Dovanas dovanojame įvairiomis progomis, tačiau ką daryti, jei aplinkybės pasikeičia ir norime dovaną atgauti? Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais dovanotas nekilnojamasis turtas gali būti grąžintas, kokios yra teisinės sąlygos ir apribojimai.
Kaip sumažinti nerimą be vaistų: būdai nuraminti protą ir kūną
Dovanojimo sutartis ir jos ypatumai
Dovanojimas daug kam suvokiamas kaip tiesiog daikto perdavimas. Bet dovanojimui irgi yra reikalavimų: kartais jam būtina rašytinė ar net notaro tvirtinta sutartis, yra žmonių, kurie neturi teisės dovanoti ar priimti dovanų. Jeigu po dovanojimo situacija pasikeičia, yra galimybių (nors ir ribotų) daiktą atsiimti. Priešingai liaudies išminčiai dovaną gavęs žmogus turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už dovanoto daikto trūkumus.
Jei daikto vertė didesnė nei 5 000 Lt, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma raštu. Remiantis Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalimi, dovanos vertei viršijant 14 500 Eu, būtina sudaryti notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį. Jeigu dovanojate turtą, kurio vertė atitinka arba viršija nurodytą sumą ir sutarties nepasirašote (arba nepasirūpinate, kad ji būtų patvirtinta notaro), jūsų sandoris tiesiog negalioja. Kitaip tariant, pasirašyta sutartis, kuri nėra patvirtinta notaro, gali būti vadinama niekine. Pažadas dovanoti nėra dovanojimas.
Ar prireiks notaro paslaugų dovanojant automobilį?
Atsakymas į šį klausimą gali būti ir „taip“, ir „ne“. Visa tai priklauso nuo to, kokia yra dovanojamo automobilio vertė. Kokia yra konkretaus automobilio vertė, jums gali atsakyti nepriklausomi transporto priemonių vertintojai. Atsižvelgdami į rinkos vertę bei konkretaus automobilio būklę, detalių nusidėvėjimą ir kt. jie nustato, kiek jis yra vertas. Jeigu automobilio vertė yra lygi arba viršija 14 500 Eu, būtina, kad sutartis būtų patvirtinta notariškai.
Kada galima susigrąžinti dovaną?
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsniu, dovanojimo sutartis gali būti panaikinta. Dovaną galima susigrąžinti keletu atvejų: kai dovaną gavęs asmuo elgiasi smerktinai dovanotojo atžvilgiu. Tai gali būti pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų gyvybę, sunkus sužalojimas ir kiti poelgiai, kurie gali būti svarstomi kiekvienu konkrečiu atveju priklausomai nuo situacijos. Taip pat dovana gali būti sugrąžinta dovanotojui, jeigu dovana netausojama ir kyla grėsmė turto išlikimui.
CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais - apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį - neabejotinai griežtą - smerkimą.
Taigi, nagrinėjamu atveju, dovanotojas turėtų įrodinėti, jog apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, arba atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, arba su dovanotu turtu elgėsi taip, kad kilo reali to turto žuvimo grėsmė.
Dovanų grąžinimas išsituokus
Artėjant šventėms daugelis ieško dovanų ir antrosioms pusėms. Tokiais atvejais dažnai santykiams pablogėjus dovanotojas siekia atsiimti įteiktą daiktą ar pinigus. Advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė atskleidžia, kokiais atvejais sutuoktinis turi teisę reikalauti grąžinti dovanas?
„Sutuoktinis, kuris yra nekaltas dėl santuokos nutraukimo, gali reikalauti, kad kaltasis grąžintų bet kokias gautas dovanas: su ar be progos įteiktus pinigus, akcijas, juvelyrinius dirbinius. Visgi vestuvinio žiedo atiduoti buvusiam sutuoktiniui kaltasis dėl santuokos iširimo neturi. Tai numato įstatymas ir sąlygos galioja, jei nėra pasirašyta vedybų sutartis arba joje paminėti kitokie reikalavimai dėl dovanų grąžinimo. Kaltasis neturi teisės reikalauti grąžinti dovanas, patikslina R. Cibulskienė. Anot jos, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad galima padovanoti tik asmeninės nuosavybės teise turimus pinigus.
