Rąstinės sodybos renovavimo ypatumai

Neretai kyla klausimas, ar verta investuoti į senos sodybos renovaciją, ar geriau statyti naują namą. Abu pasirinkimai turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą. Šiame straipsnyje aptarsime rąstinės sodybos renovavimo ypatumus, atsižvelgiant į tvarumą, senų namų privalumus ir trūkumus bei svarbius aspektus renkantis tarp naujos statybos ir renovacijos.

Naujas ar senas namas: ką pasirinkti?

Dažnai girdime skirtingas nuomones: "Kam jums tas senas namas - statykite naują! Sukišite visus pinigus ir gyvensite nesibaigiančiuose remontuose. Naujas namas pats geriausias pasirinkimas." Arba: "Tik jau nepirkite tų naujų dėžučių, pastatytų vidury laukų, kurios subyrės po pirmos žiemos. Jeigu ne pats statai, nieko gero nebus - jau geriau senas ir tvirtai suręstas namas!" Tad apžvelkime abi puses ir patirtis - ką reiškia statyti naują namą ir ką - gyventi pamažu jį renovuojant.

Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė, gyvenanti Prienų rajone, pasakoja, kad penkerius metus gyveno sename rąstiniame name ir tvirtai žinojo - jo šeima nerestauruos dėl to, kad jis per daug senas ir restauracijos neatlaikys. Dabar, persikėlusi į naują, rąstinį namą, pastatytą vyro rankomis, ji tiesiog negali tuo atsidžiaugti. Tiesa, priduria, renkantis naują ar seną namą, viskas priklauso nuo šeimos poreikių.

Svajonė - gyventi rąstiniame name

Ieva sako, kad jos vyras svajojo pastatyti rąstinį namą. "Kai ieškojome sodybos, ji turėjo atitikti daug kriterijų, tad pačių sodybų išžiūrėjome labai daug. Visų pirma, buvo svarbi vieta - norėjosi nenutolti nuo tėvų, kad netoliese būtų vaikų darželis, mokykla, taip pat, kad iki oro uosto tektų važiuoti ne ilgiau kaip valandą, kadangi mano vyras dažnai skraido. Kai pradėjome ieškoti sodybų, rasdavome užleistus šabakštynus, nepravažiuojamus kelius, tad tokios iškart atkrisdavo. Labai sunkiai, bet galiausiai radome norimą ir, ten pagyvenę supratome, kad vis dėl to statysime naują namą."

Remonto ypatumai - nuo senos krosnies iki sutrūnijusių rąstų

"Smagybės prasidėjo tuomet, kai pradėjome jį remontuoti, kad galėtume gyventi komfortiškiau. Užteko išlupti dailylentes - ir pabiro spaliai, rąstai... Jeigu pabandai ką nors įkalti į sieną, rąstas trupa, nes yra sutrūnijęs. Pats namas mums pasakė, kad tik iš bėdos jį galėtume restauruoti," - prisimena Ieva.

Ji prideda, kad nusprendus restauruoti senąjį namuką, būtų tekę tai daryti šeimai gyvenant jame ir atlikti tokius sudėtingus darbus kaip, pavyzdžiui, pamatų, stogo, sienų atnaujinimas. "Kai tu matai, kad rąstinis namas senas, apatinis vainikas supuvęs, galima kelti sienojus ir keisti vainiką. Tačiau tam procesui turi būti bent jau sutvirtinti pamatai. Dar mus labai slėgė tai, kad namelio lubos buvo labai žemos. Žmonės gi statydavo žemus namus, kad reikėtų mažiau kūrenti. Supratome, kad remontas būtų labai sudėtingas, labai brangus ir galiausiai - nenorėjome gyventi remonte. Visgi per keturis mėnesius vyras suremontavo tą namuką taip puikiai, kad mes laikinai jame išgyvenome penkerius metus," - sako Ieva.

