Šiandien vis daugiau žmonių ieško galimybių pabėgti nuo miesto šurmulio ir atrasti ramybę gamtoje. Vienas iš būdų tai padaryti - įsigyti arba išsinuomoti žemės ūkio sklypą. Tačiau ką su juo veikti? Šiame straipsnyje aptarsime įvairias idėjas, nuo paprasto daržo auginimo iki rimto verslo kūrimo.
Daržas ar sodas - puikus būdas atsipalaiduoti ir užsiauginti sveikų produktų
Kaip šiaulietė Rima Kasperavičienė apsidžiaugė, kai draugė pasiūlė savo užmiesčio sode užsiauginti lysvę daržovių! Iki tol Kasperavičiai bičiulių sode prie Rėkyvos lankydavosi dažną savaitgalį, bet atvažiuodavo tik pavakaroti, išsikepti kepsnių.
Pernai šiaulietė pasisėjo krapų, salotų, ridikėlių, petražolių, pasisodino svogūnų ir česnakų. Šį pavasarį moters auginamų prieskoninių daržovių sąrašas dar labiau prasiplėtė - vienoje lysvėje auga nebe keliolika, o net keliasdešimt rūšių vėriausių augalų. Sėklas perka parduotuvėse, daržininkystės mugėje, keičiasi su sodo šeimininke, kitomis draugėmis.
„Iš pradžių svarsčiau, ar man viso to reikia, bet dabar negaliu atsidžiaugti savo užaugintais žalumynais, - sakė moteris. - Juolab kad į daržininkystę įsitraukė ir dvylikametė duktė Judita.”
Bent porą kartų į sodą per savaitę važiuojanti ekologine daržininkyste užsikrėtusi šiaulietė pripažino, kad nebenori būti kampininkė. Moteris jau įkalbėjo sutuoktinį Robertą įsigyti nuosavą sodą.
„Sklypų kainos gerokai sumažėjo, todėl pirkti labai palankus metas. Neieškome su namu, užteks tų kelių arų žemės. Norime užsiauginti ir savo braškių, ir bulvių”, - kalbėjo sau sodo besidairanti moteris.
Svarbiausia, kad būtų patogu ten ilsėtis su mažais vaikais. Būtent dėl jų tėvai pasiryžę vasarai dingti iš miesto.
„Mieste šeimoms norisi veikti ką nors įdomesnio - ne tik keliauti su vaikais po parkus asfaltuotais takeliais. Norisi pajusti gamtą, pamatyti, kaip bręsta augalai, užauga daržovės, tačiau ne visi turi galimybę išvykti už miesto. Todėl įgyvendinti tokią idėją norėjome mieste.
Užsienio didmiesčiuose labai populiarūs viešieji daržai, kur kiekvienas gali pasikapstyti, ką nors užsiauginti. Labai dažnai tokie daržai yra prie mokyklų, darželių - vaikai mokosi auginti ir po to patys tas ekologiškas daržoves suvartoja.
Tačiau Lietuvoje šios idėjos - dar tik užuomazgos, todėl mėginame po truputį ją populiarinti. Prieraišiosios tėvystės centras kartu su Paveldosaugos mokymo centru Vilniaus universiteto Botanikos sode Vingio parke šeimoms su vaikais rengia mažojo daržininko pamokėles.
Visi norintys žemės sklypelyje gali pasėti sėklas, prižiūrėti ir laistyti augalus, dalytis įspūdžiais, bendrauti.”
Žemės ūkio sklypo nuoma - galimybė pabėgti nuo miesto
Jei neturite galimybės įsigyti žemės, puiki alternatyva - ją išsinuomoti.Tačiau į juos beveik niekas neatsiliepia.
Pasiūlymų išsinuomoti vasaros sezonui žemės lopinėlį poilsiui tenka gerokai paieškoti. Ir greičiausiai bus pasiūlytas neblogai įrengtas namas ir sutvarkytas sklypas, kurio nuomos kaina - atitinkama.
