Ką daryti užliejus butą: žingsnis po žingsnio

Santechnikos avarijos - vienos dažniausių, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai. Tokiais atvejais neretai užliejamos ne tik buto, kuriame įvyko avarija, bet ir žemiau esančių kaimynų butų patalpos. Ne paslaptis, jog tarp kaimynų kyla kivirčai dėl įvairiausių kasdieninių situacijų - nuo rūkymo balkonuose iki žalos butams ar juose esantiems daiktams padarymo. Pavyzdžiui, viršuje gyvenantis kaimynas užlieja apačioje gyvenančiojo butą.

Daugiabučio gyventojams gana dažna problema - buto užliejimas. Tai yra ne tik labai nemaloni, gyvenimą apsunkinti problema, tačiau ir investicijų reikalaujanti situacija. Svarbiausia, kad išeitis yra ir sutvarkyti užlietą butą galima gana greitai. Panikuoti nereikėtų, bet ir neatidėlioti problemos sprendimo taip pat neverta. Svarbu užfiksuoti įvykio faktą ir suprasti, kur kreiptis, kad neliktumėte vieni su nuostoliais.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei Jūsų butą užliejo kaimynai, kokie žingsniai yra būtini norint išsaugoti turtą ir kaip draudimas gali padėti atlyginti žalą. Taigi kas buto užliejimo atveju turi atlyginti padarytą žalą? Kaimynas? Daugiabučio butų savininkų bendrija? Visi savininkai bendrai? Tuomet net ir itin gerus santykius puoselėjusių kaimynų ryšys gali pašlyti, o neretai ilgus metus tenka varstyti teismų duris.

Pirmieji žingsniai užliejus butą

Pirmiausia svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs. Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo.

Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.

Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.

Pastabėjus, kad ant buto lubų, sienų ar jų kampuose kaupiasi vanduo, būtina nedelsiant reaguoti ir, pirmiausia, išjungti elektrą. „Elektros tiekimas butui stabdomas išjungiant automatinius elektros jungiklius, visas esančias rankenėles nuleidžiant į apačią. Tokius jungiklius paprastai galima rasti laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba bute,“ - sako D.

„Daugelyje daugiabučių namų vandenį bute gali užsukti patys gyventojai. Tai padaroma užsukant vandens ventilius, sukant rankenėles pagal laikrodžio rodyklę, kol nustos bėgti vanduo. Net ir bute esant naujai santechnikai vandens avarijų šimtu procentų išvengti neįmanoma. Pirmiausia svarbu sužinoti, kur yra sumontuoti butui priklausantys automatiniai elektros jungikliai ir vandens ventiliai.

Labai dažnai santechnikos avarijos butuose įvyksta darbo metu, kada paprastai gyventojų nėra namuose. Taigi laiku ne vietoje pradėjęs tekėti vanduo nėra pastebimas. Pasak D. Kaminsko, įvykus avarijai tuo metu, kai gyventojų nėra namuose, labai svarbu juos kuo įmanoma greičiau rasti tam, kad avariją likviduojantys specialistai galėtų patekti į buto patalpas.

Ką daryti, jei užliejote kaimynus?

Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį. Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų.

Kaip elgtis, jei užliejo kaimynai iš viršaus?

Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą.

Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą. Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Žingsniai fiksuojant žalą:

• Fotografuokite ir filmuokite: Darykite kuo daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų: dėmių, dryžių, pažeistų baldų, prietaisų, grindų ir lubų stambaus plano. Filmuokite iš skirtingų kampų ir esant geram apšvietimui.
• Kreipkitės į valdymo įmonę: Paskambinkite valdymo įmonei arba namų savininkų bendrijai. Jie privalo atsiųsti specialistą ir parengti patikrinimo ataskaitą.
• Įvertinkite žalą: Jei jus užliejo kaimynai ir planuojate reikalauti kompensacijos, neapsieisite be oficialaus buto užliejimo įvertinimo. Pakvieskite licencijuotą vertintoją. Jis parengs išsamią ataskaitą su atstatymo remonto išlaidų skaičiavimu ir sugadinto turto sąrašu.

Kaip elgtis esant kaltininkui?

• Užsukite čiaupą, išjunkite skalbimo mašiną arba indaplovę, užsukite radiatoriaus vožtuvą.
• Atsiprašykite ir pasidomėkite, kokios rimtos pasekmės.
• Stenkitės nesiginčyti ir nemėginkite sumenkinti žalos - tai gali paaštrinti konfliktą.
• Kai atvyks valdymo įmonės atstovas, kartu su kaimynais dalyvaukite apžiūroje.
• Pasirašykite ataskaitą, jei sutinkate su jos turiniu.

Kartais kaimyno buto užliejimas įvyksta ne dėl nuomininko kaltės, o dėl vamzdžių, stovų ar įrangos susidėvėjimo, už kurį atsakinga valdymo įmonė. Jei esate kaltas ir žala nedidelė, galite taikiai susitarti ir pinigus perduoti pagal kvitą. Didelės žalos atveju nukentėjusi šalis greičiausiai užsakys buto užliejimo padarytos žalos įvertinimą. Jei turite civilinės atsakomybės draudimą (dažnai įtrauktą į būsto draudimą), jūsų draudimo bendrovė gali padengti žalą.