Ji prisimena ir tai, jog senajame namuke buvo labai šalta, kadangi šis buvo neapšiltintas, o krosnis - prastai sumūryta. "Jeigu renkiesi restauruoti seną trobą, reikia įvertinti ir šiuos kaštus. Būna senovinės krosnys taip gerai sumūrytos, kad tarnauja labai daug metų, puikiai apšildo namus. Tačiau jeigu reikia kardinaliai keisti šildymo sistemą - tai yra labai brangu. Mūsų namas buvo kiauras kaip rėtis, rąstai sutrūniję, tačiau dabar jau galime pasijuokti iš to, kad gulėdavome prie sienos ir jausdavome, kaip vėjas pučia. Pirmus metus iškentėjome, nors krosnis pradėjo byrėti tikrąja to žodžio prasme, ir kitą žiemą šildėmės „buržuika“, kuri padėjo apšildyti visus namus," - savo patirtimi dalinasi pašnekovė.

Atsižvelkite į poreikius

Jos nuomone, pasirinkimą, statyti naują namą ar restauruoti seną, lemia paties namo būklė. Jeigu trūksta vandentiekio ir elektros instaliacijos, tai nėra problema, jeigu tinka, tarkime, namo aukštis, išplanavimas ir kiti dalykai. "Dabartiniame naujame name siekėme, kad lubos būtų aukštos - tai namams suteikia erdvės, tu jautiesi visai kitaip. Turint omenyje, kad aš dirbu iš namų ir daug laiko leidžiu namuose, man, psichologine prasme, tai yra tikras malonumas, tikra šventė.

Siūlyčiau įvertinti ir tai, kaip namuose krenta šviesa. Senuose namuose dažnai būna nedaug langų, kurie yra per maži, todėl šviesos pritrūksta, o kadangi tamsusis periodas tęsiasi ilgai, tai nuotaikos nepakelia. Pastebėjau, kad labai sunku surasti namą, kuris atitiktų visos šeimos poreikius. Pavyzdžiui, mes turime keturis vaikus, o jeigu dar atvažiuoja pailsėti artimieji, draugai, giminaičiai, tėvai, kuriems reikia atskiro kambario, tai turi labai gerai apgalvoti erdves namuose. Viską komplikuoja, kai perki namą su išplanavimu, kuris pritaikytas, tarkime, keturių asmenų šeimai.

Daugelis sako, kad renovuoti brangiau nei statyti naują. Ar tam pritarčiau? Sunku pasakyti vienareikšmiai, nes naują namą statyti taip pat labai brangu - reikia įvertinti daug dalykų. Pavyzdžiui, karkasinis namas gerokai pigesnis nei rąstinis, bet tokia buvo mano vyro svajonė, o aš jį, kuris įgyvendina savo gyvenimo projektą, palaikiau visa širdimi," - mano Ieva.

Moteris siūlo pagalvoti apie vietą, kuri kartais vaidina pagrindinį vaidmenį renkantis namus, ugdymo įstaigas, darbus, kelius, kuriais teks važiuoti, nes dardėti keliolika kilometrų kaimo keliukais, vežant vaikus į darželį, menkas malonumas. Dar vienas kriterijus, statant naują namą ir restauruojant seną, įvertinti, kiek darbų galėsite pasidaryti patys ir kokiems darbams teks samdyti specialistus. Taip pat įvertinkite, kur artimiausias jūsų statybinių medžiagų tiekėjas, nes mažesniuose miestuose galite nerasti, ko jums reikia, o logistika irgi kainuoja.

"Kitas niuansas - renkantis seną namą, reikėtų įsivardinti savo šeimos poreikius, kiek jis juos atitinka? Ar reikės daug ką keisti, pertvarkyti erdves, statyti sienas ar pertvaras? Ar reikės apšiltinti namą papildomai? Įvertinę šiuos niuansus turite pagalvoti, kiek tai gali kainuoti. Apie mūsų seną namą vyras pasakė taip - jį restauruoti kainuos daugiau laiko, nervų ir net ne pinigai vaidins pagrindinį vaidmenį. Tad šiandien mūsų šeimos istorija kuriama kartu naujame name, - šypsosi Ieva. - Beje, mūsų naujuose namuose yra labai daug senų daiktų - labai mėgstame sendaikčius, daugelį daiktų restauruojame, pritaikome. Mums patinka daiktai, kurie pasakoja savo istorijas".

