Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp žmonių, svarstančių apie nuosavą būstą, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rąstinių namų variantai. Tad panagrinėkime rąstinio namo statybos ypatumus.
Rąstinio Namo Statyba
Rąstiniai namai pasižymi jaukumu ir tradiciniu stiliumi. Štai keletas pavyzdžių:
- Rąstinio namo projektas „Žeimena“: Vienaukštis rąstinis namas su mansarda ir dviem didelėmis terasomis.
- Rąstinio namo projektas „Kvietys“: Dviaukštis rąstinis namas su terasomis, iš kurių viena yra uždengta.
- Rąstinio namo projektas „Rūta“: Vienaukštis rąstinis namas su didele terasa, sauna ir baseinu.
- Rąstinio namo projektas „Akmena“: Dviaukštis šiuolaikiškas rąstinis namas su terasomis, balkonu ir garažu.
- Rąstinis namas „Širvinta“: Dviaukštis rąstinis namas su didelėmis terasomis, sauna ir garažu dviems automobiliams.
- Rąstinis namas „Gilužis“: Dviaukštis rąstinis namas su terasa ir dviem dideliais balkonais, stogine dviems automobiliams.
- Rąstinio namo projektas „Tauragnas“: Vienaukštis su mansarda, rąstinis namas jaukiems ir komfortabiliam poilsiui.
- Rąstinio namo projektas „Asveja“: Dviaukštis rąstinis namas su dvejomis terasomis ir stogine automobiliams.
- Rąstinio namo projektas „Lakaja“: Vienaukštis šiuolaikinis rąstinis namas su mansarda, didele terasa ir stogine dviems automobiliams.
Rastinio namo renovacija (1 dalis)
Rąstinių Namų Privalumai ir Trūkumai
Pirmiausia, drąsiai galime teigti, kad rąstinis namas turi žymiai daugiau privalumų nei trūkumų.
Gyvenimas rąstiniame name lygintinas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus (šiluma+drėgnis+oro kaita). Rąstinis namas “kvėpuodamas” natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose.
Prie privalumų galima priskirti išskirtinę rąstinio namo estetiką bei architektūrinius sprendimus. Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Šiuo metu architektai gali pasiūlyti ne tik klasikinės architektūros projektų - keturios sienos plius dvišlaitis stogas, bet ir modernių pavyzdžių, kuriuose naudojama daug stiklo, siūlomos erdvios terasos, vienšlaičiai stogai ir panašiai.
Taip pat, lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus. Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti".
Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją. Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugojama teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas. Klijuoti rąstai "vaikšto" žymiai mažiau, yra stabilesni. Ypač besibaiminantiems rąstų vaikščiojimo galime pasiūlyti statytis medinį namą iš CLT plokščių arba karkasinį-skydinį namą. Šiuo atveju medienos vaikščiojimo tikimybė minimali.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį. Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo.
Statybos Ypatumai
Nors, remiantis praktika, tiek karkasinis, tiek rąstinis namas dažniausiai pagaminami iš anksto, vėliau juos pristatant ir surenkant užsakovo sklype, jų statybos procesai toli gražu nėra vienodi. Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas.
Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm. Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti. Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.
Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Medžiagos ir Apdaila
Statant rąstinį namą, specialiai paruošti ir apdirbti rąstai guldomi vienas ant kito. Kampuose rąstai sukertami. Priskaičiuojama daug sukirtimo būdų. Renčiant namą, tarp rąstų lieka nedideli tarpai. Jie yra užpildomi izoliacinėmis medžiagomis. Jos gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės. Šitaip užpildžius tarpus, rąstinis namas savo šilumos savybėmis nenusileis bet kurio kito tipo namui. Jei šilumos norisi dar daugiau, rąstinį namą galima šiltinti papildomai. Tą galima daryti tiek iš laukinės, tiek iš vidinės pusės.
