Miestai ne guminiai, ypač senosios jų zonos, todėl daugybėje pasaulio didmiesčių populiarios gyvenamosios ar darbo patalpos palėpėse.
Jei pažvelgtume į Romą ar Paryžių iš viršaus, nustebtume, kiek patalpų ir žalių oazių įrengta po stogais ir ant jų.
Dažniausiai tai daroma pastatuose, pastatytuose aplink senamiesčius XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje, turinčius šlaitinius stogus, bet neturinčius kultūros paveldo objekto statuso.
Nauji stogai paįvairina ir papuošia gana nykų tokių rajonų vaizdą.
Palėpėse dažnai įrengiami aukštesnės kokybės butai su puikiu vaizdu į tų miestų gražiausias vietas. Net jei iš palėpės nematyti senamiesčio stogų, dažniausiai atsiveria erdvės leidžiančios pasijusti vos ne užmiestyje.
Vilniuje įsirengti palėpę daugiabutyje, net ir neįtrauktame į kultūros objektų paveldo sąrašą, nėra taip paprasta, pirmiausia, dėl daugybės įvairiausių biurokratinių procedūrų ir draudimų.
Tačiau, turint kantrybės ir pinigų advokatams, gauti leidimą palėpei įrengti, įmanoma. Pastaruoju metu palėpių įrengimas Vilniaus Senamiesčio, Naujamiesčio rajonuose suaktyvėjo.
Taip pat padaugėjo skelbimų, kuriuose siūloma pirkti palėpės plotą su reikiamais statybai leidimais.
Palėpių rekonstrukcija itin suinteresuotos turėtų būti savivaldybės ir vyriausybė, jei joms rūpi gyvenamojo ploto didėjimas miestuose, daugiabučių priežiūra.
Pasižiūrėjus į stogus matyti, kad didžioji dalis jų yra 30 - 60 metų amžiaus ir jau sparčiai artėja prie susidėvėjimo ribos.
Tai rimta ateinančio dešimtmečio problema, su kuria susidurs daugybė daugiabučių, turinčių šlaitinius stogus, gyventojų.
Kadangi daugiabučio stogas yra bendra namo nuosavybė, už stogo remontą moka ir viršutinių, ir apatinių aukštų gyventojai.
Stogą palėpės patalpų savininkas keičia už savo pinigus, tad tai yra apčiuopiama finansinė parama kitiems namo gyventojams.
Pavyzdžiui, panašaus ploto čerpių nuardymas, naujas sugrebėstavimas, kelių gegnių sutvirtinimas ir senų čerpių uždėjimas tuos darbus atliekant savivaldybės įmonei kainavo tiek pat, kiek savarankiškai pakeisti visas medines konstrukcijas ir perdengti stogą.
Tai rimtas argumentas gyventojams pritarti palėpės tvarkymui.
Kiek sudėtingesnis variantas tai panaudoti palėpę finansuoti viso namo renovaciją.
Už gautus pinigus pardavus įrengtą palėpę, namo gyventojai galėtų finansuoti viso namo renovaciją. Tai taip pat galėtų būti sprendimas papildomam daugiabučio namo renovavimui.
Pigesnis variantas nei esamos palėpės rekonstrukcija yra papildomo palėpinio aukšto pristatymas ant plokščio stogo.
Jei prieš dešimt metų palėpės savininkais jautėsi tie, kas turėjo butą po palėpe, tai dabar palėpę lygiomis teisėmis valdo visi namo gyventojai.
Aišku, ir dabar dažniausiai palėpes bando įrengti tie, kieno butas po ja. Bet kiekvienas namo gyventojas turi nedidelį bendros nuosavybės plotelį.
2012 - 2014 metais nupirkti tokio plotelio kvadratinį metrą kainavo nuo 600 iki 1200 litų priklausomai nuo namo vietos ir palėpės pozicijos.
Savo teisę į tokį plotą įregistravus Registrų centre, turtą galima kam nors perleisti.
Tačiau supirkti tokius plotelius - jau pirmoji rizika, nes, net supirkus reikiamą plotą, reikės gauti leidimus iš visų bendrasavininkių supirktam plotui atskirti, pažymėti bendrame namo plane.
