Socialinis nerimas yra viena aktualiausių šiuolaikinio žmogaus psichologinių problemų. Naujausiais epidemiologiniais tyrimais įrodyta, jog socialinė fobija pasireiškia 13,3 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Tai trečiasis pagal paplitimą psichikos sutrikimas, po psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų ir depresijos. Reikia pažymėti, jog ne kiekvienas, kuris kenčia nuo socialinės fobijos, atrodo drovus, užsidaręs ar atvirai nervingas. Simptomai būna labai įvairūs.
Šis sutrikimas įvertinimas pagal diagnostikos kriterijus, simptomų ūmumą, disfunkciją ar bejėgiškumą. Apie 85 proc. atvejų socialinė fobija yra pirminė ir kiti sutrikimai kyla tik kaip atsakas. Svarbus dar vienas faktas, - sergant socialine fobija ir gretutine liga paskatina suicidines mintis ir bandymus nusižudyti. Žmones kamuoja mintys apie tai, kad tam tikrose situacijose jie gali nesusikontroliuoti ir pasielgti netinkamai arba pasakyti netinkamus dalykus, ir tada aplinkiniai ims apie juos blogai galvoti.
Socialinė fobija prasideda 11-19 m. amžiaus žmonėms (pradžia po 25 m. labai reta), moterys serga šiek tiek dažniau nei vyrai. Vieni pacientai teigia, kad jų fobija prasidėjo kaip atsakas į buvusį neigiamą patyrimą, sumišimą. Kiti - kad visada turėjo tam tikrą baimę. Negydoma socialinė fobija pereina į lėtinę formą ir pati savaime niekada nepranyksta. Sergant nedarbingumas gali būti progresuojantis ir net sunkus.
Apie pusę pacientų, kuriems pasireiškia socialinė fobija, turi ir kitų psichikos, vaistų ar alkoholio vartojimo problemų. Šis sutrikimas beveik keturis kartus padidina riziką susirgti depresija, be to, nustatyta, jog daugelis pacientų, gydomų nuo piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, susiduria su socialine fobija.
Apie 85 proc. Amerikiečių diagnostikos vadovas DSM-IV socialinę fobiją apibūdina kaip intensyvią, neracionalią ir nuolatinę baimę būti atidžiai stebimam arba neigiamai kitų įvertintam. Situacija, kurios bijoma, pacientui sukelia staigų nerimą, svyruojantį nuo difuzinės baimės iki panikos.
Socialinės Fobijos Simptomai
Dažniausiai pasitaikančios socialinės fobijos:
- Baimė kalbėti su kitais ir atrodyti kvailai, sutrikti arba neturėti ką pasakyti.
- Baimė, kad kiti neigiamai įvertins.
- Baimė viešai valgyti, rašyti ar naudotis tualetu.
- Baimė bendrauti su priešingos lyties asmeniu.
Kai socialinė fobija pasireiškia tokiais simptomais kaip paraudimas, rankų virpėjimas, prakaitavimas, pykinimas, staigus poreikis šlapintis ar tuštintis, pacientai gali būti įsitikinę, kad šie simptomai yra pagrindinė problema, o apie nerimą bendraujant neužsiminti.
Žmonės, patiriantys socialinę fobiją, dažnai itin neigiamai galvoja apie tai, kas galėtų nutikti tokiose situacijose. Jiems dažnai kyla tokios mintys, kaip antai: „Aš nesugebėsiu sugalvoti, ką pasakyti, dabar apsikvailinsiu, žmonės pamatys mano nerimą“. Jie taip pat yra linkę kelti labai aukštus standartus, kurių sunku laikytis, pvz.: „Privalau būti malonus, gražus ir protingas, kad būčiau mėgstamas“ arba „Aš turiu patikti visiems“.
Jiems gali būti būdingi ir neigiami įsitikinimai apie save, pvz.: „Aš nuobodus“, „Aš nenormalus“, „Aš kitoks nei kiti žmonės“ (neigiama prasme). Socialinės fobijos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime. Tokie žmonės linkę nuvertinti savo socialines fobijas dėl baimės ir gėdos, kad kiti į tai rimtai nepažiūrės. Jie bijo, kad gali ką nors padaryti taip, jog po to pajus pažeminimą ar sutrikimą.
Bijoma patekti į socialinę situaciją, beveik visada sukeliančią nerimą, kuris gali būti panašus į panikos priepuolį. Vengimo elgesys trukdo dirbti, kliudo įprastinei socialinei veiklai, santykiams su žmonėmis, sukelia ryškų distresą, jog atsiras baimė. Toks žmogus paprastai supranta, kad jo baimės yra nepagrįstos, kiekvienas susidūrimas sukelia fizinį nerimo jausmą, raudonavimą, prakaitavimą ar susirūpinimą dėl pažeminimo. Dažnai tokios situacijos arba iškenčiamos, arba jų pradedama vis dažniau vengti.
Kai kurie žmonės, patiriantys socialinę fobiją, niekada neturėjo tinkamos galimybės išmokti socialinių įgūdžių, ir būtent tai lemia jų sunkumus socialinėse situacijose. Yra ir žmonių, turinčių puikius socialinius įgūdžius, kurie socialinėse situacijose jaučia tokį didelį nerimą, kad jiems tampa sunku šiais įgūdžiais pasinaudoti.
Taikant terapiją, toks žmogus, turėjęs mažiau išvystytų socialinių įgūdžių, jų mokydamasis įsitikina, kad aplinkiniai nėra taip kritiškai nusiteikę vertintojai, kaip jam atrodė. Tokiam žmogui pakanka būti tokiam pat geram, o ne pranokti kitus, ir jis pradeda jaustis geriau.