Gyvenamojo namo statybai svarbu parinkti tinkamo diametro rąstus. Tam tikslui reikėtų bent 200 mm arba storesnių. Plonesni tinka pavėsinėms, pirtims ar pan. Aišku, stora siena dar negarantuoja, kad namas bus šiltas, jei nebus tinkamai suleistos sienos, tarpai nekokybiškai užsandarinti arba naudojami nevienodo drėgnumo rąstai.
Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena. Jai reikalingas džiovinimas iki 18-20 proc. drėgnumo. Pats geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų.
Didelis rąstinių namų privalumas yra unikali jų išvaizda. Iš dalies tai priklauso ir nuo pasirinkto rąsto profilio. Jie gali būti apvalūs arba stačiakampiai. Kokybiškai pastatytas rąstinis namas neabejotinai atkreips kiekvieno praeivio ar svečio dėmesį. Tradicijos, sujungtos su moderniomis statybos technologijomis padės pasiekti stulbinamą rezultatą.
Energetinis Efektyvumas ir Šiltinimas
Sienos iš 18 cm storio rąstų namui gali būti nešiltinamos, tačiau nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos įvedus A energetinės klasės reikalavimus naujiems statiniams, rąstinio gyvenamojo namo be papildomo apšiltinimo pastatyti praktiškai neįmanoma. "Aprengti" sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų. Šilumos izoliacijos bendrovės kartu su rąstinių namų gamintojais yra parengę tokio šiltinimo mazgus ir instrukcijas.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.
Medinio Namo Kaina
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams! Mediena pati savaime nebijo sušlapimo, tačiau jai žalinga yra nuolatinė drėgmė, ventiliacijos nebūvimas. Tada gali prasidėti puvimas, į pažeistą medieną gali įsimesti medgraužiai vabzdžiai, gali užsiveisti grybelis. Todėl būtina tinkamai izoliuoti medieną nuo pastovios drėgmės.
Šiais laikais apstu apsauginių medienos priemonių nuo vabzdžių, kenkėjų, pelėsių, kokybiškų, saugojančių medieną dažų, lakų ir pan. Tai padės jums užsitikrinti maksimalų rąstinio namo tarnavimo laiką.
Vienas iš rąstinio namo ypatumų yra tai, kad jis „sėda“. Per metus namas gali „susėsti“ iki 10-15 cm. Šito išvengti neįmanoma tiek statant namus iš rankomis apdirbtų, tiek mašininio apdirbimo rąstų. Statant namą būtina atsižvelgti į šią savybę, kad nebūtų sugadinta namo konstrukcija jam išsikraipant. „Sėdimas“ paprastai trunka nuo vienerių iki dvejų metų.
Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi. Be to tai padėtų namui greičiau „nusėsti“. Namui „sėdant“ kis ir jo stogo kampas, todėl į tai reikia atsižvelgti montuojant stogo konstrukcijas. Gegnėms turi būti palikta išilginio judėjimo laisvė.
Specialiai paruošti reikia ir vietas, paliktas durims ir langams montuoti, atsižvelgiant į namo „sėdimą“. Perdangoms taip pat turi būti skiriamas didelis dėmesys.
Senovinio Medinio Namo Remonto Ypatumai
Pakrypęs, žemėn kiek įkritęs, vėjo perpučiamais langais, vaikystės prisiminimais ir bočių dvasia alsuojantis medinis namas dažnam iš mūsų kelia malonius jausmus. Tačiau pasisukus kalbai apie medinuko remontą kartais taip įsijaučiame, kad po atnaujinimo darbų jo senosios savasties nelieka. Iš esmės pakeičiamas stogas, fasadas, langai, durys. Dėl skuboto darbo vėliau išlenda ir nemažai trūkumų. Dėl to prieš imantis remonto darbų svarbiausia tiksliai žinoti, ką norime išsaugoti, o ką - keisti.
