Finansavimo Perdavimo Būdai Lietuvoje: Pajamų Gavimo Galimybės ir Verslo Perdavimo Aspektai

Šiandien Lietuvoje tampa įprasta ieškoti naujų būdų gauti pajamas ir derinti keletą šaltinių vienu metu. Pastaruoju metu pastebima, kad net 40 procentų šalies gyventojų papildomai uždirba prie pagrindinio atlyginimo ar naudojasi investicinėmis galimybėmis. Geros naujienos - būdai gauti pajamas yra įvairūs ir kiekvienas gali rasti, kas geriausiai tinka. Nuo tradicinio darbo pagal darbo sutartį, individualios veiklos ar verslo liudijimo iki mažosios bendrijos ar net investavimo platformų - visa tai galima pasirinkti pagal savo poreikius ir galimybes.

Panagrinėkime, kaip skiriasi mokestinė našta, kai gyventojas per metus gauna 42,000 eur, kaupia antroje pakopoje, taiko NPD ir kiekviena pajamų kategorija yra jo vienintelės pajamos.

Darbas Pagal Darbo Sutartį

Tai pats paprasčiausias būdas gauti pajamas Lietuvoje. Darbdavys jums mokės atlyginimą už jūsų atliktą darbą, o jūs galėsite pasinaudoti socialinėmis garantijomis, nes mokėsite VSD ir PSD įmokas. Priskaičiuotas darbo užmokestis 3,500 eur/mėn (42,000/12 mėn). Mokestinė našta procentaliai nuo priskaičiuotos sumos yra - 42,5%. Vadinasi, didėjant darbo užmokesčiui, didėja mokestinė našta. Visi kiti pajamų šaltiniai negarantuoja stabilių pajamų. Skiriasi ir tų pajamų apmokestinimas.

Verslo Liudijimas

Gyventojas kaupia antroje pakopoje, veikla: drabužių siuvimas, taisymas. Tai vienintelė gyventojo veikla ir vienintelės pajamos. Verslo liudijimas galioja nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31; 262 darbo dienos. Kauno m. savivaldybė. Viso įmokų Sodrai -1706,80 eur. Jeigu tomis pačiomis sąlygomis metinės pajamos siektų 20000 eurų, mokestinė našta būtų 10,86%. Kaip suprantate, vykdant individualią veiklą su verslo liudijimu, mokestinės naštos dydis priklauso nuo išsipirktų dienų skaičiaus ir gautų pajamų santykio.

Individuali Veikla su Pažyma

Vėl gi panagrinėkime konkretų atvejį. Gyventojas vykdo veiklą su pažyma. Per 2024 metus viso gavo 42,000 eur pajamų. Išlaidoms fiksuoti naudoja 30% būdą, kaupia antroje pakopoje. GPM toks gyventojas sumokės 3312,40 eur, VSD ir PSD įmokoms teks paskirti 5953,5 eur. Viso mokestinė našta bus 9265,9 eur arba 22,06%.

Mažoji Bendrija

Pastaruoju metu dažnas steigia mažąją bendriją. Tai vis populiarėjanti verslo forma, nes tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis vienetas.

Pagal Civilinę Paslaugų Sutartį (CPS)

Išsimokant tokią sumą pagal civilinę paslaugų sutartį (CPS) teks susimokėti 15% GPM, tai yra 6300 eur ir sumokėti PSD įmokas 774 eurus 2024 m. Mokestinė našta bus 18,64%. VSD įmokų, gavus šios rūšies pajamas, mokėti nereikia.

Savoms Reikmėms

Išsimokėjus 42000 eurų savoms reikmėms, GPM teks sumokėti 8400 eur. Tokio dydžio pajamoms metinis NPD nepritaikomas. PSD ir VSD įmokų suma bus 4762 eur, taip pat teks susimokėti pelno mokestį, kuris gali būti nuo 0 iki 15 proc. Mūsų atveju tebūnie 5%. Ir tai yra 1000 eur.

