XIX - XX a. sandūroje Lietuvoje buvo apie 3300 dvarų, o Žemaitijoje - stambiausi, didingiausi ir turtingiausi šalyje. Dabar jų liko apie 500, ir šį kultūros paveldą iš karų, politinių sukrėtimų paliktų griuvėsių prikelia naujieji savininkai, atgaivindami jų kultūrines bei ūkines tradicijas ir plačiai atverdami vartus miestelių bendruomenėms ir šalies svečiams.
Vienas reikšmingiausių yra Pavirvyčio medinis dvaras, XVIII a. valdytas didikų Šemetų, atkurtas Valdemaro ir Sofijos Michalauskų iniciatyva ir lėšomis. Atnaujinimo dar laukia tenykščiai svirnas ir plūkto molio pastatas. Pavirvyčio dvaras - vienintelis nuo pradžių iki galo sutvarkytas toks objektas Telšių regione.
Oficialiai dvaro sodyba priklauso Valdemaro ir Sofijos Michalauskų sūnui Mažvydui, įsikūrusiam Prancūzijoje. Ponas Valdemaras su žmona Sofija atgautame dvare rengė vaikų vasaros stovyklas, įkūrė dvaro istoriją menentį muziejų, visada maloniai priiminėjo dvaro lankytojus, buvo įdomus pašnekovas, išskirtinės erudicijos iškili asmenybė.
Deja, netektis palietė Pavirvyčio dvarą - mirė jo savininkas, buvęs anglų kalbos dėstytojas, rašytojas Valdemaras Michalauskas (1931-2025). Tryškių seniūnijos darbuotojai prisiminė velionio gyvenimą, kuriame netrūko išbandymų - jam pavyko išvengti tremties, teko grumtis su sunkiomis sveikatos problemomis.
Pavirvyčio dvare ponas Valdemaras visada jautėsi savas, nes, hitlerininkams okupavus Klaipėdą, buvęs dvaro ūkvedys Vilius Bendžius, vengdamas patekti į vokiečių kariuomenę, atvyko į dvarą ir čia apsigyveno. Valdemaras Michalauskas - vienintelis buvusių dvaro šeimininkų palikuonis, kuriam, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sugrąžinta Pavirvyčio dvaro sodyba su aplinkine valda.
Pavirvyčio dvaras nuo senų laikų buvo lietuviškos kultūros lopšiu. Pasak Valdemaro Michalausko, per ilgą dvaro egzistavimo laikotarpį, čia pabuvojo daug žymių žmonių tarp jų rašytojos Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Laurynas Ivinskis ir kiti.
Kultūros paveldo departamentas sutiko kompensuoti dalį į sodybos restauravimą investuotų lėšų, jei dvaras bus atviras kultūros renginiams ir krašto istorija besidomintiems žmonėms, turistams. Savininkas prasitarė, jog į dvarą jau ir dabar dažnai atvažiuoja turistai, norintys susipažinti su Žemaitijos kraštovaizdžiu, moksleiviai iš meno mokyklų, prie dvaro yra organizuojamos vakaronės.
Šiuo metu iš visų dvaro teritorijoje esančių pastatų atnaujintas yra tik dvaras, savo eilės laukia dar du statiniai - svirnas ir plūkto molio pastatas. Svirnas yra geresnės būklės, o molinį pastatą reikia arba artimiausiu metu renovuoti, arba griauti. Tačiau kada statiniai bus atnaujinti - nežinia.
Šeimininkų teigimu, prie dvaro esančių pastatų restauravimas kainuotų nemažai, savininkai neturi tiek pinigų, todėl vėl tikisi valstybės paramos. Michalauskų šeima turi dar pasirūpinti dvaro vidumi, kadangi sienos stovi tuščios. Per Antrąjį pasaulinį karą visos dvare buvusios meno vertybės - baldai, gobelenai, paveikslai, biblioteka - buvo išvežtos nežinoma kryptimi.
Nuo XVIII a. pradžios medinis dvaras priklausė didikams Šemetoms. Po Napoleono žygio į Rusiją dvare pasiliko gyventi prancūzų leitenantas Pjeras Druvė, kurio giminė dvare gyveno iki 1919 m.
