Klimato kaita ir kylantis jūros lygis kelia vis didesnį susirūpinimą visame pasaulyje. Nors mokslininkai diskutuoja apie galimą vandens lygio kilimą ateityje, kai kurios vizualizacijos, neturinčios mokslinio pagrindo, gali sukelti paniką. Panagrinėkime, kas iš tikrųjų nutiktų, jei jūros lygis pakiltų 100 metrų, ir kokios būtų pasekmės Lietuvai ir Europai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys teigė, kad viešai išpublikuotą žemėlapį, kuriame Kaunui prognozuojamas nuskendusio miesto likimas, o Šiauliams tapimas sala, vertinti rimtai sudėtinga. Anot jo, naujausioje mokslininkų klimato kaitos ataskaitoje prognozuojama, kad per šimtą metų vandenynų lygis galėtų pakilti nuo 40 cm iki 1 metro. Iki 2500 m. priklausomai nuo šiltnamio dujų išmetimų ir jų kiekio atmosferoje, vandenynų lygis gali kilti nuo 1 m iki 7 m. Taigi, kaip patikina klimatologas, tiek kauniečiai, tiek ir šiauliečiai gali būti ramūs - drastiški pokyčiai jų miestų artimiausius 500 metų tikrai neištiks.
Realios Grėsmės ir Prognozės
Visuotinai sutariama, jog šiandien stebimas vandens lygio kitimas yra sparčiausias per pastaruosius keletą tūkstančių metų. Pasak tyrimų, nuo Kristaus gimimo iki 1900 m. pasaulio vandenynų lygis keitėsi labai nežymiai ir tik XX a. ėmė pastebimai kilti į viršų. Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (IPCC) duomenimis, nuo 1993 m. jau stebimas gerokai spartesnis vandens lygio kilimas - apie 3,2 mm per metus.
Pagal naujausias NOAA mokslininkų prognozes, vandenynų lygis iki 2100 metų pakils mažiausiai 20 cm, tačiau daugiau nei 2 metrų viršyti neturėtų. Šiuo metu daugiausiai klausimų kelia tirpstantys Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledynai.
Poveikis Lietuvos Pajūriui ir Nemuno Deltai
J. Kilpys pabrėžia, kad kai kam ir 40 cm vandens lygio pakilimas yra labai daug. „Jeigu kalbėtume apie Lietuvos pajūrį, ten irgi jausis (vandenynų lygio kilimas - red. past.), Klaipėdos, Palangos, Šventosios paplūdimių degradavimas, kylant jūros lygiui, vis labiau jausis - bus nuplaunamos kopos. Didžiausi pokyčiai pasijustų Nemuno deltoje, ji yra labai neaukštai nuo jūros lygio, pakilus vandeniui apie pusę metro, jau būtų užlietos didelės teritorijos Nemuno deltos regione“, - pasakojo LHMT specialistas.
Ekstremalus Scenarijus: 70 Metrų Jūros Lygio Kilimas
Jei jūros lygis pakiltų 70 metrų, Lietuva prarastų Neringą, Klaipėdą, Palangą. Be to, iš viso netektų ketvirčio dabartinės teritorijos. Svarbiausiu jūriniu uostu taptų Kaunas. Taip pat jūriniais uostais taptų Marijampolė ir Mažeikiai. Visiškai apsemti būtų Biržai, Pasvalys, Panevėžys, Kėdainiai ir jų rajonai. Susiformuotų ketvirčio dabartinės Lietuvos teritorijos dydžio „Šiaulių sala“. 34 proc. dabartinėse teritorijose dabar gyvenančių LT gyventojų būtų apsemti (esant 100 metrų pakilimui būtų apsemti 52 proc.).
Žemėlapį vadina fantazija Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys GRYNAS.lt teigė, kad viešai išpublikuotą žemėlapį, kuriame Kaunui prognozuojamas nuskendusio miesto likimas, o Šiauliams tapimas sala, vertinti rimtai sudėtinga. „Tai yra internauto ar menininko vizualizacija ir tai neturi nieko bendro su mokslu. Tai yra fantazija, ji nėra reali“, - sakė J. Kilpys. Nors vandenynų lygis iš tiesų kyla, šio rodiklio mastai ženkliai skiriasi nuo žemėlapyje vaizduojamų prognozių.
Kas Ištiktų Europą?
Jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų, Danija ir Olandija prarastų visą savo teritoriją. Estija prarastų 80 proc. teritorijos, taip pat sostinę Taliną. Latvija prarastų apie 50 proc. teritorijos, taip pat sostinę Rygą. Lietuva tokiu atveju taptų didžiausios teritorijos Baltijos valstybe. Lenkija netektų penktadalio teritorijos, sostinė Varšuva taptų uostu. Švedija prarastų nedaug, bet netektų sostinės Stokholmo. Suomijai tektų atsisveikinti su sostine Helsinkiu. Anglija netektų sostinės Londono, Airija - Dublino. Vokietija prarastų trečdalį teritorijos, dingtų sostinė Berlynas. Prancūzija prarastų sostinę Paryžių. Italija prarastų aštuntadalį teritorijos, skęstų sostinė Roma. Belgija netektų 50 proc. teritorijos, įskaitant sostinę Briuselį. Ukrainoje Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis taptų sala, paskęstų dabar taip pat Rusijos okupuotas Chersonas. Iš žemėlapio dingtų Rusijos Kaliningrado sritis, pati Rusija skiltų į dvi dalis, dingtų Sankt Peterburgo miestas.
Anot analitikų, tokia būtų visiško ledynų ištirpimo įtaka. Į klausimą, ar tai įmanoma, analitikai atsako taip: klausimas yra ne „ar“, o „kada“. Tikėtinas laiko mastelis - 10 tūkstančių metų.
Kaip Atrodytų Apsemtas Vilnius?
Statistikos departamento analitikai parengė iliustraciją, kuri rodo, kaip pasikeistų Vilnius, jeigu jūros lygis pakiltų 100 metrų. Labiausiai nukentėtų miesto centras, senamiestis, Žvėrynas, susitrauktų Lazdynai ir Vilkpėdė. Gedimino kalnas taptų sala. Paskęstų Vyriausybė, Prezidentūra, Seimas, Katedra. Statistikos departamentas liktų sausas. Registrų centro neužlietų, bet Konstitucinio teismo rūmuose formuotųsi baseinas.
Kraustytis kitur turėtų Finansų, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Taip pat kitos vietos turėtų ieškoti Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos bankas. Neapsemtos liktų Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Susiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Kultūros, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
100 Metrų Jūros Lygio Kilimas: Ekstremali Perspektyva
Per kiek laiko jūros lygis gali pakilti 100 metrų? Milijonų ir dešimčių milijonų metų laiko mastelyje. Tačiau 100 metrų vandens lygio pakilimas gali įvykti anksčiau, nes visuomet yra nedidelė tikimybė, kad taip atsitiks bet kada: dėl Vandenyninių magminių provincijų - kai po vandenynu išsiveržia labai daug lavos ir ji išstumia vandenį, pakeldama jūros lygį. Kreidos periode susidarė milžiniška Ontong-Javos provincija, kurios originalus tūris buvo 88 milijonai kubinių kilometrų (daugiau nei 2X didesnis nei Antarktidos ledynų tūris). Tikėtina, kad taip atsitiks pietų Afrikos zonoje.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė, komentuodama žemėlapį sakė, jog vandenyno lygio kilimui nėra ruošiamasi. Pasak jos, Kauno miesto savivaldybėje kol kas nėra būtent už klimato kaitą ir su tuo susijusias problemas atsakingo specialisto, nors Aplinkos apsaugos skyrius tokį klausimą buvo iškėlęs savivaldybės posėdžiuose.
Kalbant apie potvynius, mieste, įkurtame dviejų upių santakoje, šie nėra naujiena. Tačiau, pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės, potvyniai didelę žalą padaro tik tuomet, kai yra nepaisoma gamtos.
Šiluminė Tarša ir Jos Poveikis
Nagrinėjant energijos srautus gamtoje ir visuomenėje žemos temperatūros šiluma priskiriama energijos atliekoms, kurios nebegali atlikti jokio darbo. Didėjant organinio kuro deginimo mastams ir į aplinką patenkant vis daugiau anglies dioksido bei kitų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio reiškinį skatinančių dujų, klimatas Žemėje po truputį pradėjo šilti. Tam tikra prasme galima laikyti, kad antrinis šiltnamio reiškinį skatinančių dujų poveikis yra pasaulinio masto šiluminė (terminė) tarša, tačiau pasaulinio klimato atšilimo priežastys ir pasekmės yra jau kitas - atskiras - klausimas.
Energetiniai objektai (daugiausia šiluminės ir atominės elektrinės, kitos elektros energiją bei šilumą tiekiančios ir naudojančios įmonės) į aplinką išskiria daug šilumos. Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkinių vanduo, nes vanduo geba sugerti ypač didelį šilumos kiekį.Deja, į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ir jis, ypač jei jame esti biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo ekosistemų biologinę pusiausvyrą: prisiveisia patogeninių, pavojingų infekcijų sukėlėjų, nepageidaujamų organizmų, trukdančių normaliai eksploatuoti jėgaines.
Tad šią terminę vandens telkinių taršą ir jos poveikį vandens ekosistemoms daugiausia ir kalbama. Kylant vandens telkinio temperatūrai vyksta ne tik gyvūnų, bet ir augalų rūšių kaita ir mažėja jų rūšių įvairovė. Be to aukštesnėje temperatūroje gerokai padidėja šilumą mėgstančių augalų produktyvumas. Sparčiau vykstant metabolitiniams procesams, vandens augalai sunaudoja daugiau deguonies ir jo kiekis vandenyje pradeda mažėti.
