Ar renovuotame daugiabutyje reikia skaitliukų ant radiatorių?

Artėjant ar prasidėjus šildymo sezonui, vis dažniau susimąstome, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą, bet kartu išlaikyti jaukią ir komfortišką aplinką namuose. Renovuojant daugiabučius vis daugiau dėmesio skiriama šildymo sistemų efektyvumui ir ekonomiškumui.

Vienas svarbiausių žingsnių - tai senų radiatorių keitimas į naujus, vadinamuosius renovacinius radiatorius. Šis procesas leidžia pagerinti šilumos paskirstymą, sumažinti energijos sąnaudas bei užtikrinti didesnį komfortą gyventojams. Radiatorių keitimas yra svarbus energinio efektyvumo didinimo elementas.

Seni radiatoriai dažnai būna ne tik susidėvėję, bet ir nebeatitinka šiuolaikinių šildymo sistemų darbo parametrų. Renovaciniai radiatoriai - tai specialiai daugiabučių renovacijai sukurti šildymo įrenginiai, kurie pritaikyti centralizuoto šildymo sistemoms ir gali veikti esant mažesniam slėgiui ar temperatūrai.

Šie radiatoriai dažniausiai būna plieniniai ar aliumininiai, o kai kurie gamintojai siūlo ir kombinuotus modelius, kuriuose suderintas abu metalų privalumai. Vienas iš esminių faktorių - reikiama šiluminė galia. Radiatoriaus dydis turi būti apskaičiuotas taip, kad efektyviai kompensuotų šilumos nuostolius konkrečioje patalpoje. Renovaciniai radiatoriai gaminami su horizontaliomis arba vertikaliomis jungtimis, kad lengvai prisitaikytų prie įvairių senųjų vamzdynų tipų.

Po naujų radiatorių sumontavimo būtina atlikti šildymo sistemos balansavimą. Tai procedūra, kurios metu sureguliuojamas kiekvieno radiatoriaus šilumos pratekantis srautas, kad visos patalpos būtų šildomos tolygiai. Radiatorių keitimas daugiabučiuose nėra vien individualus sprendimas - tai bendra viso namo inžinerinės sistemos dalis.

Svarbu atkreipti dėmesį į gaminio sertifikatus, garantinį laikotarpį bei rekomendacijas iš kitų daugiabučių renovacijos projektų. Rinkoje gausu įvairių radiatorių gamintojų, todėl svarbu rinktis patikrintus, patikimus prekės ženklus. Taip pat nepamirškite pasitikrinti, ar gamintojas siūlo visus reikalingus priedus: ventilius, laikiklius, termostatinius reguliatorius ir nuorinimo vožtuvus.

Radiatorių keitimas yra dalis viso renovacijos projekto biudžeto. Dažnai šie darbai finansuojami iš valstybės paramos programų arba daugiabučių modernizacijos fondų. Gyventojams, dalyvaujantiems renovacijos programoje, išlaidos gali būti iš dalies kompensuojamos. Ekonomiškai verta rinktis sprendimus, kurie turi ilgesnį tarnavimo laiką ir nereikalauja dažnos priežiūros.

Radiatorius geriausia keisti ne šildymo sezono metu - vasarą arba pavasarį. Kaina priklauso nuo medžiagos, galingumo ir gamintojo. Norint pasiekti geriausius rezultatus, būtina dirbti su patyrusiais šildymo sistemų specialistais. Jie padeda įvertinti sistemos būklę, parinkti tinkamą sprendimą ir užtikrinti, kad nauji radiatoriai veiktų efektyviai bei saugiai.

Šildymo sistemos atnaujinimas - vienas iš svarbiausių renovacijos etapų. Daugiabučio renovacija - būdas pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti išlaidas šildymui.

Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Lietuvoje dauguma daugiabučių yra pastatyti iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, o pastatams dažnai reikia renovacijos. Per senų daugiabučių sienas švilpia vėjas, stogas dažnai praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o sena šildymo sistema netolygiai paskirsto šilumą į pastato butus. Žiemą gyventojai šąla, bet sąskaitos už šildymą išlieka aukštos.