Pradėti nuo Namo Tyrimo
Norint seną medinį namą prikelti naujam gyvenimui, imtis griovimo darbų reikėtų tik tiksliai žinant, kas, kur ir kodėl turi būti remontuojama. Architektė Rasa Bertašiūtė įsitikinusi, kad namo tvarkymas turėtų prasidėti nuo išsamaus tyrimo. Panašiai kaip susirgus - pirmiausia gydytojas siunčia pasidaryti tyrimų. Visų pirma reikėtų apeiti visus namo kampus, kruopščiai apžiūrėti svarbiausias namo dalis: pamatus, stogą, lietlovius ir lietvamzdžius, sienas, langus, duris ir t. t. Toliau būtina rasti namo pažeidimus, nustatyti jų priežastis. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar nėra puvinio, pelėsio, deformacijų, ar viduje kur nors nesikaupia drėgmė, ar sandarūs langai, durys. Ne mažiau svarbu pastebėti ir įvertinti autentiškas namo dalis, detales, kurias verta išsaugoti.
R.Bertašiūtė: „Mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme.“ „Pirminis planavimas labai svarbus. Dažnai remontuojama paskubomis, o paskui žmonės gailisi greitų sprendimų. Įvertinti namą visais požiūriais žmogui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, ganėtinai sunku. Dėl to patariama kreiptis į specialistus, išklausyti bent kelias nuomones. Ekspertinis žvilgsnis padės išsaugoti namo autentiškumą ir tuo pačiu surasti pažeidžiamiausias jo vietas“, - pabrėžia medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
Didžiausia Žala Dėl Drėgmės
Atsargi, statinio nežalojanti priežiūra ir tvarkyba nedidelėmis sąnaudomis gali jį išsaugoti, sulėtinti namo senėjimą. Pasak architektės, mediniame name 95 proc. visų pažeidimų yra susiję su drėgme. Labiausiai medienai kenkia lietaus, grunto, statybinė ar kondensacinė drėgmė. Tuomet atsiranda negrįžtami procesai: mediena įdrėgsta, trūnija, atsiranda pelėsis, grybelis, atsikrausto kirvarpos ir kiti graužikai. Pavojus didėja, jeigu mediena prastos kokybės ir blogai vėdinama.
Dažniausiai tai nutinka besiliečiančioje su žeme arba su betonu konstrukcijoje, nevėdinamoje patalpoje. Dėl to reikia patikrinti, ar apatiniame rąstų vainike, lentose prie žemės, sienose po langais, sąsparose ar kertėse, sijose, kraige, vonios ir tualeto patalpose nėra puvinių, pelėsių ar grybelių. Jeigu ilgesnį laiką laikosi didesnė kaip 20 proc. drėgmė, didelė tikimybė, kad jau atsirado ar ateityje atsiras biologinių pažeidimų. Puvinio pažeistas vietas nedelsiant reikia šalinti, bet prieš išpjaunant pažeistą medieną, reikėtų išsiaiškinti priežastis, dėl ko jis atsirado, - galbūt stogas kiauras ir kažkur kaupiasi kondensatas. Visa tai reikia kruopščiai įvertinti - pirmiausia pašalinti namo „ligą“, o tik paskui, architektės patarimu, likviduoti simptomus.
Žvilgsnis į Pamatus
Įsigijus sodybą retam naujakuriui pasiseka rasti geros būklės pamatus. Dažniausiai jie išsikraipę, vietomis suskilę, susmegę, apatinis rąstų vainikas, liesdamasis su žeme, gerokai papuvęs. R.Bertašiūtės teigimu, tvarkant pastatą paprastai nukasamas per laiką susikaupęs žemės sluoksnis, ir jeigu pamatai pakankamo aukščio (50-60 cm), suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų toliau nuo namo. Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas specialiais kėlikliais, sumūrijami aukštesni pamatai. Jokiu būdu negalima betonuoti pamato šalia medinės sienos, šios dvi medžiagos „nedraugauja“, neturėtų liestis.