Tvarumas ir senas namas

Neringa Urbanė iš Kauno rajono rinkosi seną namą ir turi savo priežasčių, kodėl šis sprendimas jų šeimai toks svarbus. Moteris pasakoja, kad vis daugiau galvoja apie tvarumą, tad pasirinkimas statyti naują ar pirkti seną namą ir jį restauruoti, buvo gerai apgalvotas. Didelį vaidmenį suvaidino vieta, kurioje stovi namas, ir žaluma aplink jį.

"Esu baigusi architektūros studijas, tačiau studijuodama supratau, kad projektavimas nėra skirtas man. Menas, kultūra, architektūra mane labai domina ir traukia, tačiau pasirinkau dirbti šioje srityje daugiau iš komunikacijos pusės, kultūrinių renginių organizavimo, tad visada esu šalia architektūros, tik „nebraižau“. Žvelgiant iš vienos pusės, artimas ryšys su architektūra turi privalumų - žinau pagrindinius patalpų planavimo principus, turiu supratimą, kas yra estetiška ar ilgalaikiška, o kas - kičas ir vienadienė mada. Taip pat iš studijų laikų turiu draugų, į kuriuos esant reikalui galiu kreiptis patarimo. Tiesa, kai pradėjome galvoti apie name planuojamus atnaujinimus, labai abejojau daugeliu savo sprendimų. Juk į svečius atvažiuos draugai, kurie yra architektai, interjero dizaineriai, kaip jie vertins mano sprendimus? Bet vėliau permąsčiau, kad čia yra tik mūsų namai, taigi mes ir priimame sprendimus, kurie geriausi mums, o ne kažkam kitam," - sako Neringa.

Dėmesio reikalauja tiek senas, tiek naujas namas

Neringa pasakoja, kad seniausias turimas namo dokumentas atskleidžia, kad šis yra 1984 metų, tačiau jos žiniomis, namas stovėjo jau anksčiau, tad tiksli data išlieka paslaptimi. "Mūsų kaimynė, kuriai dabar 80 metų, vaikystę praleido čia, ir tiek jos, tiek mūsų namas jau stovėjo. Atsakant į klausimą, kodėl rinkomės seną namą, reikia suprasti, kad ar naujas, ar senas, jis nuolat reikalaus daugiau dėmesio ir laiko nei butas. Mes abu su vyru buvome tvirtai nusprendę, kad norime gyventi name, nes mums svarbu galimybė turėti savo kiemą, kuriame galėtume praleisti daug laiko niekur toli nevažiuodami, ramybė, privatumas, laisvė priimti sprendimus (kas daugiabutyje dažnai priklauso nuo viso namo gyventojų). Tada realiai vertinome savo galimybes, turėjome nemažai kriterijų. Norėjome, kad mūsų namai būtų prie miško, kad sklypas būtų bent 10 arų, kad vieta būtų rami, ne „ant kelio“. Kuomet įvertinome, ko norime ir kokios mūsų finansinės galimybės, pradėjome skaičiuoti ir supratome, kad statant naują namą, mums pirmiausiai reikės rasti sklypą tokioje vietoje. Pažiūrėję sklypų kainas, supratome, kad tai yra praktiškai neįmanoma arba labai nutoltume nuo miesto. Norėjome, kad mūsų namai būtų prie miško, kad sklypas būtų bent 10 arų, kad vieta būtų rami, ne „ant kelio“.

Taip pat, kalbant apie finansus, apgalvojome, kad statydami naują namą vis tiek rinktumėmės ilgalaikius sprendimus (kalbant apie šildymą, naudojamas medžiagas ir pan.), nes jei jau darai nuo nulio, tai darai taip, kad nereiktų po kelių metų remontuoti. Sutarėme, kad nenorime gyventi vien dėl namo, dar norime keliauti, turėti laisvo laiko. Taip pat pasikalbėję supratome, kad nei vienas nenorime užsiimti statybomis, gilintis į jų niuansus, aiškintis su statybininkais ir pan. Taip pat vienas iš aspektų buvo tai, kad norėjome lygiagrečiai parduoti butą ir keltis į namą. Su statybomis tai būtų tikrai nepavykę," - šypsosi Neringa.