Visiems suprantama, kad per eilę metų daugiabutis namas nusidėvi, todėl norint pratęsti jo tarnavimo laiką ir efektyviai naudoti energiją, jį būtina atnaujinti. Siekiant efektyviau vartoti šilumą, kompleksinis namo atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas. Apšiltinus namą sutaupoma šiluma, kuri prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus, o atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja beveik dvigubai.

Neretai to paties pastato gyventojai skundžiasi, jog vieni gyvena pernelyg karštai ir priversti atverti langus, o kitų butuose yra pernelyg vėsu. Dėl savavališkai daugiabutyje atlikto šildymo ar karšto vandens sistemos pertvarkymo, kai bute sumontuojami neatitinkantys projekto ir per didelės šilumos galios radiatoriai ar voniose įrengiamas grindinis šildymas arba žymiai didesnis vonios šildytuvas (gyvatukas), išderinama namo sistema, o šiluma pasiskirsto netolygiai.

Svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas neautomatizuoto šilumos punkto modernizacijai ar jau modernizuoto šilumos punkto remontui. Automatizavus šilumos punktą, veikianti sistema, patalpose palaikydama vartotojo pasirinktą temperatūrą, reaguoja į lauko oro pokyčius ir į radiatorius tiekia arba žemesnės, arba aukštesnės temperatūros šilumnešį (iš miesto katilinės tinklais tiekiamą tam tikrų parametrų vandenį).

Pasibaigus šildymo sezonui, atsiranda galimybė butuose pakeisti senus ketinius radiatorius efektyvesniais šildymo prietaisais ar bent po jais įrengti šiluminės izoliacijos sluoksnį, žiemą trukdysiantį šilumai per sieną lengvai „tekėti” į lauką. Jei izoliacijos paviršius dar padengtas blizgiu paviršiumi - efektas dar didesnis.

Energijos taupymui įtakos turi ir pačių vartotojų įpročiai savarankiškai reguliuoti šilumos naudojimą. Specialistai pataria to nedaryti, nes panaikinus šildymo prietaisus laiptinėje, juos turės kompensuoti šildymo prietaisai butuose. Kai kurių daugiabučių gyventojai linkę atsisakyti šildymo laiptinėse - naikinti bendrųjų patalpų radiatorius ar mažinti jų skaičių. Paprastai sakant, šiluma iš buto per sienas ar atidarius butų duris keliaus į šaltą laiptinę.

Tačiau, ar renovuotame daugiabutyje reikalingi skaitliukai ant radiatorių? Norėdami atsakyti į šį klausimą, panagrinėkime dviejų panašaus dydžio daugiabučių namų Lazdijų mieste, Dainavos gatvėje, pavyzdį. Vienas namas (Dainavos g. 11) buvo renovuotas 2020 metais, o kitas (Dainavos g. 12) iki šiol nerenovuotas. Šis pavyzdys sudaro sąlygas objektyviai įvertinti renovacijos įtaką šilumos energijos suvartojimui ir šildymo išlaidoms.

Šilumos energijos suvartojimo palyginimas

Pateikti duomenys rodo, kad renovuotas Dainavos g. 11 pastatas per visą analizuojamą laikotarpį sunaudojo žymiai mažiau šilumos energijos nei nerenovuotas Dainavos g. 12 pastatas. Skirtumas tarp pastatų išlieka kiekvienu šildymo sezonu ir kai kuriais metais siekia beveik du kartus.

Lentelė Nr. 1: Šilumos energijos suvartojimas šildymui (MWh).

Šilumos sąnaudų palyginimas eurais vienam kvadratiniam metrui

Lentelės duomenys rodo, kad renovuotame pastate šildymo išlaidos vienam kvadratiniam metrui yra ženkliai mažesnės nei nerenovuotame. Visais nagrinėtais šildymo sezonais Dainavos g. 11 pastate šilumos sąnaudos buvo vidutiniškai apie du kartus mažesnės.

Lentelė Nr. 2: Šilumos sąnaudos eurais vienam kvadratiniam metrui (įskaitant PVM).