Pasak jos, namo pamatus gali pažeisti per arti namo augantys dideli medžiai, grunto pokyčiai, padidėjęs ar netolygiai pasiskirstęs namo svoris dėl, pavyzdžiui, papildomos įrangos, priestatų ar antstatų. „Populiarėja namų statyba be pamatų, kuomet atidarai duris ir išeini tiesiai į veją. Tai namui labai nesveikas, mūsų klimato zonai netinkamas sprendimas, nes drėgnas oras, kritulių gausa labiausiai pažeidžia apatinę namo dalį, be to, namas po truputį „sėda“. Tarpukariu pamatams buvo skiriamas ypatingas dėmesys, rekomenduojami ne žemesni nei pusės metro. Atidžiai pažiūrėkite, kiek susmegę šimtamečių namų pamatai. Tuomet nekils abejonių, kad mūsų namams jie būtini“, - įsitikinusi pašnekovė.
Stogo Remonto Ypatumai
Kiauras ar remonto reikalaujantis stogas - ne mažesnis medinukų savininkų galvos skausmas. Kadangi tai yra svarbiausia namo apsauga nuo bet kokių kritulių, svarbu įrengti gerą lietaus vandens nuleidimo sistemą, prižiūrėti lietvamzdžius ir latakus, kad jie nebūtų kiauri ar užkimšti sausais lapais, šiukšlėmis. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad lietvamzdžiais nutekantis vanduo nesitaško ant pamatų ir sienų. Taip pat reikėtų užsandarinti kraigus, stogo kraštus ties kaminais, antenomis.
Patartina kasmet atidžiai apžiūrėti (geriausia, kai lyja), ar stogo danga nepažeista, ypač ties kaminais, stoglangiais, stogo lūžio vietose. „Senuose namuose gegnės statytos gan retai. Norint pastogę apšiltinti arba pakeisti dangą reikia gegnes sutankinti arba pakeisti visą konstrukciją. Atkreipkite dėmesį, kaip gražiai suformuotos senųjų stogų užlaidos, gegnių galai - profiliuoti. Pasižiūrėję į senos statybos medinius namus, pamatysime, kad jie visai neturi aštrių kampų, visos detalės apdailintos, malonios akiai. Konstruodami naują stogą turime gerai žinoti kaip jis derės. Namas kaip kūno griaučiai: jei bent viena dalis nedera, sugriūva visa sistema“, - įspėja R.Bertašiūtė.
Prieš perdengiant stogą nauja danga, verta išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai. Derėtų patikrinti, apskaičiuoti konstrukcijų laikančias galias, nepamiršti, kad kiekvienai dangai reikia skirtingo stogo nuolydžio. Svarbu nepamiršti ir labai svarbios namo dalies - kamino. Jo būklę reikėtų patikrinti prieš šildymo sezoną: ar neaptrupėjusios plytos, nėra plyšių ir įtrūkimų, ar jis visiškai sandarus.
Pigios Priemonės Sandarumui
Namo sandarumas - vienas svarbiausių dalykų, apie kurį reikia galvoti darant pertvarkymus. Specialistų teigimu, 80 proc. patalpų šilumos priklauso nuo namo, ypač durų, langų, sandarumo. Langus ir duris užsandarinti galima gana paprastomis, pigiomis priemonėmis. Dar vienas dažnai pasitaikantis nelogiškas sprendimas - vietoje senų langų į tą pačią angą dedami plastikiniai langai. Taip netenkama šviesos, nes plastikinių langų rėmas paprastai būna platesnis. „Geriausias sprendimas - išorinius langus restauruoti, o vidinius sudėti naujus, sandaresnius su stiklo paketu“, - teigia specialistė.
Kaip Sutvarkyti Langus?
Kaip atrodo senų langų rekonstrukcija? Pasak R.Bertašiūtės, seni langai sandarinami įvairiomis tarpinėmis, galima dėti papildomus stiklus ar stiklo paketus. Prieš klijuojant sandarinamąsias juosteles, langus reikėtų perdažyti, sutvarkyti plyšius. Papildomi stiklai gali būti dedami lango viduje, tarp sąvarų arba iš vidaus. „Vidinio rėmo stiklą pakeitę paketu, turėsite trigubą stiklinimą. Vidinį stiklą galima dėti vientisą, be sudalijimų - į patalpas pateks daugiau šviesos. Kartais vidinis stiklas keičiamas specialiu, turinčiu izoliacinių savybių. Dedant papildomą stiklą (su rėmu), būtina jį priderinti prie senųjų langų. Reikėtų atkreipti dėmesį į metalines detales vidinėje lango pusėje ir medinių rėmų profilius“, - daugiau dėmesio skirti svarbioms detalėms siūlo architektė.
