Ką daryti, kai kaimynas leidžia muziką visu garsu?

Kai norisi atsipalaiduoti po darbo dienos ar savaitgalį praleisti ramybėje, netikėtai iš kaimyno buto pasigirstantis grąžto garsas gali sugadinti visą nuotaiką. Ar tikrai bet kuriuo paros metu galima triukšmauti be jokių pasekmių? Pasirodo, ne. Lietuvoje galioja aiškios taisyklės, kada galima triukšmauti, o kada reikia paisyti ramybės valandų.

Kada reikia būti tylesniam?

Ramybės laikas - teisės aktuose nustatytas laikotarpis, per kurį draudžiama kelti triukšmą, siekiant užtikrinti gyventojų poilsį. Ramybės laikas yra teisiškai reglamentuotas, o už jo pažeidimus gali grėsti baudos. Paprastai triukšmo ribojimai taikomi šiais laikotarpiais:

• Naktį (22:00-7:00 val.) - griežtai draudžiama kelti triukšmą, nes tai gali trikdyti žmonių miegą.
• Vakarais (19:00-22:00 val.) - rekomenduojama sumažinti garsą, ypač jei gyvenate daugiabutyje.
• Savaitgaliais ir švenčių dienomis (22:00-9:00 val.) - rytais patariama vengti triukšmo, kad nebūtų trikdoma kaimynų ramybė.

Tai reiškia, kad garsiai leidžiama muzika, remonto darbai ar net triukšmingi vakarėliai gali užtraukti ne tik kaimynų nepasitenkinimą, bet ir baudą.

Ką daryti, jei kaimynai nesilaiko taisyklių?

Kartais triukšmingas kaimynas gali tapti rimta problema, ypač jei tai kartojasi dažnai. Ką galima padaryti?

• Pokalbis - draugiškai pasikalbėkite ir priminkite apie ramybės valandas.
• Bendrija ar namo administracija - jei problemos nesibaigia, galima kreiptis į bendriją ar administratorių.
• Policija - jei triukšmas naktį nesiliauja, galite iškviesti pareigūnus. Už pirmą pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai - iki 300 eurų.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis užtikrina, kad triukšmingi kaimynai yra policijos reikalas. Tačiau gyventojams jis pirmiausia siūlo pabandyti tartis su kaimynais patiems, ypač jeigu triukšmo atvejai yra vienkartiniai. Žinoma, jeigu jie kartojasi ir yra piktybiški, o draugiškas pokalbis nepadeda, būtina kreiptis į policiją.

„Būna atvejų, kai po policijos įsikišimo triukšmas ima netgi dažnėti, nes kaimynai susipyksta. Todėl, kai skambinama dėl triukšmo pirmiausia klausiame ar jau buvo bandyta tartis su kaimynais draugiškai. Tačiau bet kokiu atveju į iškvietimą reaguojama. Tačiau šio pobūdžio iškvietimai yra ne pirmo skubumo, tad policijos gali tekti laukti 20 minučių, o gal ir ilgiau“, - pastebi M. Akelaitis.

Policijos atstovo teigimu, užtenka vieno asmens pagrįstų teiginių dėl triukšmo, tad nei liudininkų, nei kitų įrodymų patiems rinkti nereikia. M. Akelaitis prašo gyventojų su policija bendradarbiauti, ypač tais atvejais, kai triukšmadariai yra piktybiniai.

„Dažnu atveju problema slypi kaimynų santykiuose. Tad policija turi pasitelkti visus įmanomus būdus šios problemos sprendimui. Todėl būtina kalbėtis ne tik su triukšmautoju, bet ir nukentėjusiu. Būtina rasti priežastį, dėl ko jie iš tikrųjų nesutaria, tada jau ir triukšmo problemos galima imtis. Kartais jeigu triukšmas sklinda iš nuomininkų buto padeda pokalbis su buto savininku“, - aiškina specialistas.

Pasak M. Akelaičio, dažniausia triukšmo priežastis yra vakarėliai, jų metu sklindanti garsi muzika ir bendras žmonių šurmulys. „Būtų daug geriau, jeigu apie tokius susibūrimus, jeigu jie nėra dažni, gyventojai praneštų kaimynams iš anksto. Manau, kad galima vieniems prie kitų prisitaikyti“, - pataria policijos atstovas.

Anot M. Akelaičio, iškvietimus dėl triukšmo policijos pareigūnai skaičiuoja šimtais, daugiausia jų sulaukiama savaitgaliais. Tačiau dažnu atveju policijos galios yra labai ribotos. Triukšmautojui yra skiriama bauda, kuri kiekvieną kartą didėja. Tad lieka vienintelis ginklas - normalus, žmogiškas bendravimas.

Kodėl ramybė svarbi?

Triukšmas ne tik erzina, bet ir gali neigiamai veikti sveikatą. Ilgalaikis triukšmas siejamas su didesne streso, nerimo ir net širdies ligų rizika. Net jei triukšmas atrodo nereikšmingas, jis gali paveikti miego kokybę, o neišsimiegoję žmonės dažniau jaučia nuovargį ir dirglumą.

