Dirbtinis apšvietimas turi labai didelę reikšmę interjero ir eksterjero estetiniam vaizdui bei funkcionalumui, saugumui tamsiuoju paros metu. Nors apšvietimas atrodo savaime suprantamas ir nepastebimas, tačiau toks bus tik tinkamai suprojektuotas ir įrengtas. Neteisingas apšvietimas ne tik erzina, bet ir kenkia sveikatai, akims. Apšvietimo projektą sudaro dvi dalys: dekoratyvinė ir techninė. Techninė apšvietimo projekto dalis - tai šviesos ir šviesos šaltinių kiekis, automatinis valdymas bei techniniai apšvietos parametrai, kurie derinami su natūralia šviesa, patalpų paskirtimi, specifika, žmonių poreikiais. Šviestuvų pajungimo taškų ir valdymo schemos sudarymas.
Jau nieko nestebina nuo judesio kieme ar laiptinėje užsideganti šviesa. Kaip neliko kaitrinių lempų, taip neliks ir nevaldomo apšvietimo tiek biuruose, tiek namuose ar bet kurios kitos paskirties pastate. Jau ir dabar pastatų tvarumo ir ekologiškumo BREEAM standarte pastatų sistemų valdymas sudaro 12 proc. kriterijų, už kuriuos skiriami tvarumo balai. ES paskelbtas žaliasis kursas reiškia, kad visose srityse turi būti eliminuotas neefektyvus energijos naudojimas. Pastatų energinio efektyvumo klasė priklauso ir nuo to, ar šildymo sistema valdoma automatiškai, ar rankiniu būdu. Gali būti, kad ateityje atsiras tiesioginių reikalavimų susijusių su apšvietimo valdymu. LED lempos leido žymiai sumažinti elektros energijos poreikį apšvietimui, dar daugiau šios energijos poreikį gali sumažinti apšvietimo valdymas.
Apšvietimo valdymo būdai
Apšvietimą galima valdyti 4 pagrindiniais būdais: mechaniniu - rankiniu, automatiniu, radijo bangomis ir išmaniąja KNX technologija. Seniausiai žinomas ir elementariausias valdymo būdas yra mechaninis, kuomet paspaudę jungiklį šviesą įjungiame arba išjungiame. Apšvietimo valdymui patogu naudoti perjungiklius. Tai sprendimas, kai norima šviesą įjungti vienoje vietoje, o išjungti - kitoje, pavyzdžiui, laiptų pradžioje ir jų gale. Perjungikliai atrodo lygiai taip pat kaip įprasti jungikliai, tik jų mechanizmas kitoks - jie turi ne dviejų, o trijų laidų pajungimą: sujungiant vieną grandinę, atjungiama kita.
Šuolaikiniuose moderniuose interjeruose mechaninius jungiklius keičia automatiniai, kurie turi daugiau valdymo galimybių. Plačiai naudojami judesio jutikliai - automatiniai jungikliai su judesio davikliu, kurie naudingi pereinamoms ir trumpalaikio buvimo patalpose, tokiose kaip laiptinė, koridorius, drabužinė. Galima parinkti norimą šviestuvo veikimo trukmę, kai praėjus tam tikram laiko tarpui jungiklis nutraukia elektros tiekimą šviestuvui. Tokie jungikliai puiki išeitis remontuojant butą ar namą ir keičiant jungiklius, kai nekeičiama visa elektros instaliacija. Jų naudojimas sutaupys elektros energijos ir pinigų. JUNG judesio jutikliai arba tiesiog automatiniai jungikliai yra sieniniai (montuojami 1,10 ir 2,20 m aukštyje) ir lubiniai. Apšvietimo reguliavimą kūdikių kambaryje galima susieti su garso jutikliu.
DALI (angl. Digital Adresable Lighting Interface) - skaitmeninė apšvietimo valdymo sistema, naudojama daugelio apšvietimo produktų gamintojų įrangoje. Iš įvairių vietų junginėti, reguliuoti patalpų apšvietimą. Apšvietimo scenų (šviestuvų grupių) valdymas. Apšvietimo valdymas vyksta tradicinio A 550 arba LS990 dizaino JUNG radijo bangų jungikliu, susietu su Philips Hue Bridge duomenų šakotuvu. Veikimo principas panašus į bevielio interneto ryšio Wi-Fi standartą. JUNG bevielis jungiklis gali valdyti iki 50 lempų, šviestuvų bei priedų viduje ir lauke. Valdyti galima šviesos intensyvumą, spalvą, susikurti šviesos efektų scenarijus. JUNG radijo bangų sieniniai jungikliai - siųstuvai veikia ZigBee protokolo ryšiu. Be to, tokios sistemos įdiegimas labai paprastas - turint Philips Hue Bridge šakotuvą, jis susiejamas su JUNG jungikliu spaudžiant dešinįjį klavišą.