„Iš tiesų norėtųsi vasarą pabėgti nuo miesto dulkių. Pailsėti gamtoje, pasikapstyti darže. Tačiau būtų gerai, jei toks sodas būtų netoli Vilniaus, kad būtų galima grįžti namo.
Skelbimą įdėjau prieš mėnesį, sulaukiau kelių skambučių, tačiau kaina pasirodė per didelė. 500 litų per mėnesį - daug. Tai - pusantro tūkstančio litų per vasarą. O už tiek savaitę ar dvi jau gali pailsėti kurorte.
Įsivaizduočiau, kad sodo sklypą už šimtą ar du šimtus litų išnuomotų koks pagyvenęs savininkas, kuriam dirbti žemę jau per sunku. Atlygis labiau būtų to sklypo priežiūra ir tvarkymas”, - įsivaizduoja vilnietė vadybininkė Gintarė, auginanti sūnų.
600 litų. Tiek už savo 13 arų sodo sklypo su nemažu namu nuomą prašo buvusi mokytoja Janina. Ji pripažįsta, kad pačiai išlaikyti sodą darosi per sunku, nes tenka nuolat gydytis. Moteris tikino, kad norinčiųjų išsinuomoti sodą vasarai neatsigina.
Tačiau moteris ne visus nuomininkus linkusi įsileisti. „Nenoriu priimti šeimos su mažais vaikais, nes čia pražūtumėte. Miegamieji antrame aukšte - ten labai statūs laiptai. Be to, neaptvertas takelis upelio link. Vaikams čia nesaugu. Daug tokių šeimų norėjo išsinuomoti, vieni sakė įsirengsiantys vartelius ar tvoreles. Bet nenoriu apgaudinėti - tikrai bus nepatogu”, - aiškino moteris.
Tačiau sodo savininkė paaiškino, jog ten didelė teritorija, kurią reikia nuolat šienauti, be to, reikia mokėti žemės nuomos ir kitus mokesčius bendrijai, o pasibaigus vasarai sodo nuomoti nebegalinti - čia nebebūna vandens. Tad jai šis sodas vis tiek pelno neduoda.
„Tie dirvonuojantys sklypai - tikras galvos skausmas ir jų savininkus priversti susitvarkyti sunku. Tačiau negirdėjau, kad kas nors ieškotų sodo sklypo išsinuomoti. Nedirbamų sklypų mūsų sodininkų bendrijoje tikrai yra - jie sudaro apie 10 procentų”, - sakė sodininkų bendrijos „Ąžuolynas” Vilniuje pirmininkė Ramutė Giriūnienė.
Kita vertus, nemažas susidomėjimas galimybėmis vasaros sezonui ar net ilgesniam laikui išsinuomoti namus, sodybas. Nors susidomėjimas tokiais objektais didelis, pasiūla toli gražu neatitinka paklausos. Rinktis nelabai yra iš ko.
Žemės ūkio sklypas - galimybė kurti verslą
Atšilus orams ne vienas lietuvis pradeda dairytis sodybos. Šis pavasaris - ypatingas šio nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus pirkimų augimo metas.
NT turtą jau trečią dešimtį pardavinėjanti N. Boguševičienė sako, kad ir dabar dar galima rasti sodybą, apsuptą miškais, ežerais. Viskas priklauso nuo žmonių poreikių ir galimybių, mat kainos svyruoja nuo 5 tūkst.
Visgi, kai kurie linkę pirkti tik žemės sklypus ir patys tvarkytis, statytis sodybą. Pavyzdžiui, turime labai gražią sodybėlę Papliaušio kaime, Ignalinos rajone: nuostabi vieta, gamtos apsuptyje, greta bitininkystės muziejaus, pušynas, kalva, už kelių šimtų metrų stūkso ežerai, o kaina vos 18 tūkst.