Dividendai

Išsimokant 42000 eur dividendų, GPM bus 15 proc. Bet, prieš išmokant dividendus, teks susimokėti pelno mokestį. Tebūnie 5%.

Papildomos Pajamos ir Investavimas

Papildomos pajamos dažnai kyla nuomojant būstą, automobilį ar teikiant laisvai samdomas paslaugas. Šiuolaikinės platformos leidžia greičiau rasti klientus, gauti užsakymų ir dar labiau diversifikuoti savo pajamas. Išnuomojant butą gyvenamajame rajone, galima iš pasyvių šaltinių papildyti šeimos biudžetą keliais šimtais eurų per mėnesį. Daugeliui investavimo platformų reikia palyginti nedidelio pradinio įnašo, dažnai užtenka 50-100 eurų. Svarbu rinktis platformas, kurios aiškiai paaiškina, kaip veikia investavimas ir kokios galimos rizikos.

Individuali veikla dažniausiai tinka norintiems lankstumo, galimybės patiems planuoti darbo laiką ar užsiimti keliomis veiklomis vienu metu. Verta iš anksto išsiaiškinti, kaip skiriasi mokesčių tarifai pagal pasirinktą veiklą ar pajamų šaltinį. Naudokite mokesčių skaičiuokles, lyginkite skirtingus modelius ir, jei reikia, pasikonsultuokite su mokesčių specialistais.

Rizikos Įvertinimas ir Asmeninės Situacijos Įvertinimas

Pradėdami ieškoti naujų būdų gauti pajamas, visada vertinkite rizikas: ar pasirinktas kelias reikalauja pradinės investicijos, kaip greitai galėsite padengti išlaidas, kiek reikės laiko ir žinių. Dažniausiai žmonės pirmuosius žingsnius žengia pernelyg skubėdami, neįvertinę visų niuansų. Galiausiai, rinkdamiesi būdus gauti pajamas, įsitikinkite, kad pasirinktas modelis tinka jūsų asmeninei situacijai, finansiniams tikslams ir lūkesčiams.

Pajamų Šaltinių Derinimas

Jums rinktis, kuris pajamų gavimo būdas priimtinas. Tikrai galima miksuoti: dirbant su darbo sutartimi, šalia vykdyti veiklą su verslo liudijimu ar pažyma arba įkurti MB, tokiu būdu optimizuojant mokestinę aplinką. Viskas priklauso nuo jūsų poreikių, finansinės padėties ir noro rizikuoti. Jei jums svarbus stabilumas ir socialinės garantijos, tiks darbas pagal sutartį. Norint daugiau laisvės ar papildomų pajamų, verta išbandyti individualią veiklą, verslo liudijimą, MB ar investavimo platformas.

Neskubėkite priimti sprendimų, pirmiausia susipažinkite su pasirinkto būdo taisyklėmis ir rizikomis. Pradėkite nuo mažesnių sumų, ypač investuojant ar pradedant naują veiklą.

Svarbu! Verta iš anksto išsiaiškinti, kaip skiriasi mokesčių tarifai pagal pasirinktą veiklą ar pajamų šaltinį. Naudokite mokesčių skaičiuokles, lyginkite skirtingus modelius ir, jei reikia, pasikonsultuokite su mokesčių specialistais.

Viešųjų Paslaugų Perdavimas ir Socialinis Verslumas

Ieškodami būdų, kaip padėti Lietuvos viešojo sektoriaus institucijoms 2014-2020 m., manome, kad į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas.

Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo. Atitinkamai ir verslininkai vis dažniau siekia savo veikla ne tik susikurti asmeninę gerovę, bet ir panaudoti savo verslumo gebėjimus visuomenės naudai.

Didesnis Paslaugų Poveikis

Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse.

Tam neužtenka tikėjimo, kad gali prisidėti prie savo krašto ateities. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžiais tarpusavio saitais susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką.