Ar sunku surasti svajonių namus?

Įvertinusi, ko ieško, šeima pradėjo dairytis, kas yra parduodama. Jau pastatyti nauji nedideli namukai, kurie ištisomis gatvėmis „prištampuoti“ aplink miestą, poros visai netraukė. "Norėjosi gal ir ne itin modernaus namo, bet su supančia žaluma. Savęs paieškose nespaudėme, dairėmės tinkamo varianto kelerius metus, kol galiausiai atvažiavome, pamatėme ir supratome, kad čia matome augančius mūsų vaikus, įsivaizduojame save, leidžiančius laiką su draugais, pasitinkančius senatvę. Ieškojome namo tokiu spinduliu, kad Kauno centrą pasiektume per 20-30 minučių, nes nenorėjome visų rytų ir vakarų praleisti kelyje. Kaune dirbame, vaikai lanko darželius, čia gyvena mūsų tėvai. Tad šiuo spinduliu nuo Kauno už atitinkamą kainą nebuvo itin daug variantų, bet kantriai ieškodami radome tai, ko norėjome. Čia matome augančius mūsų vaikus, įsivaizduojame save, leidžiančius laiką su draugais, pasitinkančius senatvę.

Tiesa, dabar vis daugiau mąstau apie tvarumą. Man regis, kad perdėtas mūsų visuomenės vartojimas jaučiamas ir šioje vietoje. Čia panašiai kaip dėvėtų rūbų pirkimas - jeigu mes galime toliau naudoti kažkam nebereikalingą namą, tai kam statyti naują? Manau, kad mūsų visuomenėje vartotojiškumas yra nemaža problema. Tiesa, mūsų namas apie 2005-2010 metus renovuotas - šiek tiek keistas patalpų išplanavimas, stogas, langai, padaryti nauji laiptai, apdailintos sienos," - pasakoja Neringa.

Remontas - lėtas, kokybiškas ir apgalvotas

Pašnekovės tikinimu, visi atnaujinimo darbai vyksta labai lėtai. Kadangi šeima ieškojo tokio namo, kuriame galėtų gyventi iškart, persikėlė tik gavusi raktus. Esminiai dalykai, kuriuos jie pakeitė per metus, susiję su šiluma namuose ir komfortu. "Prasčiausios būklės name buvo vonios kambarys, tad susiremontavome jį, keitėme net ir visą vamzdyną, taip pat įsirengėme naują nuotekų valymo sistemą. Kadangi pagrindinis namo šildymas židiniu su ortakiais, tai apsvarstę daug variantų pasirinkome tiesiog įsirengti naują židinį, kuris efektyviau atiduotų šilumą, ir apšiltinome pastogę. Šiems metams buvome suplanavę dar daugybę darbų, bet su dviem mažyliais (4 ir 1 metų) viskas vyksta tikrai lėčiau, nei galvojome. Bet aš nebespaudžiu savęs, viskas ateis savu laiku, jaukumą kuriame ne naujai išdažytomis sienomis ar moderniais baldais, o kartu praleidžiamu laiku," - šypsosi Neringa.

Ji priduria, kad namo išplanavimas jiems tiko ir patiko, tad kardinalių pokyčių, kaip sienų griovimas, tikrai nebus. Ryškiausiai šeima perplanavo vonios kambarį, o visa kita - daugiau kosmetiniai pakeitimai. Ateityje planuojamas nedidelis priestatas prie įėjimo, nes dabar įėjus iš lauko, patenkama tiesiai į svetainę, kas tikrai nėra patogu.

