Rąstinio namo statyba: kaip apskaičiuoti reikiamą medienos kiekį?

Vis sparčiau miestuose ir priemiesčiuose kylantys mediniai namai, jau kurį laiką yra ne menki konkurentai įprastų tipų namams. Akį traukia ne tik išskirtinė jų išvaizda, pagaminti iš tvirtų, unikalių rąstų, jie pasižymi ir puikia izoliacija bei nuolatine oro cirkuliacija - „kvėpuojančiomis“ sienomis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuoti reikiamą rąstų kiekį gyvenamo namo statyboms, kiek preliminariai gali prireikti medienos 100 - 150 m² namui, bei kokie yra rąstinių namų statybos etapai ir kainos.

Medienos kiekio apskaičiavimas

Jūsų namui preliminariai reikėtų apie 75m³ medienos. Iš jų išsipjausite sienojus, perdengimo sijas ir stogo konstrukciją.

Priklausomai nuo sukirtimo būdo ir rąstų storio, išeiga būtų 3 - 5 kvadratiniai metrai sienos, iš 1 kubo neapdirbtų rąstų. Prie to dar reikėtų pridėti balkius bei rąstus, jei reikalinga, stogo konstrukcijai.

Deja, rąstinio namo kainą pagal grindų plotą skaičiuoti beviltiška, nes plote 10x15 m, galima ir 7 sienas statyti, o galima ir 14. Rąstinės dalies aukštis gali būti 3,5 o gali ir 4,8 m, skliautai rąstiniai (arba karkasiniai) iki 8,5 m, taigi, įmanomas skirtumas 2 - 3 kartai.

Priklauso nuo to, iš kokio storio rąstų statysite namą. Nepamirškit, kad gyvenamas namas turės būti A+ šiluminės klasės, tai vien rąstai netiks.

Jei tai klijuota mediena, 100 m² būtų 28,76 m³ 160 storio sienojams pasigaminti, dėžutės kaina apie 15000 Eur.

Patiems pirktis medienos nepatariu, nes nežinant statybos specifikos, galima tiesiog perniek išleisti pinigus, kaip jau yra ne vienas padaręs, tuomet statyba tampa brangi ir kainuoja daug nervų.

Rąstinių namų tipai

Egzistuoja net keleto tipų rąstiniai namai, pasižymintys savybėmis, kurios ne tik išskiria juos iš kitų, bet ir turi įtakos pačiai statybos kainai:

• Iš natūralių, didelio skersmens, rankomis apdirbtų rąstų pagaminti mediniai namai.
• Klijuoto tašo mediniai namai.
• Karkasiniai namai.

Rąstinių namų statybos etapai

Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją.

Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir veliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.

Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami „Schiedel“ ar „Presto‘ surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.

Projektas paruoštas, rangos sutartį ir sąmatą jau turite, taigi, atėjo laikas pradėti darbus:

1. Sienojų impregnavimas.
2. Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus.

Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose. Surinktas namas (“dėžutė”) išrenkamas ir pastatomas statybos vietoje. Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai.

Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“.

Skandinavijos šalyse asocijuoti ir įdiegę kokybės standartą gamintojai yra vertinami nepalyginamai geriau, nei pavieniai gamintojai, o tai jau pastebima ir Lietuvoje.

Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų.

Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo.

Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio.

Paruošti lafetai patenka į gamybos cechą. Tada rentėjai juos rūšiuoja, parinkdami prieš tai sumontuotų lafetų formą.

Prieš pradėdami montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma „išstato“ apatinį vainiką.

Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas. Paprastai meistrų brigada susideda iš 3 žmonių - braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo.

• Braižytojas - žymi išilgines išdrožas bei kampinius sujungimus - sąsparas. Tai labai svarbus darbas.
• Sukirtėjas išpjauna sąsparą ir formuoja išilginę išdrožą pagal braižytojo atžymas. Vėliau kartu su braižytoju sukirtėjas montuoja lafetą ant prieš tai sumontuotos sienos ir jį „prileidžia“ tol, kol rąstai prigula vienas prie kito nepalikdami plyšių.

Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje šios įpjovos neturi matytis.