Visuomenei senstant, socialinių paslaugų poreikis tik didės, reikalaudamas vis didesnės dalies savivaldybių biudžetų lėšų. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.

Šiame dokumente aprašyti viešųjų paslaugų perdavimo būdai, poveikio matavimo metodai ir įrankiai yra tinkami tiek socialinio verslo subjektams, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek ir tradiciniam verslui. Nors LR Vyriausybės programoje kalbama apie laipsnišką visų viešųjų paslaugų perdavimą, dėl didžiulio tokių paslaugų skaičiaus šiame darbe daugiausia dėmesio kreipiame į socialines paslaugas.

Verslo Perdavimas

Vis aktyviau ir Lietuvoje pradedama diskutuoti verslo perdavimo tema. Nors kitose Vakarų šalyse tai jau tapo įprasta sudėtinė verslo tęstinumo užtikrinimo bei darbo vietų išsaugojimo tema, mes dar turime nemažai pasistengti, kad tai taptų verslo bendruomenės - darbdavių ir darbuotojų bei politikų bendra produktyvių diskusijų ir bendro darbo veikla.

Plačiąja prasme sąvoka „verslo perdavimas“ verslo perdavimo objektą apibrėžia kaip įmonės, jos dalies, verslo ar jo dalies, taip pat atitinkamų teisių ir pareigų perdavimą. Tai būtina suvokti, nes ES teisė nustato esminius perduodamo ir perimamo verslo parametrus, kurie sieja verslo, kaip ūkio subjekto su sava sandara ir veiklos pobūdžiu bei tapatumo požymius. Toks proceso išgryninimas leidžia nustatyti ar įvyko tikrasis verslo perdavimo procesas ar tik atskiro jo turto, kuris įveiklinamas naujame versle, perdavimas. Nuo to priklauso įvairios ekonominės, socialinės ir teisinės aplinkybės. Siekiant tinkamai įvertinti galimas teisines pasekmes šio proceso dalyviams, be abejo svarbu ir teisingai suprasti teisinius verslo perdavimo būdus.

Verslo Perdavimo Formos

Žinoma pati populiariausia verslo perdavimo forma yra sandoris: pardavimo-pirkimo, dovanojimo, nuomos, paveldėjimo, dovanojimo ir pan. Administracinė verslo perdavimo forma dažniausiai taikoma verslo perdavimui kai sprendimą priima administracinius įgaliojimus turinti institucija pvz., perduoti viešųjų paslaugų teikimą iš įmonės A įmonei B. Daug teisinių niuansų verslo perdavimo srityje turi konkretaus atvejo aplinkybės.

ES vertinimu, per 10 metų, priklausomai nuo šalies, pasikeis nuo 25 iki 40 proc. SVV savininkų. Lietuvoje tai būtų nuo 1,8 iki 2,8 tūkst. SVV įmonių kasmet. Tačiau Lietuvos inovacijų centro (LIC) atlikto tyrimo „Business transfer/succession in Lithuania: the upcoming challenge“ (2020) rezultatai rodo, kad tik 10 proc. verslininkų savininkų pradėjo perdavimo/įpėdinystės planavimą, o 30 proc. Vis dėlto situacija formuojasi pakankamai rimta, pirmoji savininkų karta, kuriai priklauso apie 90 proc. privačių verslų, jau gerokai senstelėjusi. Be to stebime drastiškus pokyčius paveikusius SVV įmones ir jau metus besitęsiančios kovos su Covid-19 pasekmes. Vis garsiau (girdisi kalbos) kalbama/diskutuojama apie verslo, ypač paslaugų verslų bankrotus, nelengvas galimybes sugrįžti prie planuotų verslo parametrų.

