Žiemą, kai lapuočiai apnuoginę savo kamienus, o vienmetės gėlės jau seniai įgavusios kitą būvį komposte, spygliuočiai pelnytai užsideda karūną ir pelno mūsų dėmesį. 2014 m. pavasarį, atlikus apklausą kai kuriuose Kauno rajono medelynuose, paaiškėjo, kad didžiausią paklausą turi įvairios tujos ir pušys. Kaip ir prieš penkerius metus, beje. Nenuostabu, nes tujos mėgstamos dėl nesudėtingos priežiūros, atsparumo ligoms, įvairioms klimato sąlygoms. Lietuvoje auginama net 40 dekoratyvinių tujų formų.
Jos skiriasi tiek architektūrinėmis, tiek dekoratyvinėmis savybėmis: aukščiu, lajos forma, ūglių ir šakelių forma, spalva. Renkamės visų pirma pagal funkciją, kurią atlieka augalas. Pavyzdžiui, jei tuja bus akcentinis augalas klasikinio stiliaus sode, pasirinkite išraiškingesnę šakelių spalvą (gelsvą ‚Aurescens‘, ‚Rheighgold‘, ‚Golden tuffet‘ arba tamsiai žalią ‚Recurva nana‘, paklauskite medelyne pasirinkimo). Dažniausiai tujos sodinamos gyvatvorėms. ‚Smaragd‘ garantuoja sodrią gražią spalvą, ‚Brabant‘ tinka, jei norite greitesnio rezultato. Svarbiausia numatyti tinkamus atstumus.
Tujos, susodintos tankiai, atrodo kaip tamsi graži siena, kuri gali būti puikus fonas jūsų nuostabiems gėlynams, ypač šviesesnių atspalvių augalams. O tujos, susodintos kolonomis su tarpais, atrodo kaip kolonos su tarpais. Atsižvelkite ir į planuojamą aukštį, medelynuose rasite ir įvairių variantų žemiems gėlynų apvadams, pvz. Atsargiai vertinkite gelsvų atspalvių spyglius - kai kuriems tokios pušys atrodo sergančios. Jei sklypas prie pušyno, kelias dekoratyvines pušų formas verta atkartoti savo teritorijoje. Tik sodinkite ne po vieną išmėtytas pievoje, nes ir vaizdo nebus, ir apšienauti sudėtinga. Pušų kompozicijose tinka ir kiti miško tipo augalai: viržiai, rododendrai, spanguolės, šilauogės.
Jei vieta saulėta, galite sodinti kalninių pušų gyvatvorę. Toks lengvas paformavimas sveikas visoms pušims, ne tik gyvatvorei. Kadagiai pasižymi formų įvairove, yra gana atsparūs kenkėjams, ligoms, šalčiams ir nereiklūs dirvožemiui. Galima rinktis augančius saulėje arba mėgstančius pavėsį, jų veislių spyglių spalva varijuoja nuo žalios, geltonos, melsvai žalios iki sidabriškai melsvos, geltonos ar žalios su balta. Tačiau pradėti reikia ne nuo veislių, o savo poreikių, esamos situacijos, funkcijos, kurią atliks, bendros vizijos.
Vienas kadagys, nors ir gražiausias, sklype gali neparodyti savo prašmatnumo. Geriau pasirinkite vieną veislę, bet pasodinkite kelis tokius pačius kadagius, atsikartojančius skirtingose sklypo vietose, sugrupuotus į kompozicijas. Taip sukursite jungtis, lengviau suderinsite vientisą stilių. Kur reikia vertikalių elementų, dažnai sodinami uoliniai kadagiai ‚Skyrocket‘, ‚Blue Arrow‘, paprastieji ‚Arnold‘, Stricta‘, ‚Sentinel‘, ‚Hibernica‘, ‚Suecica‘. Kilimo įspūdžiui sukurti - gulstieji ‚Golden Carpet‘, Blue Chip‘, ‚Golden Carpet‘, Clauca‘, ‚Wiltonii‘. Spygliuočius verta pirkti augintus vazonuose - pasidėliosite vazonus ant lauko, galėsite neskubėti, turėsite daugiau laiko apgalvoti sodinimo vietą. Taip auginti jie geriausiai prigyja, nes šaknys nepažeidžiamos iškasant.
