Kasmet į sostinę suplūsta dešimtys tūkstančių studentų. Vien 2015 metais, LAMA BPO duomenimis, studijuoti Vilniuje pradėjo daugiau nei 26 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų - kitų miestų gyventojai - vos prasidėjus studijoms iš visų Lietuvos kampų persikelia gyventi į sostinę, tačiau toli gražu ne visi skuba keisti savo gyvenamosios vietos deklaraciją.
Tačiau vieša paslaptis, kad net ir baigęs studijas bei pradėjęs dirbti, dažnas Vilniaus atvykėlis toliau vaikštinėja sostinės gatvėmis, savo automobiliu zuja Vilniaus keliais ar naudojasi viešuoju transportu, bet gyvenamąją vietą toliau deklaruoja gimtajame mieste, o tai reiškia, kad ir jų sumokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) arba jo dalis keliauja kitoms Lietuvos savivaldybėms.
Anot sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, realybėje šis skaičius gali būti ir dar didesnis, mat dalis gyventojų darbo dienomis gyvena Vilniuje, o savaitgaliais grįžta į gimtinę. „Mūsų žiniomis - dirba, studijuoja ir svečiuojasi dar daugiau - apie 820 tūkstančių gyventojų, arba kas trečias lietuvis“, - teigia R. Šimašius. Tuo tarpu savo gyvenamąją vietą Vilniuje sausio 1 d. deklaravę buvo tik 549 172 gyventojai.
Remiantis mero pateiktais skaičiais, daugiau nei 200 tūkst. Remiantis tokiu skaičiavimu, per metus šie gyventojai sumoka daugiau nei 283 mln. eurų GPM, o sostinė dėl nejučia ją apvaginėjančių gyventojų apytiksliai netenka daugiau nei 130 mln. eurų (46 proc.
Kad problema iš tiesų aktuali, patvirtina ir R. Šimašius. Anot jo, jau rengiamas planas, kaip paraginti atvykėlius deklaruoti savo gyvenamąją vietą sostinėje. „Be abejo, kad gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas čia yra vienas iš aktualiausių, todėl visomis priemonėmis - politinėmis, rinkodarinėmis - skatiname Lietuvos gyventojus registruotis Vilniuje.
Dauguma lėšų, gaunamų iš GPM ir kitų mokesčių, šiemet tai bus 261,5 mln. eurų, skiriama kasdienėms miesto reikmėms, t.y. švietimui, miesto infrastruktūros gerinimui, tvarkymui, aplinkos apsaugai, sveikatos apsaugai, kultūros ir sporto plėtrai. Didžiausia dalis - beveik pusė - tradiciškai skiriama švietimui ir ugdymui“, - aiškina R. Šimašius.
Gyvenamosios vietos nedeklaruojantys gyventojai ir tai, kad Vilniui skiriama tik 46 proc. Devynerius metus Vilniuje gyvenanti Eglė teigia, kad dar ir šiandien nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos sostinėje. „Nežinau, kur ją tada deklaravo, gal prie bendrabučio, gal prie universiteto. Bet po to, kai baigiau studijas, pradėjau dirbti ir išsikrausčiau į nuomojamą būstą, nebedeklaravau.
Pasakius, kad net ir gyvenant nuomojamame bute galima deklaruoti gyvenamąją vietą, mergina suskuba patikinti, kad patys buto savininkai to daryti neleidžia: „Kažkada esu klausus, bet šeimininkė nesutiko. Be to, ir nejaučiu poreikio čia deklaruoti savo gyvenamosios vietos, išskyrus norą balsuoti. O kam daugiau? Niekur jos nereikia. Ir apskritai galėtų būti lengvesnė deklaravimo sistema, nes kodėl aš pati turiu domėtis, kad savivaldybė gautų mano sumokamus mokesčius. Man jokio skirtumo, kur jie nukeliaus.