"Žinoma, pasitaiko dalykų, kurių, pirkdami namą, nebuvome numatę, pavyzdžiui, dažnai baigiasi šulinio vanduo (na, renkiesi, ar skalbimas, ar maudynės), tad ateityje tikrai reikės gręžinio, kas yra nemaža investicija. Virtuvės remontas nusikels irgi, taip pat būtinas namo išorės apšiltinimas, kartu - ir apdaila, o vaikams paaugus, teks kapitaliai suremontuoti nešildomą verandą, kuri taptų papildomu miegamuoju. Bet viskas savu laiku," - mano Neringa.

Kiti svarbūs aspektai

Pagrindinis šiuolaikinio gyvenamojo namo išskirtinumas yra sandarumas. Ši savybė padeda išsaugoti šilumą namuose ir tokiu būdu sutaupyti daugybę energijos. Tačiau itin didelis sandarumas praktiškai neleidžia patekti šviežiam orui į mūsų namus.

Lietuvoje, kur daugiau nei pusę metų jaučiame natūralios šviesos trūkumą, įrengti kokybišką apšvietimą svarbu kiekvienuose namuose. Šiuo atveju namuose stengiamasi įrengti kuo daugiau įvairiausių šviestuvų.

Šiandien saulės energijos naudojimo klausimas yra itin aktualus, žmonijai sprendžiant globalaus klimato problemą.

Dažymas - bene vienintelis apdailos etapas, kurį, atrodytų, gerai išmano visi šeimos nariai.

Vakarų ir Šiaurės Europoje jau gerokai paplitę energiškai efektyvūs, pasyviaisiais dar vadinami namai. Svarbiausias tokio pastato principas − pastate išlaikyti šilumą suvartojant kuo mažiau energijos. Tokį namą galime palyginti su termosu, galinčiu sukauptą energiją išlaikyti ilgą laiką.

Pirtys Lietuvoje sparčiai populiarėja. Dauguma lietuvaičių be jų neįsivaizduoja sodybos, tačiau pirtys populiarėja ir miestuose.

Susidomėjimas rąstiniais namais nuolat auga, tačiau ši per šimtmečius išbandyta gyvenamųjų namų statybos technologija sulaukia ir prieštaringų vertinimų.

Daugelis mūsų vertina medieną kaip prieinamą, patvarią ir aplinką tausojančią statybinę medžiagą.

Šiais laikais visiems tenka skaityti ar klausyti ekologiniu turiniu persmelktų teorinių veikalų. Tačiau vos viena kita ekologinė mintis virsta realiu projektu. Tokį ekologinės idėjos realizavimo pavyzdį galima pamatyti judrioje urbanizuotoje aplinkoje - Vilniaus mieste, puikuojasi nuolatiniam gyvenimui pastatytas šiaudinis namas.

Siekiimas kurti namo vidaus erdvę, pripildytą natūralios šviesos, verčia architektus prisiminti tradicinį namo konstrukcijos tipą - fachverką. Tiesa, vietoje sienų tarpus užpildančio plytų mūro šiandien naudojamos kur kas modernesnės medžiagos ir technologijos, leidžiančios įstiklinti daugiau nei tris ketvirčius namo fasado ploto.

Tikrai ne kiekvieną senesnį namą verta renovuoti - vienbalsiai tvirtina specialistai. Kai kuriuos senesnius namus paprasčiau, o ir pigiau nugriovus statyti iš naujo.

Atsižvelgiant į mūsų šalyje vyraujančias klimatines sąlygas, A++ energinės klasės namai užtikrina palankiausią sąnaudų santykį.

Didėjant energinio efektyvumo reikalavimams, naudojami vis storesni šiltinamosios medžiagos sluoksniai. Pastatų sienos tampa storesnės ir sandaresnės, tačiau mažiau vėjų perpučiamose sienose susidaro palanki terpė kauptis drėgmei ir atsirasti įvairiems grybams bei pelėsiams.

Pirties įrengimas rąstinėje sodyboje

Pirtys Lietuvoje sparčiai populiarėja, tad verta aptarti ir pirties įrengimo ypatumus rąstinėje sodyboje.

tags: #rastines #sodybos #renovavimo