Įsigijus nelygų sklypą, dažnai imamasi jo performavimo. Tačiau darbų metu gali tekti pasipykti su kaimynais: neretai tokiais atvejais paviršinės nuotekos (lietaus, pavyzdžiui), reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus ir gali juose pridaryti žalos. Tad kaip apskaičiuoti sklypo nuolydį ir ką daryti, kad išvengtumėte konfliktų ir atitiktumėte statybos reikalavimus?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigia dažnai sulaukianti klausimų, kai įsigijus sklypą, statant gyvenamąjį namą, norint performuoti sklypo reljefą, tvarkant aplinką ar netoliese - kaimyniniame sklype vykstant statybos darbams susiduriama su problema, kai slenka šlaitas ar paviršinės nuotekos reljefo paviršiumi patenka į gretimus sklypus.
Žalos pridaro kaimynų aplaidumas. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Marika Pakėnė pasakoja, kad po gausių kritulių padaugėjo gyventojų, kurie kreipiasi į antstolius, prašydami užfiksuoti žalos dėl paviršinių nuotekų iš kaimyninių sklypų faktą.
„Ši problema ypač paaštrėja po liūčių. Sklypų savininkai skundžiasi, kad iš kaimyninių sklypų tekėdamas paviršinis vanduo išplauna viršutinį žemės sluoksnį, ardo tvorų įtvirtinimus, kenkia prie sklypo ribos pasodintiems augalams, gadina trinkelių dangą ir pan.“, - atkreipia dėmesį advokatė.
Ji tęsia, kad tokia situacija, kai iš gretimo žemės sklypo bėga paviršiniai vandenys, susiklosto, kai gretimo žemės sklypo savininko sklypas yra aukščiau, jo nuolydis yra didesnis nei leidžiamas ir, kai nėra imtasi jokių priemonių, kurios užkirstų kelią paviršinėms nuotekoms tekėti į kitus sklypus.
„Svarbu žinoti, kad žemės sklypų savininkai, vykdydami kokią nors ūkinę ar kitą veiklą savo sklypuose, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jokiu būdu negali pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir interesų“, - pabrėžia M. Pakėnė.
Sklypo Reljefo Reikalavimai Statybos Techniniame Reglamente
Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatyti šie reikalavimai žemės sklypams:
- Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %.
- Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais).
- Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
- Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Taigi, jei žemės darbai atliekami dėl statomo statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tai tie žemės darbai turėtų būti atliekami taip, kaip tai numatyta statinio projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Kitais atvejais, žemės darbai turi būti atliekami taip, kad nepažeistų gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Kaip Apskaičiuoti Sklypo Nuolydį?
Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias leidžiamas nuolydis yra 12 proc., svarbu žinoti, kaip jį apskaičiuoti.
Nuolydis procentais apskaičiuojamas pagal formulę: (aukščio skirtumas / horizontalus atstumas) * 100. Pavyzdžiui, jei aukščio skirtumas tarp dviejų taškų yra 1 metras, o horizontalus atstumas tarp jų - 10 metrų, tai nuolydis bus (1/10) * 100 = 10 proc.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis yra sumažinamas formuojant sklypo reljefą (t.y. paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir panašiai).
Sklypo reljefo formavimo pavyzdžiai. Šaltinis: infographics.lt
Atraminė Sienelė: Apsauga Nuo Grunto Griuvimo
Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą gali apsaugoti atraminė sienelė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Norintiems įrengti tokią sienelę visų pirma svarbu žinoti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi:
- Statant atraminę sienelę ant sklypo ribos.
- Savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kaip pastatyti atraminę sieną (žingsnis po žingsnio)
Drenažo Sistemos Įrengimas
Dirvos sausinimas, o dažnai ir laistymas, yra aktualus ir šiandien. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, priemiesčiuose ar sodų bendrijų sklypuose, melioracijos taip ir nebuvo, o kai kur senas drenažas susidėvėjo ir nebeveikia. Todėl, norint tinkamai sutvarkyti aplinką, pasisodinti sodą ir dekoratyviųjų augalų, pasisėti veją, įsirengti gėlyną, svarbu pasirūpinti sklypo vandens režimu.
Sodininkystės specialistai teigia - jei dvi savaites ir ilgiau obelų ir kitų vaismedžių kamieno pagrindas, o kartu ir šaknys mirksta vandenyje, augalams tai pražūtinga.
Todėl veisiant sodą ar rengiantis sodinti dekoratyviuosius augalus, įrengti gėlynus pirmiausia būtina pasidomėti, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo. Jis negali būti labai aukštai. Tai ypač svarbu sodams, mat jauni vaismedžiai itin jautrūs užmirkimui.
Todėl medelius reikia sodinti taip, kad jie neatsidurtų duobėje, t.y. žemiau negu visas sodo plotas.
Labai gerai, jeigu sklype yra nors nedidelis natūralus nuolydis, leidžiantis nubėgti vandens pertekliui. Tai ypač aktualu žiemą, kai dirva būna įšalusi ir joks drenažas neveikia.
Prieš įrengdami veją, sodindami sodą, pirmiausia pasidarykime natūralų sklypo nuolydį. Jis pradedamas rengti nuo namo, kad pavasarinis atlydžio vanduo nesemtų pamatų. Jeigu namas stovi pakalnėje ir nuo jos vanduo garma prie pamatų, aplink juos reikėtų iš grunto suformuoti aukštesnį apvadą, kad vanduo jį aplenktų ir nesemtų namo.