Į panašią situaciją teigė pakliuvusi ir trečius metus Vilniuje gyvenanti Emilija. „Gyvenamosios vietos deklaracija liko gimtojoje Klaipėdoje. Nepakeičiau jos dėl to, kad laikau save neturinčia pastovios gyvenamosios vietos, kadangi butus nuomoju. Per tris metus gyvenamą vietą pakeičiau tris kartus. Apskritai, kiek žinau, butų savininkai nenori, kad nuomininkas priregistruotų gyvenamą vietą nuomojamame bute. Realiai skirtumas buvo, kai vyko savivaldybių rinkimai. Gyvenant Vilniuje labiau norėjosi rinkti savivaldybę čia, o ne Klaipėdoje. Daugiau su jokiomis problemomis susidūrusi nesu.
Apskritai deklaruoti vietą svarbu jaunoms šeimoms. Žinau, kad mano draugai susiduria su tokia problema, nes deklaravę gyvenamosios vietos negali vaikų vesti į darželį. „Asmuo gali su sutartimi kreiptis tiesiai į deklaravimo įstaigą ir deklaruoti gyvenamąją vietą tuo laikotarpiu, kol galioja sutartis. Dėl naujosios tvarkos, anot savivaldybės atstovo, turėtų išnykti ir būsto savininkų baimė leisti registruotis nuomininkams, mat jie gali nustatyti datą, iki kurios jie leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą name ar bute nuomininkams ar įnamiams. Vėliau laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre panaikinami automatiškai.
Visi kiti privalo iš naujo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir nurodyti tikslų adresą. To nepadariusiems iki liepos 1 d. Vidaus reikalų ministerijos Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė LRT radijo laidoje yra sakiusi, kad tai tik vienas iš piktnaudžiavimo socialinėmis išmokomis pavyzdys. Tačiau ekonomistai įsitikinę, kad ne tai gilina Vilniaus miesto finansinę duobę ir prie jos kasimo tikrai neprisideda atvykėliai, pasilikę čia gyventi, tačiau oficialiai gyvenantys kituose miestuose.
Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs 30 Seimo narių skundą, praėjusių metų birželį nutarė, jog Vilniui tenkančios GPM dalies ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Nutarime taip pat pažymėta, kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką. Šis KT nutarimas Vilniui, kuris iki tol gaudavo tik 48 proc. surenkamo GPM, o likusius atiduodavo kitoms savivaldybėms, buvo savotiška pergalė, kadangi tikimasi, jog tai padės sumažinti Vilniaus skolą, kuri sausio 1 dieną siekė 395,3 mln.
Nors pagal 2016 m. biudžetą Vilniui skiriama GPM dalis dar šiek tiek sumažėjo, iki 45,95 proc., tačiau miestas gavo galimybę dalį lėšų atgauti iš bendro kitoms savivaldybėms skiriamo GPM katilo. LLRI skaičiavimais, ši naujovė sostinei reiškia papildomus 21 mln. „Ankščiau Vilnius 48 proc. pasilikdavo, 52 proc. atiduodavo, o dabar jis 46 proc. pasilieka, 54 proc. atiduoda, bet iš to atidavimo dalį gauna atgal. Tai jeigu mes įvertintume tą grįžimą atgal iš bendro katilo, tai būtų ne 46 proc., o 51 proc.“,- sako V. A. Surinks 43 mln.
Be to, anot jo, miesto biudžetas didėjo ne tik dėl naujos GPM perskirstymo metodikos, bet ir dėl augančių miesto gyventojų darbo užmokesčio: „Jeigu auga darbo užmokestis, vadinasi, GPM yra sumokama daugiau. Jeigu mes žiūrėtume šių dviejų efektų įtaką, tai dėl grįžtančių išlaidų struktūroms išlyginti skirtų lėšų biudžetas padidėja 21 mln. eurų, o dėl to, kad gyventojai uždirba daugiau ir yra daugiau dirbančiųjų, padidėja 22 mln. eurų. Tai bendras efektas yra - 43 mln. Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, net gauti papildomi milijonai miesto padėties beveik nekeičia, nes ir toliau beveik pusė GPM pajamų dalies yra perskirstoma kitoms savivaldybėms.
„Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Vilnius yra sunkioje finansinėje padėtyje. Jeigu pusė GPM, kuris čia surenkamas, perskirstoma kitoms savivaldybėms, mano galva, tai nėra normali situacija. Nes jeigu skaičiuojame vienam gyventojui tenkančią GPM dalį, tai čia lieka daug mažiau nei kitose savivaldybėse“, - sako V.
Vyrauja nuomonė, kad politikai gyvena ištaiginguose namuose, važinėja naujutėlaičiais automobiliais ir gyvena prabangoje. Siūlome pažiūrėti, kiek turto turi didmiesčių merai ir ar jie iš tikrųjų gyvena ištaiginguose namuose.
Remigijaus Šimašiaus turtas
Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė atnaujintas metines valstybės pareigūnų ir politikų turo deklaracijas. Pagal šiuos duomenis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius 2014 metais turėjo nekilnojamo turto už 319 tūkst. litų. Tai tiek pat kaip ir 2013 metais. Deklaracijoje rašoma, kad R. Šimašius turi žemės sklypą, kurio vertė 25 tūkst. litų ir kelių transporto priemonę už 13 tūkst. litų.
Vilniaus miesto meras taip pat turi 572 tūkst. 953 litų paskolą ir santaupų yra sukaupęs virš 15 tūkst. litų. Bendrai žvelgiant R. Šimašiaus turtas nuo 2014 metų pradžios nepadidėjo. Remigijaus Šimašiaus šeimos deklaruotas turtas ir piniginės lėšos yra 252 435 eurai, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos - 134 472 eurai.
Prieš metus ta suma kiek skyrėsi - deklaruoto turto ir piniginių lėšų suma siekė 228 474, o pasiskolintų ir negrąžintų lėšų - 140 954, ankstesniais metasi santykis buvo toks: 2016 m. - 227 832 eurų ir 147 272 eurų, 2015 m. - 228 308 eurų ir 152 tūkst. eurų.
2015 metais nekilnojamojo turto jis turėjo už 92,464 tūkst. eurų, taip pat žemės sklypą už 7,246 tūkst. eurų, automobilį už kiek daugiau nei 2,5 tūkst. eurų, kitų registruojamų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 600 eurų. Taip pat sostinės mero banko sąskaitoje gulėjo kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų santaupų. Tad bendras mero turtas - 111 tūkst. Skola - įspūdingesnė: pasiskolinęs ir negrąžinęs R.Šimašius pernai buvo 152 tūkst. eurų.
Tiesa, ši skola, palyginti su 2014 metais, kiek sumažėjo, tuomet ji siekė beveik 166 tūkst. eurų. Kitos mero, 2014-aisiais dar Seimo nario, deklaracijos eilutės beveik nepakito - tik santaupų Vilniaus vadovų 2015 metų kovą meru tapęs R.Šimašius sukaupė daugiau, suma padidėjo nuo buvusių 4,47 tūkst. eurų iki 8 tūkst.
Mero žmona Agnė Matulaitė disponuoja tokiu pat turtu, kaip ir jos vyras. Jos nekilnojamojo turto bei žemės sklypo vertė nesiskyrė nuo vyro nei 2014 m., nei 2015 m., tik skolų ji neturi. O štai piniginių lėšų suma reikšmingai išaugo: nuo 1448 eurų 2014-aisiais iki 17,6 tūkst.
Vilniaus meras R.Šimašius į turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąrašą tikrai nepatenka, net ir tarp merų jis greičiau būtų sąrašo gale.