Suprantama, jei superkamas visas palėpės plotas, problemų kyla kiek mažiau, bet reikia būti įsitikinusiam, kad mažiausiai pusė namo gyventojų vėliau leis įrengti palėpę.
Supirkus reikiamą plotą, architektas pažymi bendrame plane to ploto ribas.
Surašomas raštas, kuriame kiekvienas visos palėpės bendrasavininkis patvirtina, kad atskirtas plotas priklauso jums.
Šiuo momentu gerai būtų nubraižyti ir preliminarų planą, kaip atrodys įrengta palėpė, kad gyventojams nekiltų baimių.
Deja, dažniausiai baimių ar dar kokių problemų kyla, tenka jas spręsti įvairiais būdais.
Nesusitarus su gyventojais, galima kreiptis į teismą, kad jis nuspręstų, ar galima įteisinti atskirtojo ploto su nurodytomis ribomis nuosavybę.
Praktikoje kartais kyla problema, kad kai kurie bendrasavininkiai, dažnai visai neturintys jokio sąlyčio su palėpe, užsinori atsiskirti plotelį ir sau.
Dažniausiai tokiu atveju bendrasavininkis nuskriaudžia pats save, nes, įforminęs atskirtą plotą, galės jį parduoti tik tam, kam įdomi ta konkreti vieta, taip sumažindamas iš esmės balastinio turto pardavimo galimybes.
Planus rengiame, aišku, iš savo lėšų, tariamės, laukiame, kol ateis laikas eiliniam teismo posėdžiui ir meldžiamės, kad dar ko nors nebūtų prigalvota.
Teismų praktika rodo, kad dažniausiai patenkinami atskirtojo palėpės ploto savininko interesai, ypač, jei jis nepažeidžia kitų interesų ir palėpę planuoja virš savo buto.
Bandantys įrengti palėpę ne viršutinių aukštų gyventojai susiduria su kiek daugiau problemų, nes įrengdami papildomą butą jie šiek tiek pablogina visų gyventojų gyvenimo kokybę, ypač, jei automobiliams kieme vietos mažoka.
Labai aiškių nuostatų savivaldybė šiuo klausimu neturi, tačiau paskutiniu metu reikalaujama, kad leidimas atskirti bendros nuosavybės dalį būtų notariškai patvirtintas.
Tačiau netgi visų leidimų gavimas neužtikrina, kad atskirtasis plotas yra jūsų nuosavybė.
Registrų centras atskirtojo ploto neregistruoja kaip jūsų nuosavybės, jūs tik kiek daugiau turėsite teisių į šį plotą, bet, jei kas nors pareikš pretenzijas, bus gana sudėtinga atsukti viską atvirkščiai.
Tai, kad šiame etape negalima įtvirtinti aiškių nuosavybės teisių, yra labai didelis proceso trūkumas, kuris turėtų būti sutvarkytas vyriausybės lygmenyje.
Turėdamas pirmojo paukščiuko teises daugiabučio inkile ir storą aplanką su pasirašytais sutikimais bei brėžiniais, kreipiuosi į architektą. Architektas paruošia pirminį projektą, kuriame daugiausia dėmesio skiria išorinei išvaizdai ir praėjimų viduje išaiškinimui.
Paruoštas projektas turi pereiti per gana daug institucijų ir specialistų rankų.
Pirmiausia savivaldybėje patikrinami bendrasavininkių parašai, nusiunčiami paklausimai vietiniams KVAD'o ir Statybos inspekcijos specialistams.
Jiems neprieštaraujant projektas keliauja į pagrindinį KVAD ir Statybos inspekciją. Šiame etape gali tekti atlikti įvairius pataisymus, vėliau išnaudojami terminai tarnybai peržiūrėti pataisymus, todėl procesas gali išsitempti ir į metus kitus.
Geriau visa tai patikėti šioje srityje dirbantiems architektams, kurie, panašu, perpratę šias procedūras ir suderina greičiau.
