kodėl Lietuvoje susiklostė tradicija turtą skaičiuoti kambariais, kai Vakaruose - miegamaisiais. Pasak NT bendrovės „Newsec Baltics“ Baltijos šalių rinkos analitiko Mindaugo Kulboko, Lietuvoje tradicija, kad kiekvienas kambarys gali būti miegamasis, įsitvirtino sovietmečiu.

Žiuljenas Galeckas dėsto, kad sovietmečiu didžioji dalis Lietuvoje statytų butų buvo standartiniai ir tokio dalyko, kaip su virtuve sujungta svetainė nebuvo, todėl skaičiuojama kambariais. „Užsienyje skaičiavimas miegamaisiais, manau, pradėtas dėl nestandartinių būstų ir jų dvariškų elementų, kai yra ne tik miegamasis, bet ir didysis miegamasis („master bedroom“ - angl.), Lietuvoje naujos statybos būstuose jis vadinamas tėvų miegamuoju, arba prancūziškasis en suite, kai turimas omenyje miegamasis, su atskirus vonios kambariu. Atitinkamai kiti kambariai yra skirti vaikams, svečiams, darbui ar skaitymui ir tiksliau atspindi būsto pobūdį. Lietuvoje nuo senų laikų: 1 kambarys, 2 kambariai ir viskas standartiškai“, - dėstė pašnekovas.

„Lietuvoje yra tokia tradicija, galima rasti skelbimų, kur miegamoji vieta - ir virtuvėje, atrodytų, nėra prasmės vardyti miegamuosius, nes ir virtuvėje gali miegoti. Užsienyje vieni kambariai yra miegamieji, kiti tokios funkcijos neturi“, - paaiškina NT bendrovės „Newsec Baltics“ Baltijos šalių rinkos analitikas Mindaugas Kulbokas.

„Manau, skaičiavimas kambariais yra iš nepritekliaus. Latvijoje jau dažnai pabrėžiama, kiek bute ar name miegamųjų kambarių, Estijoje skaičiuojama ir taip, ir taip, bet dažniausiai, kai įvardijamas miegamųjų skaičius, tikimasi, kad kartu dar yra svetainė ir virtuvė“, - kalbėjo specialistas.

A.Škarnulis apie NT rinkos dalyvių prognozes

Kaip keičiasi būsto apibrėžimas

Įdomu tai, kad Lietuvoje sovietiniais metais statyti vieno kambario butai, kuriuos galima vadinti vieno miegamojo būstais, dabar virsta dviejų kambarių butais. „Tie 1 kambario butai, kurie turėjo atskirą virtuvę ir kambarį, dabar yra perdaromi į dviejų kambarių būstus: vietoje virtuvės - miegamasis, o virtuvė perkeliama į kambarį ir tampa sujungta su svetaine“, - pastebi Ž. Galeckas.

Pasak jo, dabar ir Lietuvoje būsto aprašymuose yra išskiriama, kur tėvų miegamasis, vaikų miegamieji, gyvenamasis ar darbo kambarys.

Virtuvės svarba

Pasak jo, mažos virtuvės yra nepraktiškos, nes didelė dalis gyvenimo vyksta būtent jose: ateina draugai, gaminamas maistas, kalbamasi, žiūrimas televizorius. „Mažame bute turėti atskirą virtuvę ir į ją eiti kaip į sandėliuką padaryti valgyti ir po to išeiti yra labai nepraktiška. Be to, niekas nenori kloti lovų kiekvieną vakarą, taigi, atskiras miegamasis yra labai į naudą“, - kalbėjo Ž. Galeckas.

Teisiniai aspektai ir būsto paskirtis

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Automobilių statymo problematika

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv. m darbo patalpų ploto. Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.

Kiti reikalavimai

Teisės aktai kelia ir kitus reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Štai prie naujai įrengiamų daugiabučių taip pat privaloma numatyti ir želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).

Paskirtis Automobilių stovėjimo vietų skaičius
Gyvenamosios paskirties daugiabutis Mažiausiai 1 vieta vienam butui
Svečių namai 1 vieta 2 kambariams (numeriams)
Administracinės paskirties patalpos 1 vieta 25 kv. m pagrindinio ploto
Gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) 1 vieta 100 kv. m darbo patalpų ploto

Finansiniai aspektai

Pirma, verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai. Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos bus apmokestintos 15 proc. Antra, nekilnojamojo turto mokestis. Fiziniai asmenys, kurių gyvenamosios (taip pat sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) paskirties turto bendra vertė nekilnojamojo turto vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, atleidžiami nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Atsakomybė už naudojimąsi ne pagal paskirtį

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis reglamentuoja statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, kuriame numatyta, kad Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus ir tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.

tags: #resolution #nekilnojamasis #turtas