Šioje lentelėje pateikiami kai kurių didmiesčių merų deklaruoti turtai ir piniginės lėšos 2018 metais:
| Meras | Turto vertė (eurais) |
|---|---|
| Remigijus Šimašius (Vilnius) | 252 435 |
| Visvaldas Matijošaitis (Kaunas) | 3 010 491 |
| Vytautas Grubliauskas (Klaipėda) | 289 272 |
| Artūras Visockas (Šiauliai) | 357 302 |
| Rytis Mykolas Račkauskas (Panevėžys) | 127 081 |
Antrojo pagal dydį Lietuvos miesto vadovas gerokai turtingesnis, nors Visvaldo Matijošaičio turtas per metus ir sumenko. Už praėjusius metus jo deklaruotas turtas ir piniginės lėšos VMI nurodomos 3 010 491 euras, o 2017 m. buvo 3 312 646 eurai. Tuo tarpu jo paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos dabar siekia 6 054 926 eurus, kai 2017 m. suma buvo 4 620 559 eurai. Išaugo ir pasiskolinta, bet negrąžinta suma - už pernai metus deklaruota, kad ji yra 3 580 091, o prieš metus buvo 2 593 141 euras.
V.Matijošaitis deklaravo, kad 308 tūkst. eurų sumažėjo jo turimų kitų nekilnojamojo turto registre registruojamų patalpų, inžinerinių statinių vertė ir žemės sklypų vertė bei kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma (126 466 eurai).
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas deklaravo turįs turto už 289 272 eurus. Tačiau uostamiesčio vadovas atsikratė paskolų naštos, 2017 m. ji siekė dar 90 462 eurus. Sumenko jo gyvenamojo namo vertė 19 549 eurais, bet padidėjo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma - 14 339 eurais iki 34 139 eurų.
Šiaulių meras Artūras Visockas irgi gali džiaugtis šiek tiek praturtėjęs. Jo turto vertė ir piniginės lėšos 2018 metais siekia 357 302 eurus, prieš metus buvo 316 982 eurai. Sumažėjo ir Šiaulių mero paskola - iki 24 tūkst. eurų, kai 2017 m. buvo 54 tūkst. eurų.
Panevėžio meras, antrai kadencijai išrinktas šio pavasario rinkimuose, Rytis Mykolas Račkauskas deklaravo, kad 2018 m. turėjo turto už 127 081 eurą. Jo turtas, palyginti su 2017 m., sumenko - buvo 137 961 euro vertės. Meras nurodo, kad dabar turi 10 880 eurų mažiau pinigų kredito įstaigose ir ne jose turimų lėšų.
Kadangi nebuvo perrinktas, turtingiausių merų sąraše nebegali konkuruoti buvęs Biržų meras Valdemaras Valkiūnas - 2018 m. jo turto ir piniginių lėšų suma siekė 4 806 635 eurus, jis rikiuojasi 5 vietoje tarp turtingiausių žmonių, kurių duomenis pateikia VMI. V.Matijošaitis tėra 12.
Turtingiausių savivaldybių tarybų 100-tuke yra ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas (43), deklaravęs turto ir piniginių lėšų turintis už 1 145 759 eurus. Kiek žemiau yra ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus (56) - jis deklaravo turto už 912 187 eurus. 35-oje vietoje rikiavosi buvęs Kėdainių meras Saulius Grinkevičius (1 316 426 eurai), bet jis rinkimus pavasarį pralaimėjo.
Įspūdingu turtu pasigirti gali ir Prienų rajono metas Alvydas Vaicekauskas. VMI nurodoma, kad jo deklaruoto turto ir piniginių lėšų suma siekia kiek daugiau nei milijoną eurų. Jis dar tebeturi negrąžinęs paskolų už 187 924 eurus. 1,06 mln. eurų deklaravo ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė su šeima. Ji taip pat nurodė paskolinusi ir nesusigrąžinusi 195 493 eurus.
Šiaulių rajono mero Antano Bezaro deklaruotas turtas yra 937 092 eurai, 2017 m. jo turtas siekė 854 204 eurus. Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko deklaruotas turtas ir piniginės lėšos siekia 878 937 eurus, jo turtas per metus padidėjo 30 tūkst. eurų.
O, tarkim, Neringos mero Dariaus Jasaičio turimo turto vertė nesiekia nė 10 tūkst. eurų.