Jei įteikęs dovaną sutuoktinis prieš kitą atliko veiksmus, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas, sutuoktinis gali reikalauti dovaną jam grąžinti. Sutuoktinis gali kreiptis dėl dovanojimo panaikinimo per vienerius metus skaičiuojant nuo tos dienos, kai sužino apie tokius veiksmus.
Pasak advokatės, svarbu žinoti, jog dovanos įteikimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą yra nereikšmingi. „Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatymas numato, kad abi pusės turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam santuokos metu dovanotus nekilnojamuosius daiktus. Visgi teisės aktai numato tam tikrus ribojimus. Pirmiausia, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti įteiktą žemę, gyvenamąsias patalpas ar kitą nekilnojamąjį turtą pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų. Be to, nekilnojamasis daiktas naujojo savininko neturi būti perleistas tretiesiems asmenims“, - sako R. Cibulskienė.
Turto "perrašymas": dovanojimas ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis?
Turbūt ne vienam, susirgusiam sunkia liga arba sulaukus garbingo amžiaus, kyla klausimų, kas bus su jų užgyventu turtu po jų mirties, tai yra kam jis atiteks, ar tarp giminaičių dėl turto dalybų nebus ginčų, kurie neretais atvejais persikelia ir į teismą.
Tačiau ne visada norima turtą palikti tiems, kam priklauso pagal įstatymą, nes gyvenime būna, kad vieni vaikai labiau rūpinasi tėvais, kiti mažiau, su vienais santykiai geri, o su kitais - konfliktiški. O jeigu įpėdinių nėra, ir žmogus nori, kad turtas atitektų valstybei? Tokiu atveju turtą geriau iš anksto „perrašyti“ ar dovanoti, o gal sudaryti testamentą?
Jeigu kalbama apie tam tikrus sandorius, kuriais turtas perleidžiamas esant asmeniui gyvam, dažnu atveju naudojamas terminas „perrašymas“, tačiau įstatymas nenumato tokios „perrašymo“ sutarties. Jeigu asmuo nori turtą „perrašyti“ neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys.
Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes - gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. perkant maistą, vaistus, drabužius) nebus atlygintos. Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą.
Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai.
Perleidžiant turtą išlaidas paprastai sudaro notarui mokamas mokestis už sandorio patvirtinimą ir galimi mokesčiai valstybei. Turtą perleidžiantis asmuo jokių mokesčių valstybei nemoka. Gi priklausomai nuo to, kas turtą įgyja, tam asmeniui gali tekti susimokėti pajamų mokestį. Tačiau, jeigu turtas yra perleidžiamas draugui, pažįstamam, toks turto gavėjas turės susimokėti pajamų mokestį valstybei, kuris sudaro 15 proc. nuo įgyjamo turto vertės. Nekilnojamojo turto vertė įprastai nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę.
Notaro išlaidų dydis taip pat priklauso nuo to, kam yra perleidžiamas turtas. Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mokamas 0,37 proc. dydžio mokestis nuo sandorio (perleidžiamo turto) vertės, ir jis negali būti mažesnis negu 76 Eur ir didesnis negu 5 tūkst. Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio). Jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams, (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, mokamas 0,04 proc. nuo perleidžiamo turto vertės dydžio mokestis notarui, ir šis mokestis negali būti mažesnis negu 38 Eur ir didesnis negu 200 Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio).
Testamentą testatorius gali bet kada pakeisti, ir tiek testamento turinys, tiek testamento sudarymo faktas bus konfidenciali informacija. Testamente nėra privaloma nuspręsti dėl viso turimo turto. Testamentu galima apskritai nepriimti jokių sprendimų dėl turto padalinimo, o tiesiog atimti teisę iš vieno ar kelių įstatyminių įpėdinių paveldėti.
Tam, kad po testatoriaus mirties kiltų kuo mažiau ginčų tarp įpėdinių dėl paveldėto turto, testamente rekomenduojama kuo detaliau aptarti, koks turtas ar kokiomis dalimis kam atitenka.
Svarbu ir tai, kad įpėdiniui, kuris priima palikimą pagal testamentą, gali tekti susimokėti ir mokesčius valstybei. Jeigu testamentu turtas paliekamas ne sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), globotiniams (rūpintiniams), seneliams, vaikaičiams arba broliams ir seserims, ir jeigu paveldimo turto vertė viršija 3 tūkst. Eur, valstybei yra mokamas paveldimo turto mokestis.