Gamybos ir montavimo metu siekiant išvengti rąstų mėlynavimo, jie yra apipurškiami impregnantais-antiseptikais.

Taigi, darbai gamyboje pabaigti ir visi darbai jau vyksta Jūsų sklype.

Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm.

Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų.

Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.

Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai.

Kai kada tokius juostinius pamatus problematiška sumontuoti dėl aukšto gruntinio vandens, tokiu atveju siūloma montuoti plokštinius pamatus.

Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato.

Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio „tilto“, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis.

Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų.

Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą.

Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija.

Norint rąstų nepažeisti ir išpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Šioje vietoje tikrai nereikėtų taupyti.

Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata.

Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm.

Meistrai, montuodami medines kolonas, numato namo sėdimą ir jas montuoja su kompensaciniais varžtais arba pleištais.

Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereiketų taupyti.

Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus. Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai.

Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas.

Be to, gegnių poromis įrėminamos galinių fasadų sienos, kad vėliau būtų galima lengvai atlikti stogo pakalimą ir vidaus apdailą.

Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti.

Nendrinis stogas yra brangesnis ir ne visada tinka prie aplinkos, o čerpinis yra ne ką brangesnis už metalinį. Gamintojai betoninėms čerpėms duoda 30 ir daugiau metų garantiją. Toks stogas turės ryškų privalumą, nes karštu metų laiku neįkais, vasarą po tokiu stogu bus vėsu, o žiemą šilta.

Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo.

Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %.

Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą.

Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti.

Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui.

Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį. Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksniuoja.

Statant kolonas, būtina sumontuoti sėdimą kompensuojančius varžtus, kuriuos kelis kartus metų bėgyje reikia atleisti.

Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą.

Iš anksto žinodami pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus, išvengsite įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupysite nemažai laiko.

Rąstinių namų kainos

Svarstant, kokio tipo rąstinį namą statyti savo sklype, sprendimą gali palengvinti gerai įvertinta statybų kaina - remiantis bendra praktika, kokybiškas medinis namas gali kainuoti nuo 14 000 eurų iki 500 000 eurų.

Jei namo statyboms turite ribotą biudžetą, geriau apsvarstyti rekomenduojame klijuoto tašo namo variantą. Tiksli tokio namo kaina priklausys nuo medienos rūšies ir statomo namo dydžio, tačiau dažniausiai tokio, jau pagaminto namo projekto kaina prasideda nuo 100 eurų už kvadratinį metrą.

Tikslią klijuoto tašo namo kainą ne sunkiai apsiskaičiuosite įvertindami namo ilgį, plotį bei aukštį, laukinių bei vidinių sienų, durų ir langų kiekį.

Svarbu nepamiršti įvertinti ir stogo, kuris dažnai sudaro ne mažą dalį statybos išlaidų bei kitų individualių namo sprendimų kainą.

Taip pat įvertinkite ir tai, jog prie klijuoto tašo namo ekonomiškumo prisideda ne tik paties statybų proceso metu leidžiančios sutaupyti medžiagos. Pasirinkus kokybišką medieną, puiki jos izoliacija šilumą išlaikys gerokai ilgiau nei ekonominis medžiagų variantas, tokiu būdu sumažinant šilumos kaštus šaltuoju metų laiku.

Kokybiškos medienos pasirinkimas lems ir tai, jog klijuoto tašo namui nebus privalomas papildomas vidaus ar išorės apšiltinimas, taip sutaupant ne mažai lėšų būtiniausiems darbams.

Svarstant apie namą, pagamintą iš natūralių rąstų, derėtų nusiteikti didesnėms išlaidoms. Vidutinė rankų darbo rąstų namų kaina svyruoja nuo 250 iki 300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau pasirinkus ypač storus ir ilgus rąstus - gali dar labiau išaugti.

Taip yra todėl, kad minėtų namų statybose naudojami dideli, masyvios medienos rąstai, reikalauja profesionalaus paruošimo, kuris užima ne mažai laiko.

Nors dažniausiai rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis, yra galimybė rinktis ne tik natūralius, rankiniu būdu apdirbtus rąstus.