JAUNIUS2020: Vilniaus meras Remigijus Šimašius apie Gediminą Jaunių
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vienija didžiausius nekilnojamojo turto vystytojus Lietuvoje. Gerai informuotų Delfi šaltinių žiniomis, R. Šimašius, savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ir savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas palaiko gerus ir glaudžius santykius su asociacija ir jos prezidentu M. Statulevičiumi. Tačiau iki pastarųjų dviejų savivaldybės tarnautojų dar prieisime.
Sulaukęs R. Šimašiaus laiško su prašymu nepalaikyti naujojo mokesčio, Seimas lapkričio 18 d. iki ateinančio antradienio atidėjo ketvirtadienį planuotas priimti Žemės įstatymo pataisas. Vieša paslaptis, kad didžiausiems nekilnojamojo turto vystytojams naujasis mokestis labai nepriimtinas. Jie viešai ne vieną kartą yra jį kritikavę ir siūlę nepriimti įstatymo pataisų. Lygiai tokios pačios pozicijos laikėsi ir NT vystytojus atstovaujanti lobistinė organizacija LNTPA.
Jos teigimu, jei valdžia būtų pritarusi numatomam valstybinės žemės paskirties keitimo apmokestinimui, tai dar labiau paskatintų nekilnojamojo turto burbulą.
Galimybė papildyti savivaldybės biudžetą
Kritikuodama teikiamas pataisas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų vidutiniškai 15-20 tūkst. eurų.
„Žemės dedamoji vystomame projekte sudaro apie 15-20 proc. vertės. Jeigu atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc. nuomos mokestį, tai reiškia, tokia dalimi pabrangsta kaštai projektui vystyti“, - žurnalistams yra sakęs LNTPA prezidentas M. Statulevičius.
Vis dėlto šias pataisas inicijavusi konservatorių vadovaujama Vyriausybė matė jose prasmę ir taip buvo bandoma sureguliuoti NT rinkos plėtotojams galiojančią tam tikrą privilegiją. Seimo Kaimo reikalų komitetas rugsėjį pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus ir keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose mokestis siektų iki 100 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.
Proporcingai didėjant užstatymo plotui, kas 10 proc. didėtų ir mokestis už žemę: plotui padidėjus iki 10 proc., mokestis siektų 10 proc., padidėjus 11-20 proc., jis siektų 20 proc., o plotui viršijus 40 proc., papildomai tektų mokėti dar 50 proc. už teisę statyti valstybinėje žemėje.
Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė - į konkrečios savivaldybės biudžetą. Priėmus Žemės įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 dienos.
Tai, kad pusė mokesčio būtų sumokama į savivaldybės biudžetą, turėtų patikti miestiečių interesams atstovaujantiems merams. Tačiau Vilniaus atveju nutiko priešingai. Papildomi pinigai į savivaldybės biudžetą sostinės mero nesužavėjo. Jis dažnai viešojoje erdvėje pasisako, kad savivaldybės biudžetas galėtų būti didesnis, tačiau atsiradus progai jį papildyti stojo į NT plėtotojų pusę ir prašė Seimo narių siūlomo mokesčio nepalaikyti.
Konservatorių deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ne kartą viešai yra išreiškęs palaikymą naujam mokesčiui. Anot jo, šis mokestis reikalingas, kadangi valstybė negauna jokios naudos iš savo žemės sklypų, ant kurių vystomi privatūs projektai.
„Valstybė iš tų sandorių negauna jokios naudos arba gauna labai minimaliai. Jeigu keičiama žemės paskirtis iš pramoninės į gyvenamąją, dažnai savivaldybės net atleidžia nuo nuomos mokesčio ir ilgalaikėje perspektyvoje nei valstybė, nei savivalda, kaip savininkas žemės, ant kurios stovi pastatai, naudos negauna“, - „Verslo žinioms“ yra teigęs ministras.
Kalbėdamas „Verslo žinioms“ K. Navickas buvo įsitikinęs, kad pasiruošti naujo mokesčio atsiradimui verslininkai turėjo kelis metus, todėl jis nesutiko su argumentais, kad jo įsigaliojimą reikėtų pavėlinti. „Kadangi šis klausimas pirmą kartą iškilo 2017 m., manome, kad verslo sektorius turėjo pakankamai laiko pasiruošti, numatyti rizikas, nes praėjo daugiau nei ketveri metai. Mes, kaip ministerija, nematome motyvų pratęsti [projekto įsigaliojimo datos - VŽ]“, - VŽ sakė K. Navickas.
