Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Ši priemonė taikoma siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Teismo sprendimai turtinėse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, esantį pas jį ar pas kitus asmenis. Jei skolininkas yra juridinis asmuo, tai išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į banke ar kitoje kredito įstaigoje esančias lėšas.
Turto arešto procesas
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Turto saugojimas po arešto
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.
Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
Jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus, kreditorius ar skolininkas įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
Disponavimo teisės apribojimas
Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str., turto disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Areštuojant nekilnojamąjį turtą, paprastai yra taikomas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu.
Nuomos sutartys ir areštuotas turtas
Jeigu nuomos santykiai atsiranda pirmiau nei nekilnojamojo turto areštas, tuomet aktualus yra CPK 686 str. Jame yra numatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
Remiantis vien skaitytojos pateikta informacija, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar nuomotojas gali nuomoti areštuotą butą negalime, nes areštuoto buto nuomos galimybė priklauso nuo teismo nutartyje nustatyto konkretaus draudimo. Tačiau paprastai, esant nustatytam turto areštui su disponavimo teisės apribojimu, tokio turto nuoma negalima, nebent teismas yra išaiškinęs kitaip.
Skaitytojams, prieš nuomojantis butą, rekomenduotina išsiaiškinti, kokio pobūdžio turto areštas yra nustatytas, taip pat įvertinti buto arešto galimas pasekmes, t.y. priverstinį turto pardavimą iš varžytynių.
Savivaldybių ir valstybės turto disponavimo ypatumai
Savivaldybių turtas
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.
Kitiems juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.
Valstybės turtas
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Priemonės kreditoriams apsaugoti savo interesus
Kreditoriai gali imtis įvairių priemonių, kad apsaugotų savo interesus, įskaitant prevencinį areštą, laikiną turto areštą, turto aprašą ir turto plombavimą.
Prevencinis areštas (saisie conservatoire/bewarend beslag) leidžia kreditoriui prašyti teismo leidimo areštuoti bet kurį skolininkui priklausantį turtą, kuris gali būti areštuotas. Tada skolininkas nebegali laisvai disponuoti areštuotu turtu. Tai reiškia, kad skolininkas nebegali šio turto parduoti, dovanoti arba įkeisti. Disponavimo teisės atėmimas taikomas tik arešto prašančio kreditoriaus naudai: skolininkas išlieka turto savininkas ir išlaiko teisę juo naudotis bei gauti iš jo naudą.
Laikinas turto areštas (séquestre/sekwester) yra ginčijamo turto saugojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Priešingai įprastiems suvaržymams, laikinas areštas taip pat gali būti taikomas nekilnojamajam turtui.
Turto aprašo (inventaire/inventaris arba boedelbeschrijving) paskirtis - nustatyti palikimą, bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę arba nedalomą nuosavybę sudarantį turtą kreditorių, sutuoktinio ar bendrų įpėdinių prašymu.
Turto plombavimo (apposition des scellés/verzegeling) pasekmė yra ta, kad jis tampa neprieinamas praktiškai. Jeigu tam yra rimtų priežasčių, kreditorius, sutuoktinis arba įpėdinis gali prašyti užplombuoti turtą, kuris yra palikimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arba nedalomos nuosavybės dalis.
Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos pagrindinės priemonės, kurių kreditoriai gali imtis, kad apsaugotų savo interesus:
| Priemonė | Aprašymas | Tikslas |
|---|---|---|
| Prevencinis areštas | Laikinas turto areštas, neleidžiantis skolininkui disponuoti turtu. | Užtikrinti, kad skolininkas negalėtų parduoti, dovanoti ar įkeisti turto. |
| Laikinas turto areštas | Ginčijamo turto saugojimas iki teismo sprendimo. | Išlaikyti turtą saugų iki teismo sprendimo priėmimo. |
| Turto aprašas | Turto, sudarančio palikimą ar bendrą nuosavybę, nustatymas. | Nustatyti turtą, kuris gali būti naudojamas skoloms padengti. |
| Turto plombavimas | Turto uždarymas ir padarymas neprieinamu. | Apsaugoti turtą nuo neteisėto naudojimo ar sunaikinimo. |
„Ekspertai pataria“: Kiek turto turiu ir kiek jis vertas?
tags: #disponavimo #teises #apribojimas #turto #arestas #reiksme