Ketvirtą savaitę trunkantis karantinas daugeliui tapo itin sudėtingas ne tik dėl gausybės kitų pokyčių, tačiau ir dėl izoliacijos.
Net istoriniai Lietuvos įvykiai parodė, kad nors buvo ir karas, ir pokario laikotarpis, ir didžiosios krizės, tačiau žmonės visada turėjo, ką veikti savoje sodyboje: darbų, rūpesčių, mėgstamos veiklos, tad jiems nebuvo kada vien galvoti apie to meto problemas.
Atsiranda vis daugiau sodybų gyventojų, kurie savo veiklas ir įvaldytus amatus paverčia nedideliais versliukais. Štai ir mūsų, Utenos, apskrityje vis dažniau išgirstu apie tokius versliukus. Vieni sukūrė kanapių ūkį, kiti augina linus ir gamina aliejų, žinau ir levandų ūkį, kuris, atrodytų, toks specifinis, bet sėkmingai funkcionuoja.
Ji pasakoja, kad šiuo metu Utenos rajone pardavinėja 8 ha sklypą su dideliu tvenkiniu: „Prašau - žuviveisos verslo idėja jau ir pamėtėta. Kas nori kažką kurti su žemės ūkiu - irgi turime variantų. Štai Zarasų rajone parduodamas 50 ha ekologinis ūkis, idealiai tinkantis žemės ūkio plėtrai įgyvendinti.
NT ekspertė pasakoja, kad neseniai į jų įmonę kreipėsi žmogus, taip pat turintis gerą verslo idėją - auginti vynuoges. NT ekspertė sako, kad jei šiandien turite santaupų, kurias norite investuoti į nekilnojamąjį turtą, ji visgi pataria dairyti sodybos, o ne buto ar sodo.
Sodyba yra ir savotiškas garantas, kad jei tau gyvenime kažkas nepasiseks, tu neteksi darbo, pajamų, visada turėsi savo sodybą, kuri padės sukurti kažką naujo, suteiks poilsį, hobius, leis prasimaitinti, o gal net ir taps galimybe susikurti sau naują darbo vietą”.
Taigi, patirtis byloja - jei labai stengsiesi, nėra neįmanomų dalykų.
Dar studijuodamas krepšinio ir plaukimo trenerio specialybę Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar Lietuvos Sporto universitetas) Povilas Valaitis turėjo apsispręsti: ar perimti senelių turimus 8 ha ir pradėti savo verslą, ar atsisakyti perspektyvos ūkininkauti.
„Nuo 8 ha ir prasidėjo mano ūkininkavimas. Žemės ūkis nebuvo svetimas. Matydavau, kaip dirbo seneliai, šalia ūkininkaujantiems padėdavau, bet kad kryptingai eičiau į ūkininkavimą, tikrai taip nebuvo. Iš tikrųjų dabar ir ūkininkauju, ir mokinuosi“, - apie apsisprendimą ūkininkauti kalba Povilas.
„Seneliai turėjo arklį ir padargų. Jokios technikos. Pirmąjį traktorių nusipirkau iš draugo ūkininko tėvų. Daug kas sakė ir sako, kad bus sunku, bet buvau apsisprendęs. Negatyvas kartais padeda - atsiranda motyvacija, norisi parodyti pesimistams, kad viskas įmanoma.“
„Jei nori ūkininkauti, turi žemė kvepėti“, - įsitikinęs jaunasis ūkininkas Povilas Valaitis
Pirmąją pasėlių deklaraciją Povilas pateikė 2014 metais. Jis neslepia, kad ir prieš trejus metus, ir dabar nelengva. Paradoksas, bet ūkininkavimo pradžioje netgi buvo lengviau. Galbūt veikė debiutanto sėkmė, kai mažiau žinai, mažiau ir „skauda“? Dabar, pasak Povilo, matant, kai augalas stresuoja, kai jam kažko trūksta, ir pats jaučia nerimą ir įtampą.