Vis dėlto vien natūralaus nuolydžio dažniausiai nepakanka. Sklype reikalingas ir drenažas, ypač jeigu gruntinis vanduo yra aukštai.
Drenažas naudingiausias, kai gruntinis vanduo yra 0,6-1,2 m nuo žemės paviršiaus.
Dabar ūkio reikmenų prekybos centruose galima rasti įvairiausių drenažui skirtų vamzdžių. Paprasčiausi ir pigiausi yra pliki PVC vamzdžiai su skylutėmis.
Tačiau jie naudojami tik tuomet, jeigu klojami į stambų žvyrą, nes kitaip tokius vamzdžius labai greitai užneša molio dalelės ir jie tiesiog užsikemša, nebeatlieka savo paskirties.
Geriausi ir visais atvejais labiausiai tinkami yra drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas kokosų pluoštu.
Sodybos sklype vietinio drenažo vamzdžiai paprastai klojami ne mažesniame kaip 60 cm gylyje. Po sunkiasvorio transporto važiuojamąja dalimi jie turi būti ne mažesniame kaip 1 m gylyje, kad nebūtų suspausti, suploti. Vamzdžių skersmenį reikia skaičiuoti pagal sklypo dydį.
Mažiems (iki 20-30 arų) sodo ar sodybos sklypams paprastai užtenka 50 mm skersmens drenažo vamzdžių.
Drenažo nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 proc. (vadinasi, paviršius pažemėja 3 cm per metrą), o jeigu galima - ir didesnis.
Planuojant vietinės melioracijos sistemą pirmiausia numatoma, kur eis pagrindinė trasa, kur iš jos išbėgs susikaupęs vanduo. O į pagrindinę tranšėją eglutės principu suvedami drenažo grioveliai.
Koks atstumas turi būti nuo vieno griovelio iki kito, priklauso nuo to, kokiame gylyje bus pakloti vamzdeliai. Kuo jie giliau, tuo mažesniu spinduliu aplink save surinks vandens perteklių. Skaičiuojama, kad drenažo vamzdelis veikia 45 laipsnių kampu.
Drenažo sistemos įrengimas
Leistinas Tvoros Aukštis
Gyventojams dažnai kyla klausimų dėl leistino tvoros aukščio. Tvora yra priskiriama prie nesudėtingų statinių (STR 1.01.07:2002) . Jie skirstomi į dvi grupes (STR 1.01.07:2002, 1 priedas, 2 lentelė):
- I grupės - kai tvoros didžiausias aukštis yra 1.8 metro, nereikia projekto ir leidimo.
- II grupės - kai tvoros didžiausias aukštis yra daugiau kaip 1.8 metro iki 2.0 metrų, rengiamas supaprastintas projektas, kurį patikrina savivaldybės įgaliotas atstovas ir duoda raštišką pritarimą, leidimas nereikalingas.
Bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti:
- statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 135 laipsnių ir 45 laipsnių) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau - kiaurymių plotas);
- statytojo sklypo rytinėje (tarp 45 laipsnių ir 135 laipsnių) ir vakarinėje (tarp 225 laipsnių ir 315 laipsnių) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25 proc.
- statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp 135 ir 225 laipsnių) - tvoros tipas nereglamentuojamas.
Statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį, tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus.
Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršinio vandens nutekėjimo nuo gretimo sklypo; kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su kaimyninio sklypo savininku, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą), gavus jos savininko sutikimą raštu.
1.80 m yra leistinas tvoros aukštis, kuriam nereikia leidimo. Tačiau reikia įvertinti ir ažūriškumą (50%), statant ant sklypo ribos - reikalingas kaimyno sutikimas, tvora turi būti be ištisinio pamato.
Iki 1.8m aukščio, ažūriškumas šiaurinėje sklypo dalyje - ne mažiau 50 proc., vakarinėje ar rytinėje dalyje ne mažiau 25 proc. Pietinėje sklypo dalyje nereglamentuojamas.
1,8 m aukščio be pamato tvora statoma be leidimų statybai. Jeigu norite statyti tvorą su pamatu, reikai parengti II grupės nesudėtingo statinio projektą ir suderinti.
Ką Daryti Patyrus Žalą Dėl Kaimyno Veiksmų?
Advokatės teigimu, jei jau taip nutiko, kad gretimo žemės sklypo savininkas nesilaikė visų reikalavimų ir kaimynas dėl to patyrė žalą, tokį įvykį reikia fiksuoti.
Tą galima padaryti patiems darant fotofiksacijas ar renkant vaizdo medžiagą arba raštu kreiptis į pasirinktą antstolį, kad jis atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą.
„Kitas žingsnis - kreiptis į gretimo žemės sklypo savininką ir bandyti problemą spręsti geranoriškai. Nepavykus susitarti draugiškai, rekomenduojama pasitarti su teisininku ir kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo“, - rekomenduoja pašnekovė.
Tiesa, siekiant užkirsti kelią tokioms problemoms, M. Pakėnės teigimu, reikėtų būti atidiems, geranoriškiems ir sąžiningiems kaimynams.
„Jei gyventume idealiame pasaulyje, taip ir būtų. Svarbiausia, gyventojams - stebėti aplinką, šalia vykstančius statybos darbus, įspėti laiku apie galimus pažeidimus, o statytojams - laikytis teisės aktų reikalavimų, imtis visų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir kitų žemės sklypų savininkų teisių pažeidimo“, - pataria pašnekovė.