Žalos vertinimas ir įrodymų rinkimas

Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto džiovinimo. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.

Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.

Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą. Jeigu norite visus šiuos punktus praleisti ir kuo mažiau laiko gaišti sprendžiant tokias nemalonias problemas, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins visais namų atstatymo procesais.

Antstoliams fiksuojant faktines aplinkybes įmanoma konstatuoti beveik viską, kas vyksta, yra girdima ar matoma protokolo surašymo metu. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos galima kreiptis į bet kurį Lietuvos antstolį. Visų antstolių kontaktai skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto tinklalapyje www.antstoliurumai.lt. Jei būtina, paslauga gali būti teikiama ir ne darbo valandomis.

Drėgmės šalinimas ir prevencija

Daugiabučio gyventojams gana dažna problema - buto užliejimas. Ne tik dėl kaimynų kaltės, tačiau ir dėl prakiurusio stogo. Tai yra ne tik labai nemaloni, gyvenimą apsunkinti problema, tačiau ir investicijų reikalaujanti situacija. Žinoma, svarbiausia, kad išeitis yra ir sutvarkyti užlietą butą galima gana greitai.

Kuo ilgiau laukiama, tuo drėgmės daroma žala Jūsų būstui bus didesnė. Apie pelėsio žalą net neverta kalbėti. Jis yra labiausiai pavojingas vaikams bei senyvo amžiaus asmenims. Kovoti su juo yra būtina visais atvejais.

Optimali drėgmė patalpose turi būti nuo 40 iki 55 procentų. Užliejus būstą ji dažniausiai pakyla net iki 90 procentų, kartais ir daugiau. Bene pats geriausias ir svarbiausia greičiausias drėgmės šalinimo būdas yra pramoniniai (statybiniai) drėgmės surinkėjai. Svarbiausia, kad jie padeda veikti iš karto, labai efektyviai, tad jau po pirmos valandos bus matomas kur kas mažesnis oro drėgnumas.

Jeigu esate sudaręs sutartį su draudimu, kaip jau supratote, drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas jums atlygins draudimas. Jeigu neturite draudimo - tuomet nuomos paslaugas turėtų atlyginti asmuo, kuris užliejo Jūsų butą. Taigi, jums tai galiausiai nieko nekainuos. To nepadarius viduje gali atsirasti pelėsis.

Labai dažnai po užlieji reikia keisti grindis. Visgi, jeigu to nedarysite, nuimkite plintusus. Taip pat dėl oro cirkuliacijos bus tinkamai išdžiovinama drėgmė po laminatu arba parketu. Jeigu namuose yra kilimine danga - drėgmės surinkėjas gan greitai ja visa išsausins.

Jeigu buvo aplietos ne tik gyvenamosios patalpos, tačiau ir rūsys arba garažas, sandėliukas, kuris yra po namu - geriausia greta pramoninio drėgmės surinkėjo yra naudoti ir elektrinį oro ventiliatorių.

Galiausiai, baigus darbus verta patikrinti - ar patalpos tikrai gerai išsausinamos. Patikrai rekomenduojame nuomotis sausintuvus, kurie patikrins santykinę oro drėgmę.

„Prevenciškai, bent du kartus per metus, vandens ventilius reikėtų pramankštinti juos uždarant ir vėl atidarant ir taip užtikrinti, kad esant poreikiui gyventojui pavyks tinkamai užsukti vandenį,“ - sako D.

Pirmiausia reguliariai tikrinkite savo buto santechnikos būklę. Sena lanksti skalbimo mašinos žarna, sugedęs maišytuvas, lašantis čiaupas ar atsilaisvinusios jungtys gali sukelti potvynį ne ką blogiau nei sprogęs vamzdis. Sandarikliai laikui bėgant susidėvi - net ir mažas defektas gali sukelti didelę nelaimę. Antra, nepalikite įjungtų buitinių prietaisų be priežiūros. Tai ypač pasakytina apie skalbimo mašinas ir indaploves. Išvykdami kelioms dienoms, užsukite vandenį. Ir galiausiai, tvarkykite savo dokumentus.

Teisiniai aspektai ir atsakomybė

Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Šiuo atveju aktuali viena iš civilinės atsakomybės rūšių - deliktinė atsakomybė, konkretizuojanti žalos atlyginimo pagrindus. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.

Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.

Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu kad nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje. Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.

Tačiau visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę.

Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).

Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.

Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne - jį galima paduoti į teismą. Paprastai tokios bylos yra visada laimimos - kaltininkai padengia ne tik butui padarytą žalą, bet ir bylinėjimuisi skirtas išlaidas. Tačiau būna situacijų, kuomet nukentėję asmenys siekia prisiteisti didesnę sumą pinigų, nei realūs įvykio nuostoliai.

Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą. Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.

Draudimas

Dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga.

Draudimo apsaugos tipai

Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.

Jei niekas nebuvo apsidraudęs, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygintina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.

tags: #kas #uzfiksuoja #buto #uzliejima