Gebėjimas gerai planuoti ir paskirstyti laiką leidžia Povilui ne tik suspėti atlikti visus ūkio darbus, bet ir dirbti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje kūno kultūros mokytoju, treniruoti jaunimą sporto centre ir mokytis magistrantūroje.
Jaunasis ūkininkas kartais pasvarsto galimybę studijuoti ir su žemės ūkiu susijusią specialybę, bet įsitikinęs, kad geriausia mokytoja yra praktika.
„Studijuojant tik bendrą planą galima išmokti, o kiekvieni metai ūkyje yra vis kitokie, nauji iššūkiai ir jų sprendimo būdai. Dirbi ir mokiniesi. Kai besimokydamas patiri nuostolių, klaidą taip greitai išmoksti, kad jos niekada nepakartosi. Tik reikia savimi tikėti, pasitikėti ir nebijoti rizikuoti“, - įsitikinęs Povilas.
Tad Povilas visuomet stengiasi lankytis LŽŪKT Šakių r. biure vykstančiuose seminaruose, organizuojamose lauko dienose, važiuoja pasisemti patirties ir į kituose rajonuose vykstančius mokymus. Dažnai apsilanko ir draugų ūkiuose ar patarimo klausia ne vieną dešimtmetį ūkius valdančių rajono ūkininkų.
„Visuomet verta paklausyti patarimų. Esu jaunas ūkininkas, tad man tik mokytis ir mokytis. Prisirenku informacijos, paklausau patarimo, po to bandau pritaikyti savo ūkyje. Tai nelengva, nes kiek žmonių, tiek yra nuomonių ir patirčių. Juk niekas nepasako, ką būtent konkrečioje situacijoje reikia padaryti. Jie pataria, bet sprendimą visuomet priimu pats. Taip nuolat ir suku galvą. Tikrai nelengva, bet labai stengiuosi. Esu šimtu procentų optimistas“, - prisipažįsta Povilas.
Ūkininkavimo žinios buvo kaupiamos lankantis kursuose pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą bei Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą, įgyta profesinio pasirengimo kvalifikacija, išklausyti augalų apsaugos kursai.
Anot jo, siekiant įkurti ūkį, ES parama labai reikalinga, tik nevertėtų per ilgai svarstyti ir „užsižaisti“ dėliojant įvairias ūkio strategijas.
„Jei tikrai nori ūkininkauti, reikia bandyti. Nepasisekė kartą, bandyti vėl. Turiu pavyzdžių, kai draugai per ilgai svarstė dėl paramos, kol galiausiai ja nepasinaudojo. Dabar gailisi. Žinoma, yra lengviau, kai ūkis yra likęs iš seniau, bet jei tai ūkio įsikūrimas 100 procentu, kai reikia įsigyti žemės, technikos, tuomet reikia bandyti. Jei praleisi šansą, tai ES paramos traukinys gali nuvažiuoti ir nebegrįžti,“ - pataria jaunasis ūkininkas dar vis svarstantiems pasinaudoti ES parama ūkiui įkurti.
Pasak Povilo Valaičio, pagrindinis postūmis sėkmingam ūkiui kurti buvo ne tik ES parama, bet ir bendradarbiavimas su konsultantais.
„Konsultantai iš tikrųjų labai daug padėjo ir dabar konsultuoja: biure tvarkoma ūkio apskaita, parengti abiejų projektų (tiek įsikūrimas, tiek modernizavimas) verslo planai, tręšimo, purškimo žurnalai taip pat pildomi biure. Visi popieriai, kaip sakau, yra tvarkomi Šakių r. konsultavimo biure“, - LŽŪKT paslaugų naudingumu neabejoja Povilas.