Tokie skirtumai susidaro dėl kompleksinių renovacijos sprendimų. Renovacijos metu apšiltinamos pastato sienos, modernizuojamos šildymo ir karšto vandens sistemos, izoliuojami vamzdynai, įrengiami balansiniai ir termostatiniai ventiliai bei lauko temperatūros reguliavimo įranga. Nerenovuotuose pastatuose dažniausiai išlieka pasenusios šildymo sistemos ir nepakankamai sandarios konstrukcijos, dėl kurių šiluma prarandama greičiau, o šildymo sąnaudos išlieka didelės.

Atlikta lyginamoji analizė patvirtina, kad daugiabučių namų renovacija yra efektyvi ilgalaikė priemonė, leidžianti sumažinti šilumos energijos suvartojimą ir šildymo išlaidas.

Pažymėtina, kad tam atvejui, kai daugiabučiuose namuose ant radiatorių įrengiami šilumos dalikliai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra sukūrusi pastate sunaudoto šilumos kiekio paskirstymo metodą Nr.6. Kiekviename name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotas šilumos kiekis yra išmatuojamas šilumos apskaitos prietaisu, įrengtu pastato šildymo sistemos įvade.

Gyventojai, daugiabučiame name modernizavę šildymo sistemą bei šilumos apskaitai kiekvienoje patalpoje ant radiatorių įsirengę šilumos daliklius, turėtų žinoti, nuo viso name patalpų šildymui sunaudoto šilumos kiekio bendroms reikmėms atskiriama arba 18 procentų (kai laiptinėse įrengti šildymo prietaisai, prijungti prie pastato šildymo sistemos), arba 10 procentų (kai laiptinėse šildymo prietaisai teisėtai atjungti). Visas kitas šilumos kiekis patalpų šildymui paskirstomas butams ir jį privalo įvertinti asmuo ar organizacija, kuriai gyventojai sutartiniu pagrindu paveda nuskaityti šilumos daliklių rodmenis ir paskirstyti name patalpų šildymui sunaudotą šilumos kiekį. Kitoks šilumos paskirstymas nei pagal galiojantį metodą Nr.6 daugiabučiuose su šilumos dalikliais negalimas.

Šilumos dalikliai, sumontuoti ant visų pastato butų patalpų radiatorių, užtikrina tikslesnį ir teisingesnį butuose suvartotos šilumos paskirstymą. Individualus kiekvieno radiatoriaus šilumos reguliavimas ir apskaita buto savininkui leidžia sutaupyti šilumą.

Tačiau, kol pastatas bus renovuotas, gyventojai gali pasirinkti priemones, kurias įdiegus sąskaitos už šildymą sumažės, bei pagerės gyvenamo sąlygos. Kiekvienas šilumos vartotojas gali net ir nedideliais veiksmais prisidėti prie šilumos taupymo namuose.

Paprasti būdai šilumai taupyti:

• Nepaliekite atidarytų arba nesandarių langų ir durų.
• Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą.
• Patalpas vėdinkite intensyviai, bet trumpai. Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną pilnai atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.
• Nerekomenduojama šildymo radiatorius užstatyti baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis, nes taip šiluma sulaikoma prie radiatoriaus ir sunkiau įšyla patalpa, neapkraukite radiatorių daiktais ir periodiškai valykite nuo jų dulkes.
• Tinkamai išdėstykite baldus.
• Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną.

Gyventojai dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją.

Apšiltinus namą sutaupoma šiluma, kuri prarandama per nesandarias sienas, stogą, langus, o atnaujinus pastato šilumos ir karšto vandens sistemą, automatizavus šilumos punktą, gyventojų sąskaitos už šilumą sumažėja beveik dvigubai.

Apibendrinant, renovacija yra efektyvi priemonė mažinant šilumos sąnaudas. Tačiau, net ir po renovacijos, šilumos daliklių įrengimas ant radiatorių gali būti naudingas, nes skatina gyventojus taupyti energiją ir leidžia tiksliau paskirstyti šilumos sąnaudas.

tags: #renovuotas #daugiabutis #ar #reikia #skaitliuku #ant