Šlaituotas sklypas gali atrodyti kaip iššūkis, tačiau tinkamai suplanavus, jis gali tapti unikalia ir stilinga erdve. Apgalvotas šlaitų tvarkymas gali išspręsti sklypo problemas, o pats šlaituotas sklypas kur kas įdomesnis, todėl jame galima sugalvoti stilingų, unikalių sprendimų.
Šlaito sutvirtinimas: svarbiausi aspektai
Jei turite šlaitus sklype, pagrindinė problema - kaip juos sutvirtinti, kad išlaikytų formą, pavasarį nenučiuožtų žemyn, nereikėtų sudėtingos priežiūros, o ir atrodytų gražiai. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama - dirvos erozija. Tai lemia dar neįsitvirtinusių daigų ar sėklų išplovimą, todėl šlaitas apželia dėmėmis. Toks scenarijus tikėtinas, jei šlaito nuolydis statesnis nei 30 laipsnių. Todėl tokiais atvejais būtina naudoti papildomas sutvirtinančias priemones, pavyzdžiui, kloti specialų tinklą, plėvelę, naudoti ruloninę veją ir kt. Tai padidina šlaito apželdinimo kainą.
Šlaitams sutvirtinti gali būti naudojamos skirtingos medžiagos: koriai (plastiko ar betoniniai), rieduliai, tinklas. Pasirenkame priklausomai nuo paskirties, nuo to, kokią funkciją atlieka šlaitas: ar laiko pylimą, ar čia važiuoja transporto priemonės, ar apsaugo nuo triukšmo.
Terasavimas - praktiškas sprendimas
Bet net ir mažesnio laipsnio šlaitą galima sutvarkyti taip, kad būtų patogiau vaikščioti, o erdvė būtų išnaudota geriau. Tereikia sukurti terasas: didesnes plokštumas. Status šlaitas dažnu atveju tik užima vietą, o funkcijų atlieka mažai. Tuo tarpu plokštumas galima išnaudoti kaip tik nori.
Vietoj šlaito suformavus kelias terasas, atsiveria daug galimybių: vienoje terasoje gali būti poilsio zona, kitoje - vaikų žaidimų aikštelė, dar kitoje - lauko virtuvė. Terasą gali supti įdomesni gėlynai, pritaikyta mažoji architektūra - juk visa tai puošia sklypą. Sklypą nuo kito sklypo skiria atraminė sienutė, o pačiame sklype formuojamos terasos. Nuotr. atraminės sienutės minusas - jos brangumas. Šlaituotą sklypą būtina sutvarkyti jo pagrindą nuo pat pradžių. Svarbu išsaugoti esamus medžius, nes kamieno užpylimas žemėmis, ir šaknų apnuoginimas yra vienodai pavojingi. Šlaitų tvarkymas sklype vykdomas išsaugant esamus medžius. Reikalingas specialistas, kuris įvertintų medžių būklę.
Sklypas - puikus pavyzdys, kaip galima sutvarkyti šlaituotą sklypą. Vietoj vieno stataus šlaito sukurtos kelios plokštumos. Labai status šlaitas jau per status patogiai naudoti. Terasoje ikurta poilsio zona. Peraukštėjimas paliktas sklypo gale - nuotraukose tos vietos net nesimato, tarpuose pasodintos gėlės. Viršutinis šlaitas su balkiais ir akmenimis. Buvo suvaldytas lietaus vanduo, prieš tai kėlęs daug problemų. Sklypas turi ir vieną smagų privalumą - gėlių amfiteatrą. Šlaite įkurtas gėlynas atrodo tiesiog pasakiškai.