Daugiau negu prieš 200 metų statytos sodybos restauravimas prasidėjo praėjusį birželį dvarą paveldėjusios Michalauskų šeimos iniciatyva ir lėšomis. XVIII a. pab. statyta Pavirvyčio dvaro sodyba prikelta naujam gyvenimui - savininko ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos lėšomis 2008 m. buvo pradėti ir šiemet baigti dvaro rūmų restauravimo darbai.
Savininkai vylėsi, jog avarinei vadinamojo „ponų namo“ būklei likviduoti pakaks perkloti stogą, tačiau netruko paaiškėti, jog norint išgelbėti sodybą, ją būtina restauruoti kompleksiškai, reikalingos daug didesnės investicijos. Paveldėtojų ryžtą atnaujinti senąjį dvarą tuomet palaikė Kultūros paveldo departamentas, sutikęs kompensuoti dalį į sodybos restauravimą investuotų lėšų. Valstybės parama skirta su sąlyga, jog sutvarkytas kultūros paveldo objektas netaps uždara erdve, o atliks visuomeniškas funkcijas, bus prieinamas krašto istorija besidomintiems žmonėms, turistams.
Beveik milijoną litų kainavę restauravimo darbai iš esmės pakeitė Pavirvyčio dvaro vaizdą. Anot bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko, atnaujinus išorę ir vidaus interjerą, Pavirvytis pelnytai gali vadintis elegantišku dvaru. Kultūros paveldo departamentas už paveldo vertybių tyrimų, projektavimo ir tvarkymo darbus 2008 metais valstybės saugomų statinių savininkams išmokėjo beveik 1,5 mln. kompensacijų. Jas gavo 8 atnaujinamų istorinių pastatų savininkai.
Sovietmečio laikais nukentėjęs dvaras savininkams buvo perduotas katastrofiškos būklės. Michalauskų šeima manė, kad stogo sutaisymo pakaks norint išsaugoti statinį, tačiau po susitikimo su restauratoriais paaiškėjo, jog reikalingų darbų sąrašas smarkiai padidėjo. UAB "Pamario restauratorius" direktoriaus Aldo Kliuko teigimu, namas buvo visiškai blogos būklės: ne tik stogas, bet ir pertvaros, sienos reikalavo remonto. Per rekonstrukciją reikėjo pakeisti apie 50 proc. apatinių sienų ir perdangų, viršuje išliko daug autentiškų detalių, darbininkai paliko kas antrą gegnę, išilginių sijų irgi nereikėjo keisti. Viso dvaro restauracija kainavo apie milijoną litų. Apie 75 proc.
"Dvaruose dažniausiai būdavo koplyčios, jos būdavo arba pačiame pastate arba jo teritorijoje. 1863 metų sukilimo metu, čia buvo laikomos pamaldos" - pasakojo Sofija Michalauskienė.
Pavirvyčio dvaras, iš kurio II pasaulinio karo metu buvo išvogta biblioteka, baldai, gobelenai, paveikslai, buvo išvarpytas vabzdžių, pūdytas liūčių ir saulės, išgaravo celiuliozė - rišamoji medžiaga. Neliko keraminių grindų, kaminyčios. Jis nėra toks muliažas kaip Rumpiškės, yra išlaikęs dvasią“, - sakė A. Kliukas.
Žinia apie netektį socialiniuose tinkluose pasidalino Tryškių seniūnija. Pranešama, kad V. Michalauskas bus laidojamas balandžio 15 dieną, Šiaudinės kapinaitėse. Atėjus sovietams, V. Michalausko tėveliai buvo ištremti į Sibirą prie Laptevų jūros. Iki šiol mįslė, kokio stebuklo dėka tėvui pavyko įkalbėti ešelono vadą išleisti iš vagono devynmetį jo sūnų Valdemarą, dėl sugipsuotos kojos negalėjusį vaikščioti. Kurį laiką berniukas glaudėsi pas gimines, po to šešetą metų gydėsi Kauno sanatorijoje kaulų tuberkuliozę, ir atkakliai kibo į mokslus. Baigęs vidurinę iškart tapo gimtosios kalbos mokytoju. Kurį laiką mokytojavo Klaipėdos Donelaičio mokykloje. Vėliau Leningrade studijavo anglų kalbą.
Te platūs angelo sparnai saugo Jus Amžinybėje... Su liūdesiu ir pagarba Tryškių seniūnijos darbuotojai“, - rašė Tryškių seniūnija.
Pavirvyčio dvaras (2012)
tags: #pavirvycio #dvaro #sodyba