Lietuvoje didžiausią terminę taršą patiria Ignalinos AE aušintuvas - Drūkšių ežeras. Energetiniams blokams aušinti naudojama apie 150 m3/s vandens. Elektrinės kondensatoriuose vandens temperatūra pakyla 10 - 12°C ir bendra ežero šiluminė apkrova veikiant abiem reaktoriams yra apie 120 W/m2, o vidutinė ežero temperatūra dėl elektrinės veiklos pakilo 2-3° C.
Mažinama įvairias būdais. Paprastai vengiama telkti vienoje vietoje, prie to paties vandens telkinio pramonės ir energetikos įmones, išleidžiančias daug pašildyto vandens. Pačiose įmonėse rekomenduojama hermetizuoti šilumą skleidžiančius agregatus, šilumos ir garo tiekimo linijas, statyti vandens aušinimo saugyklas ir kartotinio naudojimo sistemas, patariama vandenį aušinti oru.
Oro Tarša ir Klimato Kaita
Tai viena pagrindinių problemų miestuose ir industriiniuose rajonuose. Pastaruoju metu pasaulis labai supramonėjo. Dabar į orą išleidžiama daugybė cheminių medžiagų ir kitų teršalų. Orą daugiausia teršia žmogus. Miestų ir pramonės rajonų užterštame ore kur kas daugiau retesnių dujų, kurių švariame oore esama tik pėdsakų arba visai nėra.
Svarbiausias oro teršimo šaltinis - iškastinio kuro degimas. Deginamas kuras, ypač netvarkinguose varikliuose ir pakurose, išmeta daugybę teršalų, nevienodai veikiančių aplinką. Tarp jų ypač daug yra sieros dioksido. Iš šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų susidaro sieros rūgštis, nuo kurios žūva augalai, genda pastatai.
Daug tūkstančių metų vidutinė planetos temperatūra buvo +15°. Dabar pastebimas planetos atšilimas, kuris aiškinamas taip vadinamu šiltnamio efektu. Didžiausią įtaką šiltnamio efektui turi anglies dioksidas (CO2). Jo koncentracija atmosferoje yra apie 0.033 proc. (pagal tūrį).
Stratosferos ozono (O3) sluoksnis yra susiformavęs maždaug 25 km (15-40 km) aukštyje virš žemės paviršiaus. Jis saugo Žemę nuo biologiškai labai aktyvių 200-400 mm bangos ilgio saulės alfa ir beta ultravioletinės spinduliuotės . Ši spinduliuotė yra žymiai pavojingesnė už gama spinduliuotę (vertinant sugertos energijos vienetui).
Dar viena labai svarbi ir didžiulę įtaka daranti gamtos tarša yra rūgštūs lietūs. Vienas iš sieros junginių šaltinių - sierą turinčio kuro deginimas. Sieros ir azoto dioksidai išmetami į orą kartu su kitais degimo produktais. Šios rūgštys patenka į žemės paviršių su krituliais. Taigi, rūgštus lietus yra ne kas kitas, kaip vandeniu stipriai praskiesti sulfatinės ir nitratinės rūgščių tirpalai.
Vandens Tarša ir Eutrofikacija
Hidrosferoje pagr.problemos yra šios: vandens telkinių eutrofikacija, o taip pat jų produktyvumo sumažėjimas. Neigiamas poveikis telkiniams gali atsirasti dirbtinai patvenkus upes, teršiant vandenis nuotekomis iš buitinių ir pramoninių šaltinių. Viena iš problemų - gėlo vandens kiekio mažėjimas.
Teršalams gėlas vanduo yra jautresnis, negu jūrų vanduo, nes gėlo vandens ekosistemos savivalos galimybės yra žymiai menkesnės, lyginant su jūrinėmis. Vandenims didelę žalą padaro įvairūs cheminiai junginiai, dėl kurių išnyksta dalis gyvųjų organizmų ir pasikeičia bendra rūšių sudėtis. Vandens telkiniams yra pavojingi šie biogeniniai elementai: azotas ir fosforas. Jie sukelia vandens telkiniu eutrofikaciia. Dėl to padaugėja fitoplanktoną sudarančių bakterijų ir dumblių skaičius. Šis padaugėjimas sukelia vandens „žydėjimą“, tačiau neužilgo susidariusi gyvoji medžiaga pradeda irti.
Jeigu šios medžiagos kiekiai buvo dideli, tampa nebeįmanoma vandens savivala ir pasireiškia tik dalinė vandens savivala. Dažniausiai anaerobinėse sąlygose vandenyje pradeda trūkti ištirpusio deguonies ir nakties metu gali žūti vanden...