Reikia priminti, kad naują mokestį buvo bandoma įvesti ir prieš kelis metus. Tačiau 2018 m. Seimas tam nepritarė.
Lapkričio 17 d. savo laišku į Seimo narius kreipėsi Vilniaus meras R. Šimašius. Jo laiške - griežtai sukritikuotos pateiktos įstatymo pataisos ir jis palaikė LNTPA poziciją, kuri iš esmės naudinga didiesiems nekilnojamojo turto vystytojams. Tačiau Delfi surinko įrodymų, kad prie šio laiško parengimo galėjo prisidėti ir LNTPA.
Šaltiniai Delfi perdavė susirašinėjimų tarp savivaldybės ir LNTPA ekrano nuotraukas. Taip pat redakcija gavo vidinių susirašinėjimų tarp LNTPA narių ekrano nuotraukas. Jose matyti, kad lobistinė organizacija LNTPA galėjo turėti įtakos Seimo nariams išsiųsto laiško turiniui.
Iš Delfi turimų nuotraukų matyti, kad laišką Seimo nariams R. Šimašius iš savo darbinės elektroninio pašto dėžutės išsiuntė lapkričio 17 d. 11 val. 38 min. Tačiau dar iki jo išsiuntimo į Seimą šį laišką jau turėjo ir LNTPA.
Taigi, kaip nurodo pats meras, jis kreipėsi į Seimo narius, dirbančius parlamentinėse laikinosiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bičiulių grupėse.
Delfi gautose vidinių susirašinėjimų ekrano nuotraukose matyti, kad šio laiško autorius nurodomas Mindaugas. Tiesa, Mindaugo pavardė nėra nurodoma. Prie kompanijos, kitaip tariant, dokumentą rengusios organizacijos nurodoma LNTPA.
Tai yra patikimi duomenys, kurių autentiškumu yra įsitikinta. Delfi konsultavosi su IT ekspertais. Ir jie teigė, kad tokia fotofiksacija nekelia abejonių dėl jos autentiškumo ir tai laikoma patikimu įrodymu.
Delfi gavo ir kitų susirašinėjimų kopijų, kuriose matyti, kad prie teksto autorystės nurodytas Mindaugas yra būtent Mindaugas Statulevičius. Tačiau dėl šaltinių jautrumo, jų apsaugos ir įvertinus jiems galinčią kilti riziką daugiau nuotraukų publikuoti negalime.
Redakcija kreipėsi į savivaldybę ir į LNTPA, prašydama patvirtinti arba paneigti šių nuotraukų autentiškumą. Abi pusės sutiko, kad redakcijos turimi ekrano vaizdai nėra suklastoti. Tačiau išsiskyrė vertinimas dėl jų interpretavimo. Prie to dar prieisime.
Dokumente pavadinimu „Vilniaus mero laiškas dėl ŽĮ“, kurio autorystė, remiantis ekrano nuotraukose esančia informacija, priskiriama LNTPA ir Mindaugui, nurodoma, kam siųsti šį laišką. „Instrukcijoje“ nurodoma, kad „laiš... Remigijus Šimašius.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus elgesio. VTEK tirs aplinkybes, kai galbūt savivaldybės lėšomis sukurti vaizdo reportažai buvo skelbiami R. Šimašiaus socialinio tinklo paskyroje, taip pat - kai R. Šimašius savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė 2016-2017 m. galbūt sudarytų sandorių, nors informaciją apie pasiskolintas lėšas nurodė Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktose metinėse (šeimos) turto deklaracijose.
Tyrimas pradėtas gavus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos atsiųstą pranešimą bei VTEK patikrinus R. Šimašiaus privačių interesų deklaraciją. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
tags: #remigijus #simasius #turto #deklaracija