Planuojant įrengti nuotekų valymo sistemą savo sklype, svarbu žinoti ne tik techninius įrengimo aspektus, bet ir teisinius reikalavimus bei atstumus iki kaimyninių sklypų ir kitų objektų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) atkreipia dėmesį į tai, kad netinkamas įrengimas gali sukelti konfliktus su kaimynais ir pažeisti galiojančius teisės aktus.
Statybos Leidimai ir Teritorijų Apribojimai
Prieš pradedant nuotekų valymo įrenginio statybą, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas. Visi nuotekų valymo įrenginiai (nesvarbu kokio dydžio) yra statybos objektai. Prieš juos statant jūs pirmiausiai turite gauti leidimą statybai. Statybos leidimui jūs turite pasidaryti nuotekų valymo irenginių projektą.
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", 5 m3/per parą ir mažesnio našumo nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybai leidimas privalomas tik žemės sklype, esančiame bent vienoje iš šių teritorijų:
- Mieste;
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Nuotekų valymo įrenginio montavimas / LZT Group - VANDENVALA / https://bnvi.lt/
Sanitariniai Atstumai Iki Gyvenamųjų Pastatų ir Sklypo Ribų
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede nurodyta, kad mažiausias leistinas sanitarinis atstumas tarp vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo ir vietinės nuotekų valyklos yra 8 metrai. Kai vietinė nuotekų valykla yra vienbučio gyvenamojo pastato priklausinys, atstumas nuo vienbučio gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.
Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos atstumus:
- Nuo kaimyno sklypo ribos privalu išlaikyti 3 metrų atstumą.
- Nuotekų tinklus tiesti ne arčiau nei 10 metrų nuo šachtinio šulinio.
- Valymo įrenginys turėtų būti montuojamas ne arčiau nei 15 metrų iki šulinio.
Šie atstumai padeda užtikrinti higienos normas ir išvengti galimos taršos.
Svarbiausi atstumai įrengiant nuotekų valymo sistemas
Šie atstumai yra minimalūs ir gali būti didesni, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir kitus teisės aktus.
| Objektas | Minimalus atstumas |
|---|---|
| Nuo gyvenamojo namo | 8 metrai (nenormuojamas, jei valykla yra namo priklausinys) |
| Nuo kaimyno sklypo ribos | 3 metrai |
| Nuo šachtinio šulinio (nuotekų tinklai) | 10 metrų |
| Nuo šachtinio šulinio (valymo įrenginys) | 15 metrų |
Kiti Svarbūs Aspektai Renkantis Vietą
Nusprendus susimontuoti biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį, svarbu gerai apgalvoti jo vietą. Puiku, jei sklypas yra pakankamai didelis ir nėra jokių apribojimų. Visgi taip būna ne visada. Kai kuriais atvejais valymo įrenginio montavimą gali apsunkinti nedidelis sklypo plotas, kartais - nepalankus gruntas. Tačiau net ir tada dažniausiai galime rasti sprendimą.
Vieta, kur montuojami biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai, turi būti parinkta taip, kaip nurodyta statinio techniniame projekte. Jeigu tokio nėra, jį reikėtų tinkamai parengti, vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priedu.
Be to, atsižvelkite į šiuos patarimus:
- Nuotekų valymo įrangos nerekomenduojama montuoti ten, kur kaupiasi lietaus vanduo.
- Jeigu tai ketinama daryti šlapioje vietoje, kurioje gruntinio vandens lygis yra mažesnis nei 2,5 metrų nuo žemės paviršiaus, įrenginį reikia ankeruoti prie gelžbetoninio pagrindo arba talpinti į gerai užsandarintus gelžbetoninius žiedus.
- Atsižvelkite, kad perteklinio dumblo šalinimas yra būtina biologinio nuotekų valymo įrenginio priežiūros dalis, todėl renkantis sklypo vietą, svarbu atsižvelgti, kad ji būtų patogiai privažiuojama asenizacine mašina.
- Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą dangčio tipą, atsižvelgiant į aplinką, kurioje įrenginys bus montuojamas. Jei nuotekų valymo įrenginį planuojama montuoti žalioje vejoje, rekomenduojama rinktis standartinį 1000 mm skersmens žalią gelkautinį dangtį. Vietoje, kurioje numatyta kloti trinkeles, puikiai tinka perėjimas po važiuojamają dalimi.
Želdinių sodinimas ir sklypo reljefo keitimas
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.
Papildomi Reikalavimai ir Priežiūra
Šiltuoju metų laiku dėl intensyvesnio vandens vartojimo ir išaugusio poilsiautojų srauto poilsiavimo vietose padidėja buitinių nuotekų kiekis. Planuojant įrengti biologinių nuotekų valymo įrenginį, būtina įsitikinti, ar yra galimybė jį prijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Jei tokios galimybės nėra, svarbu išsiaiškinti, ar galimas išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką.
Išvalytų buitinių nuotekų išleidimo vietos turi būti parenkamos taip, kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai, pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą, nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų. Nuotekos gali būti išleidžiamos tik per gamintojo numatytą ir įrengtą išleistuvą.
Individualūs nuotekų valymo įrenginiai turi išvalyti azoto, fosforo, BDS ir kitas medžiagas iki nustatytų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų. Biologinių valymo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo darbus rekomenduojama patikėti tik kvalifikuotiems specialistams - gamintojams, tiekėjams ar platintojams. Jie tinkamai įrengs nuotekų valymo sistemą, suteiks svarbią informaciją apie įrenginio naudojimą bei priežiūrą. Įrenginys turi būti gamyklinis ir sertifikuotas. Savadarbiai įrenginiai neleidžiami.
Visos įrenginio dalys turi būti hermetiškos, o išvalytos nuotekos gali būti išleidžiamos tik per tam skirtą išleistuvą. Turi būti užtikrinamas projektinis našumas, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ar pastato tipo. Jei išleidžiamos nuotekos yra drumzlinos, turi rusvą ar gelsvą atspalvį, ar nemalonų kvapą - tai ženklas, kad valymo procesas yra sutrikęs ir būtina patikrinti sistemą.
Norintiems įsirengti įrenginį savarankiškai, apie darbų pradžią būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir laikytis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento reikalavimų. Įrenginį turintis fizinis asmuo privalo turėti sutartį su eksploataciją išmanančiu specialistu arba gamintojo pažymą apie suteiktas žinias ir eksploatacijos taisykles. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir statybos leidimo - tai galima pasitikrinti naudojantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sukurtu įrankiu.
Reikalinga reguliariai tikrinti orapūtę, valyti filtrus ir grotas, šalinti dumblo perteklių tam, kad įrenginys veiktų sklandžiai. Patikrinimo darbus rekomenduojama atlikti 1-2 kartus per metus. Aplinkosaugininkai primena vengti stiprios buitinės chemijos bei nemesti į kanalizaciją riebalų, vaistų, plastiko ar tekstilės. Kasmet privaloma atlikti išleidžiamų nuotekų laboratorinius tyrimus - jų rezultatai pateikiami e-nuotekos.lt.
Aplinkosaugininkai prižiūri fizinių ir juridinių asmenų nuotekų tvarkymą. 2024 m. Fiziniams asmenims baudos gali siekti nuo 60 iki 580 eurų priklausomai nuo pažeidimo kategorijos. Juridiniam asmeniui kaip subjektui už neteisėtą teršalų išleidimą pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 59-63 str. Be baudų gali būti apskaičiuojama aplinkai padaryta žala ir pareikalaujama ją atlyginti.