Tuo tarpu, išorinius langus geriausia gaminti pagal tikslią senųjų kopiją, tuomet tiks senosios lango puošmenos, o namas išsaugos pirminę, autentišką išvaizdą. Pasak R.Bertašiūtės, jeigu išorinis langas keičiamas paketu, labai svarbu išsaugoti matomas jo proporcijas: dydį, rėmo storį ir skaidymą. Taip pat svarbu, kad naujieji langai, kaip ir senieji, būtų daugmaž vienoje plokštumoje su sienos paviršiumi. Architektės nuomone, plastikiniai langai mediniuose namuose netinka dėl trumpo tarnavimo laiko. Apskaičiuota, kad jie tarnauja apie 20 metų, o štai kokybiškai pagaminti ir gerai prižiūrimi mediniai langai gali atlaikyti ir iki 100 metų: „Gyvenimo kokybė namuose priklauso nuo patalpų vėdinimo. Žmonės tai žinojo nuo seno. Pavyzdžiui, dvaruose židiniai buvo daromi specialiai vėdinimui, o krosnys - šildymui. Šiluma mums taip pat labai svarbi. Bet geru šildymu reikia rūpintis tada, kai turėsime gerą vėdinimo sistemą.“
Dėmesys Detalėms
Pasak ekspertės, durų remontas yra paprastesnis. Jam taikomi tie patys metodai kaip langams. R.Bertašiūtės teigimu, svarbu laiku apžiūrėti, ar tvirtai priveržti vyriai, kad durys lengvai varstytųsi, nebūtų pakrypusios, nusėdusios. Duris reikia atidžiai iš visų pusių nudažyti (dažai sudaro apsauginį sluoksnį), kad negautų drėgmės. Sandarinimui galima naudoti tarpines, prisitaikančias prie tarp staktos ir varčios esančių tarpelių.
Keisti Ne Namą, o Požiūrį
Į užmiesčio sodybas besikeliantys ramybės ieškantys miestiečiai dažnai mediniuose namuose pjauna vitrininius langus, didina durų angas. Tačiau R.Bertašiūtė šiuo klausimu griežta - kaime dideli langai nereikalingi. „Namams galima pritaikyti tą patį posakį. Sakoma, kad jei negali pakeisti aplinkybių - keisk požiūrį į jas. Atėjusiems gyventi į kaimą siūlyčiau keisti požiūrį. Sutinku, kad mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme, o namas - būstas, kur norisi būti uždaroje, saugioje, sau mieloje erdvėje. Jau seniai visi kalba, kad vitrinos mūsų klimato zonoje netinka. Padarytos be tinkamos stogo užlaidos vasarą jos perkaista, o žiemą praleidžia šaltį“, - pabrėžia architektė.
Kaime Laikytis Minimalizmo
Grindys mediniuose namuose dažniausiai būdavo klojamos ant grunto. Dėl to įsigijus seną sodybą šeimininkai skuba keisti grindis. Kokios jos turėtų būti, pasak R.Bertašiūtės, priklauso nuo žmogaus skonio ir lėšų. „Renkantis medžiagas atsižvelgiama į tris dalykus: kainą, priderinimą prie interjero ir sveikatingumą. Sintetinės medžiagos ir chemija apdoroti produktai į mūsų namų aplinką išskiria tam tikras medžiagas, kuriomis kvėpuojame. Nenuostabu, kad atsiranda alergijos. Kaime, manau, turėtų likti minimalistinis stilius“, - svarsto medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
tags: #remontuojame #medini #nama