Kyla klausimai: Ar ruošiamos po karantino alternatyvios, ne tik karantino laikotarpiui adresuotos verslo išsaugojimo priemonės? XVIII Vyriausybės programos projekte „Universalus verslumas“ (2020) teigiama, jog Vyriausybė „užtikrins, kad valstybės investicijos ir verslo pradžią ir administravimą lengvinantys teisinio reguliavimo pokyčiai pasiektų skirtingus visuomenės pjūvius amžiaus, verslo dydžio ir geografine prasme“. Toliau atskleidžiamas tokio tikslo detalesnis turinys. Tačiau verslo perdavimo ar kitokie jo išgyvenimui, verslo transformacijos, veiklos tęstinumui užtikrinti svarbūs klausimai nepaminėti.

Ką iš tiesų būtų galima prasmingo šioje srityje nuveikti? Matyt protingiausia būtų, visų pirma, pasinaudoti sukaupta gerąja patirtimi. Tačiau esminiai šeimos verslo požymiai susiję su nuosavybės ir verslo kontrolės priklausomybės šeimos, giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Dažniausiai šeimos verslas yra smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Pagal ES statistiką Europoje 99 proc. privačių įmonių yra SVV, iš kurių apie 65-90 proc. yra šeimos verslo įmonės sukuriančios 40-50 proc. visų darbo vietų. Lietuvoje SVV sudaro 99,6 proc. įmonių, jose dirba 71,6 proc. privataus verslo įmonių darbuotojų ir jos sukuria 65,5 proc. Dėl teisinės sampratos ar pasirinktų vertinimo kriterijų specifikos, šeimos verslo įmonės Lietuvoje sudaro nuo 38 proc. iki 92,3 proc. visų SVV įmonių. LIC tyrimo „Business transfer/succession in Lithuania: the upcoming challenge“ (2020) duomenimis, net 95 proc. Lietuvos šeimos verslų priklauso pirmai kartai.

Didžioji verslo perdavimų dalis vyksta priklausomai nuo verslo ciklų ir jo savininkų amžiaus. Aišku - tai ženkliai įtakoja ir įvairios išorinės ir vidinės priežastys. Kryptinga finansinė parama SVV, palanki teisinė aplinka verslo transformacijoms, efektyvios viešos paslaugos verslui tobulėti ir keistis gali atitolinti verslo perdavimą.

Verslo perdavimo proceso sėkmė priklauso nuo tinkamo pasirengimo jį vykdyti ir jo valdymo perdavimo metu bei perėmus verslą naujiems savininkams. Viena iš reikšmingų galimybių kaip tai galima įgyvendinti profesionaliau, yra 2014-2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg Baltijos jūros regiono programos „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ (anglų kalba - „Innovative Business Transfer models for SMEs in the BSR“) projekto Nr. R051 metu sukurtos metodinės ir praktinės medžiagos panaudojimas. Projektą 2017-2021 m. vykdo 14 mokslo ir verslo organizacijų iš 9 šalių esančių apie Baltijos jūrą. Projekto pareiškėjas ir koordinatorius yra Baltic Sea Academy (Hamburgas, Vokietija). Vienas iš projekto partnerių yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Projektą remia 14 viešojo sektoriaus organizacijų, tarp jų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei VšĮ „Versli Lietuva“.

Projekto vykdymo metu sukurti galimi verslo perdavimo finansavimo modeliai, informacijos asimetrijos tarp perdavėjo ir perėmėjo sumažinimo mechanizmai, verslo vertinimo priemonės ir pan. Tačiau šeimos verslo perdavimo sėkmė daug priklauso nuo to, ar pakankamai kompetencijų ir gebėjimų turi šio verslo įpėdiniai. Tai yra svarbu ir ne tik šeimos verslo perdavimo atveju, tačiau tokio perdavimo metu daugiau akcentuojama finansiniai perdavimo ir būsimos veiklos aspektai.