Kad ir kurį namo tipą pasirinktumėte, vertėtų nepamiršti, kad jo statybų kaina gerokai išaugs ir tuomet, jei norėsite pastarąjį pritaikyti gyvenimui visus metus.

Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų visus metus naudojamiems namams privalomą A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.

Be ekovatos namo šiltinimui dar įprasta naudoti poliesterinį putplastį ar mineralinę akmens vatą. Nusprendę, kokią medžiagą rinktis savo rąstinio namo šiltinimui, nesunkiai apsiskaičiuosite bendrus šiltinimo kaštus.

Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos.

Pavyzdinė rąstinio namo statybos sąmata:

1. Visų pirma, prieš pradedant bet kokius statybos darbus, būsimo namo sklypą reikia tinkamai paruošti. Paprastai vidutinė tokių paslaugų kaina siekia apie 3 - 5 eurus už kvadratinį metrą.
2. Nors statant rąstinius namus galimi įvairaus tipo pamatai, pavyzdžiui, betoninės trinkelės, poliai ir cokoliai, šio namo atveju, remiantis inžinierių rekomendacijomis, buvo pasirinktos betoninės trinkelės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei jūsų sklypo dirvožemį sudaro daug durpių ar molio, pamatai gali reikalauti didelių polių, kad juos būtų galima įtvirtinti žemiau drėgnos žemės, o tai pareikalaus ne mažai finansinių išlaidų.
3. Komunalinių paslaugų įvedimas yra gana svarbus žingsnis bet kokio namo statyboje, nes, priklausomai nuo to, kokią energiją naudosite, gali radikaliai skirtis bendros namo eksplotacijos išlaidos. Jei norite atsijungti nuo tinklo ir naudoti patvarų energijos tiekimą, tai puikus būdas sutaupyti komunalinėms paslaugoms, tačiau derėtų nepamiršti apskaičiuoti, pavyzdžiui, vėjo turbinų ir (arba) saulės baterijų bei akumuliatorių bankų įrengimo išlaidų.
4. Mūsų aptariamo rąstinio namo atveju buvo pasirinkti 10 metrų ilgio, minkštos medienos rąstai, kurių kaina siekė 70 eurų už toną. Daugelis rąstų buvo 35 centimetrų skersmens ar didesnės apimties. Šiuos įsigytus rąstus vietinė lentpjūvė supjaustė pagal reikiamus išmatavimus.
5. Pastačius pačia namo struktūrą, laikas nuspręsti, kokia bus namo stogo danga. Medinio namo stogui dažniausiai rekomenduojama rinktis drebulę ar kedrą, o vėliau jį uždengti galima čerpėmis ar skarda. Pavyzdinio namo stogui pasirinktas skardinis stogas, nes jį uždėti gana greita ir patogu, spalva puikiai dera prie namo eksterjero ir išsilaiko ilgus metus. Šiuo atveju naudoti 2 mm x 950 mm lakštai, kurių kaina siekė 30 eurų už vienetą. Bendros namo stogo išlaidos buvo - 6000 eurų.
6. Jei svarstote apie namo šiltinimą, pirmiausiai rekomenduojame pradėti nuo stogo ir grindų šiltinimo. Remiantis bendra statistika, net 65-70% visos šilumos rąstinis namas praranda per stogą ir grindis. Tiesą, jei nuspręsite naudoti mažesnės apimties nei 30 cm rąstus, vertėtų apsvarstyti geresnę sienų izoliaciją. Šiame projekte atliekant grindų izoliaciją buvo naudota drėgmei nepralaidi membrana ir 50 mm izoliacinė plokštė, o stogas 100 mm plokšte apšiltintas iš vidaus.
7. Bendra visų darbų kaina aukščiau aprašytame namo statybos procese siekė 1 200 eurų, todėl susumavus visas išlaidas, bendra namo statybos kaina siekė 19 000 eurų.

Svarbu prisiminti, kad rąstinio namo dydis ir sudėtingumas - pagrindiniai išlaidų faktoriai.

Apibendrinant, galima pateikti tokią lentelę:

Šioje lentelėje pateiktos tik orientacinės kainos, kurios gali skirtis priklausomai nuo konkretaus projekto ir pasirinktų medžiagų.

tags: #rastai #namo #statybai