Pušys yra vieni dažniausiai sodinamų medžių Lietuvoje. Jos žavi ne tik savo išvaizda, ilgaamžiškumu, tačiau ir gydomosiomis savybėmis. Ne veltui dauguma sanatorijų įsikūrusios pušynų apsuptyje. Be to, pušys mėgstamos dėl savo rūšių bei veislių įvairovės. Pušų sodinukai auginami iš sėklų, kurios įprastai surenkamos rudenį. Pasėtos sėklos sudygsta pavasarį, o pušų sodinukai toliau auginami specializuotuose medelynuose. Pušų, prisitaikiusių gyventi Lietuvos klimato sąlygomis, įvairovė yra didžiulė. Dar didesnis yra veislių pasirinkimas. Tad, renkantis pušų sodinukus savo kiemo apželdinimui, geriausiai būtų pasitarti su patikimo medelyno darbuotojais.
Kaip pasirinkti tinkamą pušį sodinimui?
Renkantis pušų sodinukus, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių kriterijų:
- Sklypo dydis. Jeigu sklypas didelis, erdvus, drąsiai galima rinktis aukštaūges ar plačia laja pušis. Tačiau mažame sklype tiks tik kompaktiškos, žemaūgės, labiau dekoratyvios pušų rūšys.
- Pušies forma. Augalo natūrali laja gali būti įvairiausios formos: apvali, rutuliška, kūginė, piramidinė ar pan. Ji gali būti plati, išsikerojusi, ar siaura ir tiesi. Reikia įvertinti ir tai, ar vėliau seksis formuoti ir palaikyti norimą pušies formą.
- Laikas ir dėmesys. Čia taip pat svarbi dalis, ar norėsite ir gebėsite skirti laiko medžio formavimui, jo priežiūrai.
Populiariausios pušų rūšys Lietuvoje
Lietuvoje natūraliai auga tik paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Kitos rūšys atkeliavę iš kitų šalių, tačiau puikiai prisitaikę gyventi mūsų klimato sąlygomis. Tarp populiariausių rūšių galima išskirti:
- Baltažievė pušis (Pinus heldreichii). Natūraliai paplitusi Balkanų pusiasalio kalnuose. Tai aukštas medis: užauga iki 20-35 metrų aukščio. Laja plačiai kūgiška. Dekoratyvinės veislės auga lėčiau ir pasižymi kompaktiškesne laja. Rekomenduojamos veislės: Satellit (kolonos formos), Smidtii (žemaūgė, kupolo formos), Aureospicata (lėtai auganti).
- Kalninė pušis (Pinus mugo). Natūraliai paplitusi Europos kalnuose. Neaukšta, užauga iki 4-6 metrų aukščio. Spyglių spalva varijuoja pagal veislę: nuo tamsiai žalios iki gelsvos. Ši rūšis puikiai tinka auginti nedideliuose soduose.
- Juodoji pušis (Pinus nigra). Natūraliai paplitusi Pietų Europoje. Natūraliai užauga iki 20-40 metrų. Tačiau kai kurios dekoratyvinės veislės pasiekia tik 10 metrų aukštį. Išsiskiria puošniais, tamsiai žaliais spygliais. Laja kūgiška, rutuliška. Rekomenduojamos auginti veislės: Green Tower (tanki, kolonos formos), Goldfingers (geltonų atspalvių spygliai), Spielberg (skirtingo ilgio spygliais), Maritima (neaukšta, pasiekia tik apie 10 metrų aukštį), Hornibrookiana (lėtai auganti, krūmo formos).