Šiame etape taip pat reikės papildomų namo gyventojų sutikimų keisti bendrą turtą. Anksčiau užteko didesniosios dalies rašytinių sutikimų, šiuo metu reikės rengti namo susirinkimą ir didesnioji namo gyventojų dalis turės tam pritarti.
Pagaliau gavę visus leidimus ir turėdami galutinį projektą, suprasite, kad statybos procesas yra vos ne maloniausioji įrengimo dalis.
Rūpinimasis projektu, sąmatomis, paskola, statybinėmis medžiagomis ir statybininkų paieška tampa tiesiog pramoga palyginti su palėpės įteisinimu ir gyventojų parašų rinkimu.
Paruošiamasis darbas prasideda, aišku, nuo pinigų. Pirmiausia sudarau pirminę sąmatą banko paskolai gauti. Toliau - kelionės per bankus.
Gavę paskolą rengiame konstrukcinį projektą, paruošiame preliminarius elektros, šildymo, vėdinimo projektus.
Konstrukcinį projektą paruošė Paulius Kriaunevičius. Jam teko įvertinti esamų medinių, mūrinių, gelžbetoninių perdangų būklę, nes tokiems namams dokumentacija dažniausiai būna užsimetusi.
Teko pabendrauti ir su namą stačiusiais statybininkais. Įvertinus apkrovas buvo paruoštas konstrukcijų projektas.
Prie konstrukcijų projekto visada reikėtų pridėti numatomų konstrukcinių mazgų brėžinius ir specifikacijas. Šie projektai labai pravers skaičiuojant detalią sąmatą, pagal kurią sudarysite reikalingų statybinių medžiagų sąrašus, jais vadovausitės ieškodami statybininkų.
Stogų ir palėpių paaiškinimas | Ventiliuojami, neventiliuojami ar kondicionuojami?
Sąmata pirmiausia leidžia susidaryti tikslias konkrečių sričių reikiamų medžiagų sąrašus. Norint sutaupyti, verta medžiagas pirkti patiems ir tikrai ne iš prekybos centrų.
Net su didžiausiomis " akcijinėmis" nuolaidomis centrų kainos buvo didesnės nei perkant tiesiogiai.
Jūsų palėpei įrengti reikalingų medžiagų kiekiai prilygs statybos darbų įmonės atskiram objektui perkamiems kiekiams, tad gauti didmenininko nuolaidų nebus sudėtinga.
Jei ir ne pigiau nusipirksite, tai tikrai kokybiškesnį gaminį. Sudaryta sąmata leido visai kitaip derėtis ir su statybininkais dėl darbų kainų. Daugiau apie statybines sąmatas rasite šiame straipsnyje.
Jei neturite pakankamai patirties, būtinai susiraskite patyrusį statybos priežiūros inspektorių, tik žiūrėkite, kad tai būtų statybos darbų priežiūros, o ne medžiagų pirkimo specialistas.
Statybininkams išsirinkti reiks žinių, pasikliaukite nepriklausomu statybos priežiūros specialistu, kalbėkitės su statybininkais tikrindami jų žinias ir patirtį.
Darbo kaina šiuo atveju nėra kriterijus: brokdariai irgi žino rinkos kainas ir prašo tokių pat.
Nereikėtų tikėtis, kad palėpę įsirengsite pigiai.
Palėpės įrengimo kaina artima apleisto būsto įrengimo ar remonto kainai. Ją ypač didina tai, kad senos palėpės konstrukcijos neatitinka šiuolaikinių reikalavimų ir jas reikės iš dalies ar net visiškai pakeisti.
Pirmasis darbas - nusipirkti kokybišką žieminę medieną ir suspėti ją teisingai išdžiovinti bei impregnuoti.
2014 metais 1 m3 statybinės medienos galima buvo nusipirkti už 600 litų (plius PVM), dar 50 litų prisideda už impregnavimą ir 70-100 litų - už džiovinimą.
100 kvadratinių metrų ploto stogui, tiksliau jo konstrukcijoms, prireikė apie 11 m3 medienos.
Palėpėse yra susikaupusi masė šiukšlių, kurias surinkti ir išvežti taip pat kainuoja.
