Reikalavimai biuro patalpoms Lietuvoje

Darbas - viena svarbiausių sričių žmogaus gyvenime. Na, o, kad žmogus profesinėje srityje galėtų pasiekti pačių geriausių rezultatų, svarbu nepamiršti ir įvairių akcentų. Viena iš jų yra ir darbo vieta. Kiekvienas darbuotojas turi turėti jam skirtą darbo vietą, o ji - turi būti įrengta tinkamai. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, darbo vieta gali skirtis. Tačiau egzistuoja ir tam tikri dalykai, kurie nekinta.

Prislopintos šviesos, sumažintas šildymas - tokia šiandieninė daugelio biurų kasdienybė. Taupant energiją ir šildymo bei elektros išlaidas, būtina nepamiršti, kad patogios ir sveikos biuro patalpos gerina darbuotojų pasitenkinimą darbu ir jo produktyvumą“, - cituojamas Dmitrijs Astašonoks, VELUX vadovas Baltijos šalyse.

Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus. Tad nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais - gal net daugiau nei namuose. Todėl tiek namų, tiek biurų mikroklimatas yra labai svarbūs mūsų sveikatai.

Pagrindiniai reikalavimai darbo vietai

Vienas iš jų yra iš darbo vietos plotas. Taigi, klausimas - koks darbo vietos plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, yra ypač aktualus visiems, kurie planuoja įrengti darbo vietas. Siekiant išsiaiškinti, koks darbo plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, reikia atkreipti dėmesį į LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 32:2004 „DARBAS SU VIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI“.

Šiame dokumente yra pažymima, kad darbuotojui skirta darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, jog asmuo galėtų laisvai prie jos prieiti, o taip pat - turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti.Remiantis šiuo dokumentu, svarbu atminti, kad vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės.

Tačiau ir tai - dar ne viskas, ko svarbu nepamiršti, įrengiant darbo vietą darbuotojui.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), „Vidaus patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi tiek fizinei, tiek dvasinei mūsų savijautai. Didžiausią paros dalį praleidžiame namuose, antroje vietoje - mūsų biurai, tad kokiomis sąlygomis dirbame, tokių rezultatų galime tikėtis.

Realaus biuro turėjimas yra ne tik patogu ir naudinga, bet yra ir vienas iš Jūsų įmonės veiklos vykdymo realumo įrodymų. Atsižvelgdami į klientų poreikius, padedame surasti biuro patalpas bei kitas verslo patalpas (restorano, sandėlio, viešbučio ar kt.) Lietuvoje. Rengiame negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei atliekame jų ir kitos dokumentacijos patikrą.

Biuro vietos keitimas yra ne tik veiklos sustabdymas, bet ir galimybė peržvelgti įmonės vertybes ir veiklos kryptį - ar ji veda ten, kur norima. Keičiantis įmonės dydžiui anksčiau ar vėliau tenka kraustytis: to prireikia kai staiga sumažėja arba padaugėja darbuotojų. Kraustomasi, kai ofiso patalpos nebetenkina visų įmonės poreikių. Apžiūrėti kuo daugiau patalpų išsamiai yra svarbu, nereiktų rinktis bet kurią pasitaikiusią vietą, tikintis, kad įmonė prie jos prisitaikys. Paieškose daug padėti gali nekilnojamo turto agentūros arba įmonės, kurios specializuojasi darbo erdvių planavime ir funkcijų zonų paskirstyme.

Lietuvoje neužtenka turėti įmonės registracijos adresą, reikia ir biuro patalpų. Biuro patalpoms nėra taikomi griežti reikalavimai. Patalpos turi atitikti įmonės vykdomą veiklą, negali būti avarinės būklės.

Oro temperatūra ir apšvietimas

Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūrą būna per aukšta arba per žema. Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis.

Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina individualų darbo produktyvumą. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc.

Minėto „Sveikų namų barometro“ tyrimo duomenimis, 47 proc. darbuotojų savo darbo vietose nemato natūralios šviesos, taigi - ir jokių vaizdų pro langus. Situacija dar suprastėjo šį rudenį, kai dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas. Tai dar labiau pasijautė patalpose, kur pagrindinis šviesos šaltinis - dirbtinė šviesa.

Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“. Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. „Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, t. y.

Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui“, - kalba D. Pasak pašnekovo, tai tikrai nereiškia siūlymų ignoruoti raginimus taupyti šviesą ir šilumą. Priešingai. Bet reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.