Jeigu apšvietimo valdymas projektuojamas naujos statybos name ar biure, verta integruoti ir kitų inžinerinių sistemų valdymą - šildymo, vėdinimo, apsaugos, žaliuzių ir kt., nes visą valdymo sistemą nesudėtinga sujungti į vieną tinklą. Tokiu atveju sukuriama funkcijų sinergija, kuri lemia geresnį rezultatą ir yra būdinga išmaniajam namui. Vienas iš populiariausių valdymo standartų yra tarptautinis KNX standartas arba protokolas, kurio „kalbą“ supranta daugelio gamintojų įranga. Tai modulinė sistema, kuri veikia tarsi Lego kaladėlės, tad prie vienos sistemos valdymo gali būti jungiama antra ir t. t. Galimi valdymo standartai ir jų galimybės. Pavyzdžiui, belaidžio ryšio Bluetooth pagalba programėle Clever Config galima valdyti apšvietimą bei užuolaidas įprastinėje instaliacijoje. Instaliavus universalų laikmatį su Bluetooth ryšiu, galima užprogramuoti laiką, kada užuolaidos užsitraukia ar atsitraukia, o turint ir papildomą apšvietimo daviklį, užuolaidos bei žaliuzės gali automatiškai užsitraukti ir apsaugoti nuo saulės kaitros dieną.
Universalus JUNG laikmatis, veikiantis Bluetooth ryšio pagalba. Jį galima valdyti mechaniškai arba nuotoloniu būdu telefono programėlėje Clever Confing.
Darbo vietos apšvietimo ergonomika
Ergonomika - mokslas, tiriantis psichofiziologinius darbo veiksnius ir žmogaus prisitaikymą atlikti darbą. Darbo vieta turi būti įrengiama atsižvelgiant į darbuotojo antropometrinius duomenis, kiekvienam žmogui individualiai. Jei darbas yra sėdimas, dirbantysis turi pasiekti visas darbo priemones, nesilenkdamas per liemenį. Labai svarbu yra pritaikyti kėdę. Nepatogi kėdė gali sukelti nugaros skausmą, kojų kraujotakos sutrikimus . Ji turi būti ne per minkšta ir ne kieta. Reikia, kad kėdė būtų stabili, negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus.
Norint sumažinti regos analizatorių įtampą, stebimi objektai bei ddarbo priemonės (pulto mygtukai) parenkamos skirtingų spalvų. Svarbiausi, dažniausiai naudojami objektai turi būti ryškiausi, mažiau svarbūs - tamsesnių spalvų. Labai svarbus yra darbo vietos apšvietimas. Blogas apšvietimas didina akių nuovargį, atsiranda perštėjimas, skausmas akyse, svaigsta galva, dėl to mažėja darbingumas. Apšvietimas turi būti pakankamo stiprumo, Kuo didesnė regos analizatoriaus įtampa (ji priklauso nuo objektų, su kuriais dirbama, dydžio - kuo mažesnis objektas - tuo ddidesnė regos analizatoriaus įtampa) tuo stipresnis turi būti apšvietimas. Jei apšvietimas nepakankamas ar apšviesta tik tam tikra patalpos dalis, žmogus sunkiau orientuosis erdvėje dėl susidariusių šešėlių. Apšvietimas neturi akinti. Todėl paviršius, ant kurio dirbama, turi būti padengtas matine spalva, kuri sugeria šviesą. Taip pat svarbu, kad šviesa nemirgėtų ir nemestų šešėlių.
Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas ir lokalų kompiuterių tinklą būtina teisingai parinkti patalpas ir atitinkamai jas paruošti. Kompiuterizuota, kaip ir bet kuri, darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atitiktų ergonominius reikalavimus. Parenkama patalpa, kuri tenkintų svarbiausius higienos ir kompiuterių technikos eksploatavimo reikalavimus. Didieji patalpos paviršiai (lubos, sienos, darbiniai paviršiai) dažomi nesodriomis (pagrindinėmis) spalvomis. Nedidelio ploto paviršiai bei tie, kurie rečiau patenka į darbuotojų regėjimo lauką, dažomi vidutinio sodrumo (pagalbinėmis) spalvomis. Mažo ploto paviršiai dažomi sodriomis (akcentinėmis) spalvomis. Parenkant spalvas, reikia atsižvelgti į konstrukcijų faktūrą. Nuo sienų, lubų, grindų ir baldų spalvos ir faktūros priklauso patalpos natūrali apšvieta. Tamsios spalvos sugeria šviesos spindulius, o šviesios juos atspindi. Patalpa, kurioje paviršiai šviesūs yra 20 % šviesesnė už tą , kurioje patalpos paviršiai (lubos, sienos, baldai) tamsūs.