Augalų pasirinkimas šlaitui
Kai šlaitus norime apsodinti augalais, pagrindiniai mūsų tikslai yra sutvirtinimas ir estetika. Optimalus sprendimas - sutvirtintas gruntas (galima naudoti specialius tinklus) ir žalia žydinti agmenija antžeminėje dalyje. Tinka ir lapuočių, ir spygliuočių. Pavyzdžiui, šlaitams tinka kadagiai, kalninės pušaitės, stefanandros, kalniniai serbentai, įvairios lanksvos, veigelės, raugerškiai. Jei nėra pavojaus pašalti - gulsčiasis kaulenis. Jei nedidelis šlaitas formuojamas prie vejos, galima auginti dobiliukus. Jie sufomuoja tvirtą velėną, reikia rečiau šienauti. Jei žemė sausesnė, tinka įvairių rūšių šilokai. Juos galima pasisodinti patiems arba naudoti vadinamąjį šilokų kilimą.
Šlaitiniuose sklypuose reikėtų sodinti augalus, kurie turi ilgas arba greitai besiplečiančias šaknis. Iš tokių medžių ir krūmų galima paminėti paprastąją, kalninę ir juodąją pušį (Pinus sylvestris, P. mugo, P. nigra), įvairių rūšių kadagius (Juniperus), ąžuolus (Quercus), įvairius karklus ir gluosnius (Salix), beržus (Betula), raukšlėtalapį erškėtį (Rosa rugosa), žilakrūmius (Elaeagnus), šilkmedžius (Morus) bei kt. - žinoma, kalbama apie šių augalų žemaūges formas.
Universaliausia ir reikalaujanti mažiausiai priežiūros - danga su šilokais. Specialus audinys išlaiko tvirtumą, o antžeminė dalis apsodinta įvairių rūšių šilokais. Specialistė teigia, kad toks sprendimas pasiteisina net esant 45-50 laipsnių nuolydžiui, nes šilokų kilimas kaip didelis lakštas tvirtinamas smeigėmis arba armatūra. Trūkumas - ant jo negalima vaikščioti, nes visa šilokų gyvastis - lapuose, o ne šaknyse. Tačiau jame galima įterpti kitų įvairių augalų: eraičinų, čiobrelių, citrininių bazilikų.
Augalai tinkami šlaitams:
- Kadagiai
- Kalninės pušaitės
- Stefanandros
- Kalniniai serbentai
- Lanksvos
- Veigelės
- Raugerškiai
- Gulsčiasis kaulenis
- Dobiliukai
- Šilokai
Jei vejos plotelis bus mažas (iki kokių keleto m2), o nuolydis nedidelis, tai nereikės papildomų priemonių, bet jeigu norėsite didesnės vejos arba jos nuolydis bus didelis, reikės papildomų priemonių. Išlyginus plotą vejai ir pagerinus gruntą, paviršius padengiamas specialiu plastikiniu, vieliniu arba džiutiniu tinklu.
Didesnius plotus - tiek vejos, tiek gėlyno, reikėtų suskaidyti atskiromis terasomis (aikštelėmis). Jas galima atskirti vertikaliomis sienutėmis. Pačios natūraliausios ir į aplinką įsikomponuojančios sienutės - iš akmenų arba senovinių plytų. Taip pat patraukliai atrodo iš įprastinių - degto molio ar silikato plytų, iš medinių rąstų, trinkelių ar betonuotos sienutės, ypač jei į jų tarpus pasodinamos svyrančios gėlės.
Lauko laiptai - tai dar vienas būdas įrengti gėlyną šlaite. Jei šalia laiptų vingiuoja bent mažas lopinėlis žemės, jame galima įkurdinti daugiametes ir nereiklias žemaūges gėles. Jeigu dirvos nėra, tai laiptų pakopų kraštuose galima pastatyti vazonus su augalais. Jei leidžia finansai ir aplinkybės, šlaitą taip pat galima papuošti upeliu arba kriokliuku.