Nedidelės investicijos gali padėti ne tik sutaupyti energiją, bet ir padėti palaikyti geresnę darbuotojų sveikatą, užtikrinti didesnį darbo našumą.

14 straipsnis. 1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. 2. Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. 3. 4.

Biuro patalpose vis labiau atsisakoma kabinetinių patalpų. Vis labiau tapo įprasta visiems darbuotojams dirbti vienoje patalpoje, kartais atskiriamoje nebent stiklinių pertvarų. Tai labai patogu, nes atvira erdvė užtikrina ekonomiškumą - nebereikia investuoti į atskirų kabinetų įrengimą.

Darbuotojai biure praleidžia daug laiko, jiems tenka daug sėdėti. Kraustydamiesi įvertinkite, ar Jūsų turimi baldai atitinka ergonomiškumo reikalavimus. Ergonomiški baldai palaiko taisyklingą laikyseną, turi funkcijas, leidžiančias darbuotojui baldą pasikoreguoti taip, kad jam būtų patogu daug valandų dirbti. O prireikus - šiekt tiek pakoreguoti sėdėjimo pozą. Iš tiesų, darbo našumas priklauso ir nuo patogios sėdėsenos.

Darbo vietos ergonomika

Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų. Šiame video monitorius yra per žemai tuo atveju jeigu žmogus norėtų dirbti atsistojęs.

Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi būti parenkama tinkamai, bei atsakingai, nes nuo to priklauso dirbančiojo asmens darbo našumas. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm. Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų.

Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.

Koks biuras šiandien gali būti be kompiuterio ir kitų įvesties įrenginių? Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.

Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio.

Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn. Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari.

Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.

Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. 2. vaizduoklio - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx. Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.

Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III).

Kaip ir minėjome aukščiau šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)). Pvz:. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Biurų klasifikacija Lietuvoje

Biurai Lietuvoje ir daugumoje užsienio šalių yra klasifikuojami remiantis BOMA (Building owners and managers association - Pastatų savininkų ir valdytojų asociacija) asociacijos metodika, pagal kurią biurai, atsižvelgiant į tam tikrą charakteristikų rinkinį, skirstomi į tris pagrindines klases - A, B ir C. Neretai rinkoje naudojamas ir papildomas B+ klasifikavimas, siekiant išskirti vienos ar kelių A klasės charakteristikų neatitinkančius, tačiau taip pat aukštos kokybės paslaugas pasiūlyti galinčius pastatus.

A klasės biurams yra būdingas geras susisiekimas tiek viešuoju, tiek nuosavu transportu. Kontroliuojamas vidaus mikroklimatas, pastovios temperatūros ir drėgmės palaikymas naudojant tik vieną kombinuotą sistemą, šiuolaikinės apsaugos sistemos. Visiškai kontroliuojamas patalpų mikroklimatas, pastovios temperatūros palaikymas naudojant tik vieną bendrą temperatūros palaikymo sistemą. Ši sistema vėdina, šildo, šaldo orą.

Remiantis BOMA klasifikavimo sistema, Lietuvoje nėra A klasės reikalavimus atitinkančių verslo centrų, tačiau mūsų šalyje yra naudojamas ir A klasės terminas, kai administracinis pastatas atitinka beveik visas charakteristikas. Dar viena Lietuvos administracinių pastatų ypatybė yra klasės bei pastato dydžio priklausomybė. A klasės biurams yra būdingas kur kas didesnis plotas nei likusių klasių pastatams.

A klasės pastatų nuomininkai yra reiklūs papildomų paslaugų kiekiui ir kokybei. Vadovaujantis masto ekonomijos principu statybose: statant didesnio ploto pastatą 1 kv.m statybos savikaina mažėja.

BOMA pateiktos charakteristikos nėra pilnai formalizuotos ir apibrėžtos, o tuo labiau nėra naudojamos globaliame lygmenyje. Tad biurų vertinimas tiesiogiai priklauso nuo bendro administracinių patalpų konteksto šalyje. Šiuo atveju B klasės biuro pastatas Singapūre savo inžineriniais sprendimais, infrastruktūra ir modernumu gali prilygti A klasei Lietuvoje.

Iki 2000 metų statomų naujų administracinių pastatų inžinerinės charakteristikos, paslaugos bei funkcionalumas smarkiai atsiliko nuo Europos lygio.

Modernios biuro patalpos

Biuro perkėlimas

Modernus biuro dizainas

tags: #reikalavimai #biuro #patalpoms