Projektuojant patalpą, pirmiausia reikia prisiminti, kad kompiuterių skaičius patalpoje turi atitikti erdvės darbo vietai reikalavimus. Geriausia, kai kompiuterizuotos darbo vietos išdėstomos taip, kad jų natūralus apšvietimas būtų šoninis, t.y. apšvietimo kryptis būtų lygiagreti kompiuterių displėjų ekranų paviršiui. Rekomenduojami trys išdėstymo būdai: perimetrinis, eilėmis ir žiedinis. Išdėstant įrangą būtina įvertinti darbo vietos apšviestumo parametrus. kitus būtinus įrenginius.
Darbo vietos apšvietimas priklauso nnuo darbo pobūdžio,- kuo tikslesnis darbas, smulkesni darbo objektai, tuo šviesos reikia daugiau. Jei darbo patalpas apšviečia tiesioginė ar atspindėta dangaus skliauto šviesa, tai yra natūralus apšvietimas, o jei elektros prietaisų pagalba - dirbtinis. Apšviestumas - tai yra šviesos srauto kiekis, tenkantis paviršiaus ploto vienetui. Apšviestumo vienetas - liuksas (lx). Liuksas tai apšviestumas, kurį suteikia 1 liumeno šviesos srautas, krintantis statmenai į 1 m² plotą. Šviesa veikia ne tik žmogaus regos organus, bet ir bendrą jo psichinę būseną, darbingumą.
Gera apšvieta visų pirma turi sudaryti stebimo objekto ir fono, kuriame jis yra šviesų skirtumą. Jei fono ir stebimo objekto spalva ta pati, tai akis pastebi jį, kai yra jų šviesumų skirtumas. Matomumas taip pat daug priklauso nuo to, kaip šviesumas kinta regėjimo lauke. Suprantama, kad praktiškai regėjimo lauke dėl paviršių blizgesio beveik visada gaunamas ššviesumo kitimas. Tai blogina matomumą ir vargina akis. Darbo vietos apšvietimas turi būti kuo tolydesnis. Akis jaučia 4% apšvietos svyravimą. Darbingumą mažina kaip maža taip ir per didelė apšvieta. Tinkamai įrengta darbo vietos apšvieta, vienas iš pagrindinių darbo vietos ergonomikos parametrų.
- Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dirbtinė apšvieta gali būti mišri - bendra ir vietinė.
- Natūrali apšvieta turi būti šoninė, optimali langų orientacija į šiaurę.
- Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio poveikio ir blyksnių atspindžio monitoriaus ekrane. Bendros apšvietos šviestuvai išdėstomi ištisinėmis arba pertraukiamomis linijomis bei kabinami iš šonų nuo darbo projekcijos, lygiagrečiai darbuotojo žvilgsnio krypčiai.
- monitoriaus ekrano ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx.
- monitoriaus ekrano skaisčio santykis su darbo aplinkoje esančių paviršių švytėjimo skaisčiu neturi būti didesnis kaip 3:1 - 5:1.
Apšvietos E lygis patalpoje turi tenkinti HN 32:1998 nustatytas higienos normas, pagal jas darbo paviršių apšviestumas turi būti 300÷500 lx.
Geriausia šviesa yra natūrali. Žmogus kaip biologinė būtybė yra pilnai prisitaikęs gyventi pagal natūralų paros ritmą ir tinkamiausia šviesa yra tokia, kokia tuo metu yra lauke. Deja, mūsų gyvenimo ciklas ne visai sutampa su paros ritmu, ir todėl reikia ir dirbtinės šviesos. Be to, ne visur ir ne visada galime turėti pakankamai natūralios šviesos net dieną. Tačiau, kur galima, visada rekomenduočiau naudoti natūralią šviesą.
Dideli kontrastai vargina akis, ilgesnį laiką padirbėjus regėjimo įtempimo reikalaujantį darbą kontrastingoje aplinkoje, silpsta regėjimas. Todėl nerekomenduojama sėdėti žiūrint į langą. Saulėtą dieną tai mažina ekrano matomumą ir sukuria aštrius šešėlius. Tamsiu paros metu apšvieta už lango yra dešimtis ir šimtus kartų mažesnė už darbo vietos apšvietą, kontrastas yra didžiulis. Geriau, jei darbo vieta bus pasukta šonu į langą. Siekiant išvengti kontrasto tamsiuoju paros metu, ant langų sumontuoti šviesūs roletai.