Jaunajam ūkininkui pagyrimų negaili ir abu verslo projektus rengusi ekonomikos konsultantė Aušrelė Pukinskienė. „Povilas viską gerai apgalvoja, turi zanavykiško tvarkingo taupumo, viską apmąstantis ir apskaičiuojantis, iš savęs spaudžiantis maksimumą, labai pozityvus jaunuolis. Tokius ir sėkmė myli“, - jaunojo ūkininko pasiekimais džiaugiasi konsultantė.
Per trejus metus Povilo valdomos žemės nuo 8 ha išsiplėtė iki 150 ha. Didžiausią plotą (90 ha) užima žieminiai ir vasariniai kviečiai. Pernai pradėjo auginti žieminius ir vasarinius rapsus, žirnius. Palyginti geros sudėties dirvožemis (vidutinis žemės ūkio naudmenų našumo balas 55) leidžia gauti didelį augalų derlingumą - 2016 m. gauta vidutiniškai po 5-6 t/ha kviečių.
Kadangi Šakių rajonas yra tipiškas žemdirbystės kraštas, visi didieji laukų masyvai jau išpirkti, išnuomoti, likę tik „trihektarininkai“, o ir žemės kainos tiek nuomoti, tiek pirkti labai aukštos. Tad Povilo laukai išsibarstę po 3-5 ha, tik keli plotai yra 20-30 ha.
Vis tik Povilas nenusimena ir sako, kad reikia mokėti strategiškai planuoti ir numatyti kelis ėjimus į priekį. Jaunasis ūkininkas nuosavos žemės turi apie 30 ha, tad viena didžiausių svajonių - įsigyti žemės, o planuose - ūkį daugiau plėsti Jurbarko rajone, juolab, kad nemažai žemės ten jau nuomojama.
Prakalbus apie ateities planus, Povilas santūriai šypsosi, bet savo svajonių neslepia: „Įsivaizduoju, kad ūkis gerokai išsiplėtęs, gerai būtų dar tiek pat. Po to greičiausiai reikės dar daugiau... Kai turėjau 50 ha, labai džiaugiausi, o dabar dirbu per 150 ha, bet labai nesijaučia. Dirbu ir tiek. Žinoma, ūkis modernesnis. Tikiuosi, kad pavyks pasistatyti angarus grūdams ir technikai laikyti. Norėčiau, kad iš tikrųjų pavyktų sukurti sėkmingai veikiantį šeimos verslą.“
„Pirmiausia reikia tikslingai susiplanuoti, ko ūkiui reikia ir ryžtingai eiti tikslo link. Kad ir bus su nesklandumų, nereikia blaškytis. Nebijoti rizikuoti. Juk be rizikos verslo nebūna. Taip, ji turi būti pamatuota, bet kaip apskaičiuoti kaskart skirtingus metus? Stačia galvą nerti nereikia, bet aš rizikuoju maksimaliai, kartais net ir daugiau“, - savo verslo paslaptimi dalijasi Povilas.
Kiekvienam ji skirtinga, tačiau visuomet reikia gerai išsianalizuoti esamą situaciją, pasverti pliusus ir minusus ir, pasak Povilo, jeigu nori sėkmingai ūkininkauti, turi nusiteikti dirbti 24 valandas per parą.
Pasitvirtina posakis, kad reikia susirasti mylimą darbą ir dirbti nebereikės. Kol kas jaunajam ūkio šeimininkui tai puikiai sekasi. „Sėkmė yra lygi darbui. Kiek darbo įdėsi, tiek ir sėkmės turėsi“, - įsitikinęs Povilas Valaitis.
Populiarios verslo idėjos žemės ūkio sklype:
- Ekologinis ūkis
- Žuvininkystės ūkis
- Vynuogynas
- Braškių ūkis
- Vaistažolių auginimas
Žemės ūkio sklypas gali tapti ne tik ramybės oaze, bet ir galimybe realizuoti savo verslo idėjas. Svarbiausia - nebijoti eksperimentuoti ir siekti savo tikslo.