- Kedrinė pušis (Pinus cemdra). Natūraliai paplitusi Alpių ir Karpatų kalnuose. Natūraliai užauga iki 25-35 metrų aukščio. Laja tanki, kiaušinio formos. Iš kitų rūšių išsiskiria savo valgomomis sėklomis (kedrų riešutais). Rekomenduojamos auginti veislės: Compacta Glauca (labai lėtai auganti), Nana (laja piramidės formos), Glauca (ilgais, melsvais spygliais).
- Veimutinė pušis (Pinus strobus). Natūraliai paplitusi šiaurinėje Amerikos dalyje. Tėvynėje užauga iki 60 metrų aukščio.
Pušų sodinimo rekomendacijos
Svarbu žinoti, jog įsigyjant pušų sodinukus atviromis šaknimis, jie sodinami tik vėlyvą rudenį (spalio-lapkričio mėnesiais) arba ankstyvą pavasarį (kovo-balandžio mėnesiais). Sodinukų, atviromis šaknimis, sodinimui palankesnis yra rudens sezonas. Pavasarį sodinama kuo anksčiau, tačiau jau žemei atšilus. Pušys mėgsta saulėtą bei atvirą vietą, nors gali augti ir daliniame pavėsyje. Žemė turi būti laidi vandeniui. Užmirkstančios nepakenčia. Geriausiai auga priesmėlio ar priemolio, silpnai rūgščiose ir kalkingose dirvose.
Bet kokio dydžio sodinukui, net ir pačiam mažiausiam, iškasama 1×1 m duobė. Labai svarbu pušies sodinuko nepasodinti per giliai. Pasodintas per giliai medelis skurs, lėtai augs, gali visai nunykti. Jeigu sodinate išimtą iš vazono, sodinkite tokiame pačiame gylyje. Jauni medeliai laistomi reguliariai, jiems prigyti ir sutvirtėti reikia daugiau drėgmės. Tačiau perlaistyti negalima. Užmirkusios žemės nepakenčia. Suaugę pušys laistomos tik sausringais laikotarpiais.
Nepamirškite apie kainą
Renkantis sodinukus, gali nustebinti kai kurių jų kaina. Galima rasti sodinukų kainuojančių ne tik šimtais, tačiau net tūkstančiais. Ar sodinukas yra atviromis šaknimis, ar augintas vazone. Atviromis šaknimis sodinukai dažniausiai parduodami didesniais kiekiais, tad kaina už vienetą gali būti vos 20 centų. Tuo tarpu vazonuose augančių sodinukų kaina prasideda nuo 3-4 eurų. Kiekviena veislė turi savo kainą. Dažniausiai tai įtakoja veislės retumas ir išskirtinumas. Kuo didesnis sodinukas, tuo jo kaina brangesnė. Taip yra todėl, kad jis medelyne buvo augintas ne vienus metus, o pasodintas iš karto džiugins savo forma, dydžiu, išvaizda.
Kaip iš kankorėžio užauginti medį | Sveiki atvykę į Nana's
Šlaito apželdinimas: kaip suteikti sklypui unikalumo
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus.
Augalų parinkimas terasoms
- Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
- Vidurinėse terasose galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves.
- Žemesnėje terasoje rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti.
- Pačioje apačioje, kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.
Šlaito orientacija ir augalų pasirinkimas
- Pietinis šlaitas: gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus. Jų išdėstymą terasose darykite pagal augalų aukštį: viršutinėse terasose sodinkite aukštesnius, vidurinėse - vidutinio aukščio, o žemesnėje terasose tokius, kurie mėgsta drėgmę (pavyzdžiui, geltonžiedė sedula, serbentai).
- Šiaurinis šlaitas: gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges. Tai geras sprendimas, jei pas jus nėra stiprių vėjų arba turite vėjo barjerus. Tačiau šilauogės derės ir ant vidurinės terasos, kurioje joms turėtų pakakti šviesos, o vėjas žiemą nenušaldys jaunų ūglių ir vasarą netrukdys vabzdžiams apdulkinti augalų.