Šešėliai taip pat sukuria aštrius kontrastus. Skaistis apšviestoje vietoje ir šešėlyje gali skirtis dešimtis kartų. Kad būtų išvengta aštrių šešėlių, nereikėtų įsileisti tiesioginės saulės šviesos. Galima ją išskaidyti matine šviesia medžiaga arba naudoti žaliuzes. Dirbtiniam apšvietimui reikia naudoti ne taškinius šviesos šaltinius, o išsklaidytą šviesą. Labai tinka netiesioginė šviesa, kuomet beveik nėra šešėlių. Tiesa, vien netiesioginę šviesą naudoti nėra energetiškai efektyvu, todėl dažnai naudojami kombinuotos tiesioginės ir netiesioginės šviesos šviestuvai. Optimalus santykis būtų apie 60-70 proc. netiesioginės ir 40-30 proc. tiesioginės šviesos. Geriausia naudoti pakabinamus šviestuvus. Jie, palyginti su toršerais, pigesni ir leidžia laisviau formuoti interjerą nei sieniniai šviestuvai.
Kitas svarbus dalykas yra akinimas. Turbūt daugeliui yra tekę važiuoti automobiliu tamsiu paros metu. Kuomet neapšviestame kelio ruože iš priekio atvažiuoja automobilis, kelias apsišviečia žymiai geriau, tačiau matomumas ženkliai suprastėja. Taip yra būtent dėl akinimo. Kalbant apie dirbtinį apšvietimą, labai svarbu yra šviestuvo vieta ir jo optika. Šviestuvo vietą geriausiai gali parinkti specialistas, atsižvelgęs į situaciją. Šviestuvas turėtų neakinti ne tik toje dabo vietoje dirbančio žmogaus, bet ir kitų toje patalpoje esančių. Dėl akinimo taip pat nereikėtų „peršviesti" lubų - jei atstumas nuo šviestuvo iki lubų yra nedidelis, netiesioginės šviesos šviestuvas gali apšviesti lubas taip ryškiai, kad pradeda akinti pačios lubos. Šiuo metu šviestuvams sukurta įvairių optikų, mažinančių akinimą. Staliniai šviestuvai rečiau naudojami profesionaliam darbo vietos apšvietimui.
Energiją taupančios lempos
Apskaičiuota, jog iki 19 proc. visos pagamintos elektros energijos pasaulyje sunaudojama apšvietimui. Šio proceso sulėtinimui ir elektros energijos išteklių taupymui kuriami ekonomiškesni šviesos šaltiniai - įvairios lemputės, dar vadinamos „energiją taupančiomis". Energiją taupo kompaktinės liuminescencinės lempos, kurios, lyginant su įprastomis kaitrinėmis, elektros energijos sąnaudas ir CO₂ išsiskyrimo lygį sumažina iki 80 proc. Šios lempos penkiskart daugiau (25 proc.) elektros energijos paverčia šviesa, kai tuo metu kaitrinės lemputės šviesa paverčia tik 5 proc. energijos, kiti 95 proc.energijos išsiskiria šilumos pavidalu. Tačiau tai ne vienintelės rūšies lempos, galinčios taupyti elektros energiją.
Tobulėjančių technologijų dėka tokiomis savybėmis pasižymi dalis halogeninių lempų. Jau prekyboje yra reflektorinių halogeninių lempų, išeikvojančių tik 65 proc. elektros energijos sąnaudų. Tokia lempa skleidžia daugiau šviesos, naudodama mažiau energijos. Dalis šilumos išlieka lemputės kolboje, kai šviesos srautas atsispindi nuo vidinio kolbos paviršiaus tiesiai ant įžiebimo spiralės. Yra halogeninių lempučių, kuriose įprastas dujų mišinys pakeičiamas ksenono dujomis (Xenon technologija). Šių dujų dėka pastebimas mažesnis volframo siūlelio šilumos praradimas. Taip sutaupoma iki 20 proc.
Vienas iš ekonomiškiausių šviesos šaltinių yra diodinė lemputė. Jos sparčiai tobulinamos ir gaminamos vis galingesnės, todėl populiarėja tarp vartotojų. Diodinės lemputės pasižymi labai ilgu galiojimo laiku - net iki 100 000 valandų. Jos nekaista ir sunaudoja daug mažiau elektros energijos už kaitrines. Šių lempučių šviesos intensyvumas gerokai lenkia kaitrines lemputes ir jau siekia liuminescencinių lempų rodiklius (kalbama apie E27 cokolio, nereflektorinę lemputę, kurios išvaizda panaši į standartinės kaitrinės lamputės). Baltos spalvos diodo šviesos intensyvumas yra 25-30lm/W, spalvoto diodo (ypač raudonos spalvos) - iki 50lm/W.
tags: #reikalavimai #irengiant #liuminescensines #lempas #patalpose