Mokesčio dydis skaičiuojamas nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės ir, jeigu apmokestinamoji turto vertė yra ne didesnė negu 150 tūkst. Eur, mokestis sudaro 5 proc., jeigu vertė didesnė negu 150 tūkst. Eur - 10 proc. Apmokestinamąją turto vertę nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą.
Dovanos gavėjo pajamų mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną, reikalinga sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris kinta atitinkamai nuo gauto turto vertės. Kadangi dovanojimo aktas nėra vienašalis, o dovanos gavėjas turi teisę rinktis - priimti dovaną ar jos atsisakyti, šis mokestis neturėtų būti nemalonia staigmena. Šio mokesčio dovanos gavėjas gali išvengti, jeigu nekilnojamas turtas dovanojamas dar nepraėjus penkeriems metams nuo jo įsigijimo.
Visgi, dovanojant nekilnojamąjį turtą giminaičiams, t. y. Išimtiniu atveju, GPM gali tekti sumokėti ir dovanų gavusiems giminaičiams. Nekilnojamojo turto neatlygintinai gavusiems, giminystės ryšiais su dovanotoju susijusiems žmonėms, gali būti apmokestinamos, jeigu dovaną gavęs asmuo ją perleido trečiajam asmeniui nepraėjus dešimčiai metų. Kitaip tariant, iš giminaičio gavus dovanų butą, namą ar žemės sklypą, GPM mokėti nereikia. Tačiau jeigu gautą dovaną norite parduoti ar padovanoti, o dar nepraėjo dešimt metų nuo tos dienos, kai šį nekilnojamąjį turtą gavote dovanų, tuomet GPM valstybei teks sumokėti.
Apibendrinant, svarbu atsiminti:
- Išsiskyrę sutuoktiniai gali reikalauti grąžinti santuokos metu vienas kitam dovanotas dovanas (CK 3.70). Jeigu dėl santuokos nutraukimo kaltas vienas sutuoktinis, tai dovanų grąžinimo galima reikalauti tik iš jo.
- Negalima reikalauti vestuvinio žiedo, taip pat dar reikia žiūrėti vedybų sutartį, jei ji yra.
- Su būsima santuoka susijusios sužadėtinių tarpusavio dovanos (virš 1000 Lt vertės) grąžinamos, jei tuoktuvių atsisakoma.
- Dovanoti negali neveiksnus asmuo (net ir taip nusprendus globėjui), išskyrus dovanas iki vieno MGL.
- Bendrąją jungtinę nuosavybę (ppr. sutuoktinių turtą) galima dovanoti tik abiem sutuoktiniams sutikus.
Teisininko komentaras dėl dovanojimo instituto teisinių aspektų
Atsižvelgiant į DELFI skaitytojo klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą turtą, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė, trumpai apžvelgia dovanojimo instituto teisinius aspektus.
Civiliniame kodekse (CK) įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ne išimtis ir dovanojimo sutartis, pagal kurią viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Pavyzdžiui, dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo, dovanotojas turi būti dovanos savininkas arba tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį ir kt.
Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė, jog tas turtas žus.
Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs. Reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Pabrėžtina, jog dovanojimo institutui yra taikomi ir tam tikri ribojimai. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti dovanojamas tik gavus visų bendraturčių rašytinius sutikimus. Patikėjimo teise tvarkomą turtą galima dovanoti tik turto savininko rašytiniu sutikimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be sutartyje nenumatytų teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti, o apdovanotasis gali iš dovanotojo reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu apdovanotasis turėjo išlaidų, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu ir dovanotojas, žinodamas ar turėdamas žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos apdovanotojam nepranešė.
Taigi, trumpai apžvelgus dovanojimo sutarčiai keliamus reikalavimus, kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė nurodo, jog prieš atsakant į skaitytojo pateiktą klausimą dėl trečiųjų asmenų teisių į padovanotą butą, pirmiausia, reikėtų išsamiau paanalizuoti situaciją, išsiaiškinti, ar padovanotas turtas neturi kokių nors suvaržymų, pavyzdžiui, ar nėra paimta paskola, kurios grąžinimas garantuotas šiuo turtu, ar yra gautas bendraturčio rašytinis sutikimas, jei turtas priklauso bendrasavininkiams, ar dovanotojas yra tikrasis dovanojamo turto savininkas ir kt.
Tik išsiaiškinus visas aplinkybes, galima būtų nustatyti kas ir kokią teisę turi į padovanotą turtą.