Alternatyvių investicijų rinkoje praėję metai tapo savotišku testu. Mažėjančios bazinės palūkanos, smarkiai išaugę tradicinių instrumentų kainų svyravimai ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos vertė investuotojus iš naujo permąstyti, kur ir kaip dirba jų kapitalas.

Verslumas, gebėjimas konstruoti ir plėsti verslą, tinkamas pasirengimas verslo perdavimui ir įpėdinystei, tai INBETS projekte nuveikė VDU, kurio kaip partnerio veikla yra susijusi su Verslumo ugdymo programų rengimu, testavimu ir taikymu bei jomis pagrįstų mokymų įgyvendinimu, kurie orientuoti į verslo perdavimo ir perėmimo procesų kompetencijų ugdymą.

Verslumo ugdymo programos tikslas - išmokyti tapti verslininkais, kad padidėtų kvalifikuotų jaunų verslininkų skaičius, kad vis daugiau atsirastų, norinčių perimti verslą užtikrinant sėkmingą novatorišką naujos kartos įmonės/verslo tęstinumą ir po to sėkmingai perduoti verslą potencialiems įpėdiniams.

VDU parengė šią išsamią Verslumo mokymo programą, kurią sudaro 6 atskiri moduliai ir pagal ją atliko būsimų verslininkų mokymus. Visuose moduliuose daugiausia dėmesio skiriama verslumo įgūdžiams ir kompetencijoms tobulinti. Jie dėstomi taikant inovatyvius metodus, skatinant specializaciją, bendrąsias ir specifines vadybos bei socialines kompetencijas.

INBETS projektu siekiama išnagrinėti, toliau plėtoti ir kurti naujoviškus verslo perdavimo modelius bei įrankius, palengvinančius mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo perdavimą, padaryti juos plačiai prieinamais ir įgyvendinamus įmonėse.

Viena iš pagrindinių priemonių šiems tikslams pasiekti yra stiprinimas esamų verslo paramos organizacijų (VPO) institucinių gebėjimų sėkmingai perduoti verslą, jų darbuotojų kaip verslo perdavimo trenerių kvalifikacijos tobulinimas, siekiant supažindinti su konsultavimo ir verslo perdavimo skatinimo užduotimis.

Programoje ir seminare buvo akcentuota, kad seminaro dalyviai turėtų apžvelgti pagrindines verslumo ugdymo temas ir gebėtų įvertinti kompetencijas, reikalingas šio turinio perdavimui; dalyviai turėtų pedagoginių įgūdžių ir patirties, kurią atnaujintų ir papildytų verslumo ugdymo pedagoginiais klausimais; dalyviai susipažintų su potencialių perdavėjų ir perėmėjų mokymo ir instruktavimo procesu; dalyviai galėtų savarankiškai vykdyti mokymus ir instruktavimą pagal mokymo programas ir mokymo medžiagą.

Trečioji VDU parengta „Verslo įpėdinių mokymo programa“, pagal kurią siekiama suteikti žinių ir gebėjimų tiems, kurie jau turi verslo praktikos ar verslo išsilavinimą, bet stinga žinių ir gebėjimų būtinų sėkmingam verslo perdavimo procesų valdymui, siekiant ne tik išlaikyti esamas MVĮ, bet ir padidinti jų rinkos vertę, plėtojant novatorišką ir sėkmingą verslą laiku ir kokybiškai atlikti verslo perdavimą ar perėmimą.

Šią verslo perdavėjų/perėmėjų/įpėdinių mokymo programą sudaro 3 atskiri moduliai (Įmonių konkurencingumo nustatymas ir strategijų kūrimas, Teisinė aplinka ir verslo perdavimo logistika ir Finansų optimizavimas verslo perdavimo procesuose), iš viso trunkantys 18 valandų.

Straipsnio publikacija finansuojama tarptautinio Interreg V B Baltijos jūros regiono programos projekto „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione (INBETS BSR)“ Nr. R051 lėšomis.

tags: #finansavimas #turi #buti #perduodamas