- Rytinis šlaitas: jei pas jus šlaitas yra į rytų pusę ir jis status, tai įsirenkite terasas ir sodinkite taip, kaip ant pietinio šlaito. Rytų pusėje augantys augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
- Vakarinis šlaitas: augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos. Taip pat, šios pusės šlaitą saulės apdovanoja spinduliais labai trumpą laiką.
Praktiniai patarimai, kaip sutaupyti apželdinant sklypą
- Antras gyvenimas daiktams. Tikrai yra daiktų, kuriuos galime antrą kartą kūrybiškai panaudoti. Geras pavyzdys - akmenys arba grindinio plokštės. Visai nebūtina aplink savo namą kloti naujas trinkeles. Galbūt tėvų kieme ar senelių sode rasite jiems nebereikalingų akmenų ir plytų, kurias išradingai paversite nauju takeliu. Įvairias metalines detales irgi galima paversti nauju dekoru arba funkcionaliomis atramomis.
- Augalai iš sėklų. Didelę dalį daugiamečių augalų galite užsiauginti iš sėklų - tuomet sklypo apželdinimas pigiau kainuos, tereikia turėti šiek tiek kantrybės.
- Mažesni sodinukai. Sutaupyti galima ir juos perkant iš medelyno: tiesiog pasirinkite mažesnius sodinukus. Be to, dar vienas būdas turėti daug augalų su mažesnėmis investicijomis - tai jų pasidauginti patiems.
- Mokykitės. Net ir paprasčiausio gėlyno sukūrimas gali daug kainuoti, jeigu pasiduosite sodinukų mugių vilionėms: pirksite, kas gražu, bet kas nebūtinai tinka jūsų sklypui.
- Investuokite į medžius ir gyvatvores. Įsirenginėjant kiemą pirmiausia rekomenduoju investuoti į medžius ir gyvatvores, kad jie kuo greičiau suteiktų privatumo. Tai struktūriniai augalai, kurie sukuria dizaino pagrindą.
- Spalvos. Daugelį dalykų kieme galime pakeisti juos paprasčiausiai nudažius. Nebijokite spalvų - Gytis Lietvaitis taip nudažė atramą.
- Kokybiški įrankiai. Pigūs įrankiai netarnaus jums pakankamai ilgai, nes jie greičiau lūžta ir rūdija.
Sklypo apželdinimo planavimas ir projektavimas
Sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo, bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.
Žingsnis po žingsnio: nuo idėjos iki realybės
- Sklypo dydžio nustatymas. Pirmas žingsnis - nustatyti sklypo dydį ir kas jį supa.
- Stiliaus pasirinkimas. Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų.
- Vietos parinkimas augalams. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį.
- Dirvožemio gerinimas. Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai.
- Apsauga nuo žvėrių. Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą.
- Vėjų barjerų planavimas. Miškuose problemos su vėju retos, bet turint sklypą laukuose dažnai susiduriama su stipriais vėjais.
- Laistymo sistemos įrengimas. Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko.
Kaip sodinti pušį?
Ruduo - puikus metas sodinti spygliuočius. Rugsėjį ar kiek vėliau, kol dar šildo „bobų vasaros“ saulė, puikus metas tai daryti. Spygliuočių sodinimas nesudėtingas, tačiau keletą niuansų reikia žinoti. Persodinant augalus, šiek pažeidžiamos šaknys, sutrinka jų maitinimasis, nuo to priklauso, ar gerai ir greitai prigis augalas. Žiemą galime pavadinti augalų miego metu, nes tuo metu šaknys negali intensyviai maitintis, kaip pavasarį ar vasarą. Tačiau ir žiemos saulė augalą veikia, nes išgarina iš jo dalį drėgmės.
Kol lapuočiai su lapais, jiems reikalingos maisto medžiagos ir drėgmė. Rudenį numetę lapus (išskyrus visžalius, tokius kaip rododendrai), augalai pereina į poilsio režimą, tad vandens jiems reikia minimaliai. Žiemos pabaigoje, suaktyvėjus saulei, augalai išgarina nedaug vandens, nes lapų jie neturi. Spygliuočiai žaliuoja ir žiemą, todėl jei saulė išgarina drėgmę per spyglius, augalui telieka vandens stygių kompensuoti siurbiant šaknimis. Todėl šaknys jau turi būti tvirtos, įsišaknijusios, prieš žiemą gerai palaistytos.