Šlaito priežiūra sunkesnė nei lygios vietos. Mat apačioje besitelkianti vėsuma gali lemti tai, jog šlaito augalai labiau nukentės nuo šalnų. Todėl nepatartina šioje vietoje auginti lepių, šalnoms jautrių augalų. Tuo tarpu, šlaito viršus gali kentėti dėl kitos problemos - stipraus vėjo. Aukštesnėse vietose, gairinamose vėjų, intensyvėja vandens garinimas, todėl augalai gali greičiau nuvysti trūkstant drėgmės dirvoje. Apskritai, dažna problema - greitas dirvos išsausėjimas. Mat net lyjant lietui nuo šlaito vanduo nuteka greičiau, o apačioje gali užsistovėti, taigi teks kloti drenažą.
Šlaitus, kurių nuolydis neviršija 30 laipsnių, galima želdinti natūraliai, o statesniems reikia sutvirtinimo. Atminkite, kad geotinklo perdengimas skersai turi būti ne mažesnis nei 10 cm. Jei šlaitas labai ilgas ir pasirinkto rulono ilgis nepasiekia šlaito pabaigos, kitas rulonas išilgai jį turi perdengti ne mažiau kaip 30 cm.
Daugiau nei du trečdalius hidrosėjos mišinio sudaro vanduo, medžio ir popieriaus mulčias, sėklos, trąšos, rišamosios medžiagos ir kiti ingredientai. Šiuo būdu veją galima pasodinti ir sudaiginti ant bet kokio paviršiaus: asfalto, akmenų, sienos, stogo ir t.t. Jos nuo šlaito lietus niekada nenuplaus, mat tokia veja susiriša su mulču, viena su kita ir su žeme, dėl šios priežasties ji puikiai atlaiko net dideles liūtis.
Itin tinkamos vejinės žolės šlaitų apželdinimui: raudonieji šakniastiebiniai eraičinai, daugiametės svidrės, bušo svidrės, nendriniai eraičinai, pievinės miglės, aviniai eraičinai.
Jei žemė sausesnė, tinka įvairių rūšių šilokai. Juos galima pasisodinti patiems arba naudoti vadinamąjį šilokų kilimą. Jis pasiteisina net esant 45-50 laipsnių nuolydžiui, nes šilokų kilimas kaip didelis lakštas tvirtinamas smeigėmis arba armatūra. Tiesa, ant jo negalima vaikščioti, tačiau jame galima įterpti kitų įvairių augalų: eraičinų, čiobrelių, citrininių bazilikų.
Ant stačių šlaitų nesodinkite augalų dideliais ir sunkiais žiedynais.
Terasinis itin stataus šlaito su puriu eroduojančiu dirvožemiu įrengimas, siekiant sukurti stabilią kalvą sodinimui
Ką daryti su piktžolėmis?
Jei šlaitas gan nemažas, tada specialus korys yra dedamas ir ant jo pilamas mulčas ar skalda, tada problemų nebus. Kaip ir planuojate - reikėtų išnaikinti nepageidaujamą augaliją ir sodinti pageidaujamą. Išnaikinimui vertėtų pasirinkti racionalų sprendimą - galima nusiravėti, galima naudoti herbicidus (veikia tik žaliuojančius augalus), galbūt galima naikinti ir uždengiant šviesos nepraleidžiančia danga (plėvele ar kt.).
Naujus augalus protinga pasirinkti tokius, kurių lajos ateityje susivertų ir sudarytų blogas sąlygas nepageidaujamų žolių plitimui, o šaknys stabdytų eroziją. Dirva po augalais gali būti mulčiuojama, gali būti paliekama nemulčiuota (sprendžiama estetiniais ir praktiniais sumetimais). Statų šlaitą krituliai gali eroduoti (tiek mulčių, tiek gruntą), ypač pirmais-antrais metais po sodinimo. Mulčių nuo geotekstilės, tikėtina, nuplaudinės labiau nei nuo grunto. Jei per liūtis ant šlaito atitekės vanduo iš kitų teritorijų, gali eroduoti smarkiai. Šlaito (ypač atokaitos šlaito) augalams rekomenduotina pakloti kapiliarinį laistymo vamzdį (gali būti su sodo jungtimi rankiniam užmaitinimui - prireikus).
tags: #sodo #sklypas #ant #slaito #reikalavimai