Šiukšles nukelti patogiausia tuo pat metu, kai į viršų keliamos statybinės medžiagos.
Pirmam kėlimui, kai su sunkiuoju kranu keliama mediena, šiukšles bus patogu nukelti naudojant statybinių šiukšlių didmaišius.
Tam, kad kranais ilgai nelauktų ir didmaišius būtų galima greitai užpildyti, visas renkamas šiukšles reiktų krauti į maišus.
Pirminėms šiukšlėms panaudojome 6 didmaišius. Šiukšles išvežanti įmonė nuomoja didmaišius ir tai labai patogu, ypač kai šiukšlių nėra labai daug.
Statybų metu šiukšlių dar susidarys, jas irgi verta laikyti mažuose statybiniuose maišuose ir keliant statybines medžiagas palaipsniui nuleidinėti žemyn.
Užkelti 11 m3 medienos naudojant lengvas kėlimo priemones užtruks kelias dienas. Pigiau pasinaudoti sunkiaisiais kranais (virš 30 t), kurių strėlė dešimčia metrų aukštesnė nei parapetas.
Tokie kranai į palėpės vidų įkelia kelių tonų svorio medienos paletes. Medieną į keturių aukštų namo palėpę, t.y. į praktiškai į penktą aukštą, užkėlė per 3 valandas.
Darbininkų saugumui ir apačioje vaikščiojantiems žmonėms apsaugoti nuo statybinių medžiagų kritimo, reikalingi fasadiniai pastoliai.
Konstrukcijoms montuoti verta ieškoti darbininkų, turinčių darbo patirties karkasinių namų statyboje.
Labai svarbu prižiūrėti, kad teisingai būtų tvirtinami mazgai, nes stogui teks didelės apkrovos.
Stogo išardymo, konstruktyvo sumontavimo, naujo stogo ir stoglangių sumontavimo, plėvelių dengimo darbai kainuos apie 20 - 25 procentus palėpės įrengimo sąmatos.
Konstrukcijų mazgų klausimais konsultavo Artūras Butkus, turintis daug patirties montuojant karkasinius namus.
Didelę svarbą turi tvirtinimo elementai. Juos geriausia komplektuoti iš karto, perkant pas didmenininką, tuomet kainos bus mažesnės nei perkant geriausių akcijų metu prekybos centruose.
Medinių konstrukcijų tvirtinimo elementus pirkau internetu, užsakymą kompaniją įvykdo per dieną - jau kitą dieną kurjeriai atgabena užsakytus tvirtinimo elementus.
Plėvelių klojimas yra labai svarbus ir kruopštumo reikalaujantis darbo etapas.
Dauguma mūsų meistrų nemoka, nežino, kokias rinktis plėveles ir kaip jas naudoti. O palėpėje sandarumas ne ką mažiau svarbus nei pati izoliacija ir jos storis.
Plėvelė užtikrina sandarumą. Ant gegnių dedama difuzinė plėvelė, kuri išleidžia iš konstrukcijos vidaus garus ir neleidžia į vidų patekti vandeniui.
Difuzinė pėvelė dedama juosta po juostos. Dedant juostą tvirtinama kabėmis persidengiančioje dalyje, vėliau suklijuojama.
Pirmiausia dedama butilo juosta (vinių juosta), kuri saugo plėvelę nuo įplyšimo ties vinimi. Ypač svarbi mažo nuolydžio stogams ir dirbant naujokams.
Prikalama tvirtinimo lentele ir uždedami grebėstai.
Daugelis meistrų klaidingai vertina plėvelę vien pagal pagal svorį.
Populiariausios plėvelės sudarytos iš trijų sluoksnių, iš kurių viršutinis ir apatinis yra tik saugantys nuo mechaninių pažeidimų.
Jie pasunkina plėvelę apie 150 g/m2, tačiau garo pralaidumo funkcijų nepagerina.
Funkcinė plėvelės dalis, sudaranti didžiąją plėvelės kainos dalį, gali sudaryti visai nedidelį svorį bendrame svoryje.
Todėl plėve...
tags: #gyvenamoji #patalpa #palepeje