Sodinukai parduodami su atvira arba uždara šaknų sistema. Atvira šaknų sistema - kai išauginta tiesiog grunte, iškasta ir paruošta sodinimui. Uždara šaknų sistema - kai išauginta specialiai vazonuose (vad. konteineriuose). Taip auginant, šaknys nenukertamos, nenumarinamos perkeliant, ilgai laikant ar transportuojant. Jei uždara šaknų sistema, išėmus augalą, kartu išimta visa žemių ir šaknų masė išlaiko vazonėlio formą. Jei šaknų labai daug, jos susiraizgiusios ir žemių beveik nematyti, vadinasi, vazonėlyje buvo auginta per ilgai, jau turėjo būti perkelta į didesnį. Kad žemės išlaikytų vazonėlio formą, turi būti auginta jame mažiausiai vienerius metus.
Jei, išėmus augalą, žemės iškart subyra ir krenta į šonus, vadinasi, augalas augintas grunte ir tik pardavimui įkeltas į vazoną.
Kaip apžiūrėti šaknis?
Augalas maitinasi ne didžiosiomis šaknimis, o smulkiomis baltomis šaknelėmis (šakniaplaukiais). Būtent jos siurbia vandenį ir maisto medžiagas iš dirvos. Augalai draugauja su įvairiais grybais - tik ne visada juos galime pamatyti plika akimi. Tačiau pirkdami pušis, ypač uždaros šaknų sistemos, nenustebkite pamatę grybiena padengtas šaknis. Tai ne pelėsis, kaip galima pamanyti. Pelėsis ant pušies šaknų iš tikrųjų yra tam tikra grybiena, padėsianti pušelei prigyti.
Duobė spygliuočiams paruošiama nemaža - užaugusio medžio ar krūmo lajos aukštis ir plotis atitinka ir šaknų užimamą tūrį. Nors dabar augalėlis dar mažas, paruoškite duobę tokio dydžio, kad jos užtektų ir jau brandžiam augalui. Suraskite šaknies kaklelį - šaknies viršutinės dalies sustorėjimą, kuris pereina į žievę. Jei pirkote augalą su uždara šaknų sistema, gali tekti nuimti net 3-5 cm viršutinio sluoksnio žemių. Sodinkite taip, kad šaknies kaklelis būtų truputį virš grunto, tarkim 2 cm. Geriau pasodinti šiek tiek per aukštai negu per giliai, kalbant ne tik apie pušis, bet ir apie daugelį kitų augalų. Jei jau anksčiau pasodinote ir augalai skursta, apžiūrėkite, ar ne per giliai šaknies kaklelis - gal jau esate padarę šią klaidą.
Paskutinis žingsnis, t.y. mulčiavimas reikalingas, kad išlaikytų drėgmę ir sukurtų tinkamą terpę naudingiems mikroorganizmams gyvuoti. Net jei sodinate ne miško augalus, o dekoratyvinius medelius ar krūmus, tokius kaip kalninė pušis, juodoji pušis, tuja, kadagys, dekoratyvinė eglutė, turime imituoti miško paklotę, kad augalas gerai jaustųsi ir puikiai augtų.
Kada geriausia sodinti spygliuočius?
Geriausias laikas būtų pražydus šalpusniams: ir dirva minkšta, šilta, pati alsuojanti pavasariu, be to, jau būsite pasigenėję, apsivalę žaliuosius plotus. Balandį žemė dar drėgna, tad lengviau šaknysis augalai, gegužė spygliuočiams dar tinka, tik jau reiks rūpintis, kad neapžiūtų šaknys, kad augalas pastoviai turėtų pakankamą kiekį vandens. Jei pasodinsit šiltą besniegį kovo mėnesį spygliuočiai turėtų išgyventi, visko pasitaiko, kad ir labai gražiai laiku sodinant žūsta.