Tuo tarpu sergantieji socialine fobija, patyrę socialinę nesėkmę dažniau išgyvena liūdesį, nusivylimą, bejėgiškumą ir pyksta nebent ant savęs, bet ne ant kitų. Jie galvoja: „Aš iš tiesų tikras nevykėlis.“
Kaip stiprinti psichologinį atsparumą?
Socialinės Fobijos Gydymas
Svarbiausias gydymo tikslas yra susilpninti nerimą socialinėse situacijose iki toleruojamo lygio. Net nedidelį vengimo ir diskomforto susilpnėjimą sergantieji asmenys labai vertina.
Tyrimai rodo, kad ji gali padėti 75 proc. pacientų, be to, gydymo rezultatai išlieka ilgai ir pabaigus gydymą. Recidyvuoja po gydymo nutraukimo 0-17 proc., o po efektyvios farmakoterapijos nutraukimo - apie 50 proc.
Terapija siekiama nutraukti išankstinių negatyvių minčių (pvz., „Mano balsas drebės ir pokalbio dalyviai pagalvos, kad aš visiškai kvailas“) ir elgesio ydingą ratą. Būtent neigiamos mintys sustiprina nerimą socialinėse situacijose ir neadaptyvų elgesį (pvz., sutrumpinama kalba), o tai, savo ruožtu, sukelia negatyvų savęs vertinimą („Mano kalba buvo baisi ir nesąmoninga, aš nusikalbėjau“) ir vėlesnį vengimo elgesį.
Iš psichoterapijos metodų, taikomų socialinei fobijai gydyti, daugeliu tyrimų yra įrodytas tik kognityvinės-elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Kognityvinio restruktūravimo technikos padeda pacientui suvokti ir perdirbti neadaptyvias mintis bei suformuoti alternatyvias elgesio perspektyvas. Terapinės ekspozicijos technikos po truputį leidžia susidurti su baimę keliančiomis aplinkybėmis, kad pacientas mokytųsi naudoti kognityvines strategijas.
Jūsų psichologas išmokys jus atpažinti neigiamas mintis ir keisti jas į palankesnes ir labiau teigiamas. Jis padės jums palaipsniui susidurti su situacijomis, kurių taip bijojote praeityje. Tai padės jums atrasti, kad jūsų baimės paprastai netampa realybe.
Konsultacijose jūs galėsite papildomai išmokti socialinių įgūdžių ir atsipalaidavimo būdų, kurie padės jausti didesnį pasitikėjimą savimi ir pajusti kokybiškesnį gyvenimą be baimės ir susikaustymo.
Gydymo planas turėtų būti sudaromas apsvarsčius visus gydymo būdus ir jų riziką su pacientu. Reikėtų atsižvelgti į paciento prioritetus, simptomų ūmumą, sutrikusias funkcijas, komorbidiškumą, ilgalaikio gydymo tikslą. Gydymo algoritmas nėra sukurtas.
Ekspertų nurodymu lengvoms ir vidutinio sunkumo socialinėms fobijoms gydyti rekomenduojama tik kognityvioji-biheviorinė terapija, vidutinio ir sunkaus laipsnio generalizuotoms socialinėms fobijoms gydyti rekomenduojama kombinuota kognityvioji-biheviorinė terapija ir farmakoterapija. Trumpai galima pridėti mažas benzodiazepinų dozes. Su kognityviaja-biheviorine terapija gali būti skiriama b-adrenoblokatorių, laipsniško ėjimo į bijomas situacijas praktikavimas turėtų būti kiekvienam nuo socialinės fobijos gydymam pacientui.
Pirmiausia reikia diferencijuoti izoliuotą nuo generalizuotos socialinės fobijos, kadangi pirmajai labiau tinka vaistai „esant reikalui” (paprastai b-adrenoblokatoriai), o generalizuotai - pastovus, mažiausiai 3 mėn. gydymo kursas specifiniais antidepresantais.
Gydant socialinę fobiją, ypač veiksminga kognityvioji-biheviorinė terapija, apimanti simptomų valdymo įgūdžius, socialinių sugebėjimų lavinimą, laipsnišką ėjimą į bijomą situaciją. Tai daugiakomponentė terapija, individuali ar grupinė.
Gydymo metodai:
- Socialinių įgūdžių lavinimas.
- Laipsniškas ėjimas į bijomas situacijas.
Liga dažniausiai prasideda paauglystėje, vidutiniškai nuo 16 m. amžiaus. Jos eiga lėtinė, o iki kreipimosi pagalbos paprastai praeina apie 10 m. Tačiau tik mažiau kaip 5 proc. sergančiųjų šia liga ieško gydymo.
| Gydymo Būdas | Aprašymas | Efektyvumas |
|---|---|---|
| Kognityvinė Elgesio Terapija (KET) | Terapija, siekianti nutraukti neigiamų minčių ir elgesio ratą. | Įrodyta, kad veiksminga daugeliu tyrimų. |
| Farmakoterapija | Gydymas vaistais, dažniausiai antidepresantais. | Efektyvi, tačiau recidyvo rizika didesnė nutraukus gydymą. |
| Socialinių įgūdžių lavinimas | Mokymasis naujų socialinių įgūdžių ir elgesio modelių. | Padeda jaustis patogiau socialinėse situacijose. |
| Laipsniškas ėjimas į bijomas situacijas | Palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis. | Padeda sumažinti nerimą ir baimę. |