Medikai teigia, kad triukšmas mažina organizmo imuninį atsparumą. Jie perspėja, kad triukšmas, kaip lėtinis (nuolatinis) streso šaltinis, veikia centrinę nervų sistemą ir kelia įvairių sveikatos sutrikimų - hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, neurozes, depresiją, psichikos ligas.

Pradžioje triukšmas erzina, vėliau sutrikdo miegą, dėl ko padidėja dirglumas ir atsiranda nuovargis. Nuolatinis triukšmas pakenkia nervų širdies, kraujotakos, virškinimo sistemas, pakyla kraujospūdis, didėja raumenų įtampa, pakyla smegenų skysčio spaudimas.

Triukšmingoje aplinkoje krenta darbingumas, pablogėja reakcijų greitis, judesių koordinacija, didėja nervinė įtampa, didėja traumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad nuolatinėje triukšmingoje aplinkoje žmogus, kad galėtų išlaikyti tokį pat veiklos lygį, sunaudoja 10-20 proc. daugiau energijos.

Kaip išvengti problemų?

Jei planuojate vakarėlį ar remonto darbus, informuokite kaimynus iš anksto - tai padeda išvengti konfliktų. O jei patys esate jautrūs garsams, ausų kamštukai ar baltas triukšmas gali būti gera išeitis.

Ramybės laikas skirtas tam, kad kiekvienas galėtų jaustis patogiai savo namuose. Gerbiant kitų ramybę, galima išvengti nesusipratimų ir gyventi harmonijoje su kaimynais.

Kaip pagerinti garso izoliaciją bute?

Kaip anksčiau Delfi komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. Tomas Januševičius, garso izoliaciją butuose gali pagerinti patys gyventojai. Pirma, sako pašnekovas, prastą garso izoliaciją gali nulemti statinių projektavimo klaidos.

Pavyzdžiui, teigia T. Januševičius, gali būti pasirenkami tokie blokeliai, kurie neturėtų būti naudojami tarpbūstinėje sienoje. Nepakankamą būsto izoliaciją gali nulemti ir ortakiai be garsą sugeriančių ar mažinančių medžiagų. Kaip paaiškina specialistas, daugiabučių butai jungiasi per ortakius, todėl būtent per juos garsas gali pasiekti kaimynus.

Kaip dar vieną prastos garso izoliacijos priežastį T. Januševičius įvardija broką, kada statant daugiabutį yra naudojamos ne tos medžiagos, kurios turėtų būti naudojamos, arba kai reikiamos medžiagos visai neįdedamos. Pavyzdžiui, sako pašnekovas, tarp mūro blokelių turi būti įdedama akmens vata, bet dėl nežinomų priežasčių tai nepadaroma.

Pasak specialisto, norėdami pagerinti garso izoliaciją, gyventojai dažniausiai naudoja akmens vatą ar gipso kartoną. Tiesa, garso izoliaciją bute gali pagerinti ir jame esantys baldai. Pasak Vilnius TECH doc. dr. Lino Krūgelio, iš esmės visi baldai ir visi minkšti paviršiai veikia kaip sugeriantys garsą.

„Paprastai akustika ir aidas kambariuose kyla nuo kietų paviršių, kada yra atspindimos garso bangos. Tada patalpoje yra prastesnis akustinis komfortas, taip pat yra tikimybė, kad tas garsas gali plisti kažkur plačiau“, - komentuoja dr. L. Krūgelis.

Jis tęsia, kad jei patalpoje, pilnoje kietų paviršių, kyla didesnis aidas, tai patalpoje su minkštais paviršiais, pavyzdžiui, kilimais, baldais, užuolaidomis, garsas sugeriamas geriau.

Bendrovės „Rockwool“ atstovas Edgaras Misiukas teigia, sunku užtikrinti visišką garso izoliavimą. Todėl negalima teigti, kad įrengus bute garso izoliaciją baigsis visos problemos su kaimynais.

Specialistas pastebi, kad triukšmo problema ypač aktuali senuose daugiabučiuose. „Stambiaplokščiuose namuose, ypač senesnės statybos, gyventojai kenčia nuo orinio garso, kuris sklinda oru per sienas ir sandūras tarp plokščių bei kiaurymes jose; o taip pat ir nuo smūginio garso, kuris sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais.

Pagrindinės blogos garso izoliavimo priežastys tokiuose pastatuose - standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose (rozetės, ventiliavimo kanalai, plyšiai sienose bei perdangose). Garsas persiduoda puikiu vibracijų laidininku - betonu, kuris šį dar sustiprina. Vienas, iš efektyvesnių sprendimų, galintis pagerinti smūginio garso izoliavimą, - specialių grindų įrengimas. Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius, kartais padeda rozečių lizdų užkamšymas“, - pasakoja E. Misiukas.

Specialistas pataria daugiabučio gyventojams turintiems galingą kino ar muzikos aparatūrą tiesiog ja tyliau naudotis, nes butą paversti kino studija kainuos brangiai, todėl verta pagalvoti, ar verta.

Administracinė atsakomybė už triukšmą

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK) viešosios rimties trikdymas yra šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.

ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.

Triukšmo ribojimai pagal paros metą:

tags: #ka #daryti #kai #buto #kaimynas #leidzia