Spygliuočių sodinimo vieta turėtų būti saulėta, jei trumpai bus šioks toks pavėsis, nieko tokio, mažiau išgarins vandens. Geltonspalvės veislės reikalaus saulėtos vietos, kitaip neteks savo švytinčios ryškios spalvos.
Dirvožemį, kad ir ne itin tinkamą, galima pagerinti specialiai paruoštu mišiniu, žinoma, reiks didesnės duobės. Bet eglės tikrai nelabai norės toleruoti smėlį, pušims priesmėlis artimesnis. Na, jei dirvoje yra lengvas priemolis augimo problemų neturėtų būti.
Duobės dydis ir gylis priklausys kokio dydžio augalas ir koks dirvožemis sodinimo vietoje. Jei smėlis, tad teks gerinti. Minimaliausia duobė būtų pamatavus šaknyną ir paplatinti duobę tiek, kad iš kraštų laisvos vietos liktų per delno plotį. Jei yra vietos galima platesnę, lengviau šaknysis. Gylis toks, kad įdėjus augalą, jei nedėsit papildomai jokio pagerinto grunto, šaknies kaklelis sutaptų su žemės pavišiumi. Mėgsta augalai ir truputį supurentą duobės dugną.
Laistyti neskubant, kad vanduo gražiai susigertų, žemė permirktų. Vėliau laistyti 2-3 kartus per savaitę, jei sausa, saulėta. Didesniam augalui reiks daugiau, vidurkis „iš akies“ - kibiriukas, per visą šiltąjį laikotarpį iki vėlyvo rudens. Kad išsaugoti drėgmę, galima mulčiuoti. Mulčio pasirinkimas priklausys nuo jūsų estetinių ir kitų poreikių bei galimybių.
Kokius spygliuočius auginti?
Kokį ar kokius spygliuočius auginti, pasirinkimas tikrai didelis, atvežama ir naujų jų veislių. Kai kas vis dėlto yra patogesnis mūsų sąlygomis, mažiau rūpesčių (auga lėtai ir neaukšti, pvz., kanadinė tsuga ‘Jedeloch’, šliaužiantys, kiliminiai, pvz., horizontalusis kadagys ‘Wiltonii’, ‘Saxatili’, ažūriniai, pvz. Visada sodinant domina aukštis, plotis, atsparumas šalčiui, dirva. Populiarūs tiek kadagiai, tiek eglės, pušys, kukmedžiai, puskiparisiai. Kai kurie turi ir praktinį pritaikyma mūsų buityje, kad ir paprastasis kadagys (verba, nuo kandžių), tad paranku auginti kieme, paminėtina veislės, pvz., koloninė ‘Hibernica’, krūmas ‘Bruns’ (nusvyrusiomis šakelių viršūnėlėmis), mėgstantys priesmėlį saulėtas vietas, šlapioje, tamsioje vietoje skurs.
Skurdžių vietų, bet saulėtų, nors toleruoja ir dalinį pavėsį, augalas - virgininis kadagys. Lengvame priemoly gerai jausis eglės (kompaktinės, lėtai augančios) paprastosios eglės (Picea abies) veislės ‘Nidiformis’, ‘Reptans’, baltosios eglės veislės ‘Daisy‘s White’, ‘Alberta Globe’, ‘Conica’. Pušys - kalninė, kininė, korėjinė saulėtų vietų mėgėjos, kurioms tinka įvairus dirvožemis. Puskiparisiai: žirniasėklis, lausono ir jų veislės gana neišrankūs, tačiau yra išskirtinių atvejų , pvz., veislei ‘Lombartsii’, reiktų šiltesnės vietos. Gana įprastas mūsų želdynuose kukmedis bei jo veislės, pvz., ‘Repandens’ (atviroj vietoje gražesnis), ‘Fastigiata’ vertina saulėtas vietas, toleruoja ir lengvą pavėsį, tačiau ‘Dovastonii Aurea’ veislei reik saulėtos vietos.