Vievis - vietovė, turinti turtingą istoriją ir gamtos grožį. Šiandien panagrinėsime Vievio apylinkes, apžvelgdami jo istoriją, gamtą ir kultūros paveldą.
Vievio Istorija
Vievio dvaras minimas jau 1522 m., o miestelis - 1539 m. Vėliau Vievis priklausė Oginskiams nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų.
XVI a. pirmojoje pusėje buvo pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia. Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 1611-1660 m. spausdinusi knygas kirilica. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus.
XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 metais, grąžinta katalikams. Apie 1600 metus vienas iš Oginskių pastatė bažnyčią unitams ir įrengė vienuolyną. Bažnyčia sudegė, vėl buvo atstatyta, o rusai vienuolyną ir bažnyčią suprovoslavino.
1842 m. Vievyje rusų valdžios lėšomis pastatyta nauja cerkvė. 1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią. 1843 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį. XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija.
Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos laikais Vievis buvo dvaras, tačiau nėra žinių, kada jis buvo įkurtas. Pirmasis išlikęs dvaro inventorius yra iš 1677 metų. Vievio miestelis priklausė Oginskiams nuo XVII a. Vievio dvaras tikėtina buvo įkurtas XV a. pb. ar XVI a. pr. Žinoma, jog Vievio dvaras buvęs miesto pietvakarinėje dalyje, tai yra dabartinių Vievio miesto kapinių teritorijoje ir į rytus nuo jų. Dvarą aptiko 1975 m. Trakų istorijos muziejaus darbuotojas Algirdas Paulauskas. Rašte Mokslinei metodinei kultūros paminklų tarybai nurodoma, jog 40×50 m dydžio plote, ariamos dirvos paviršiuje, rasta plytgalių, puodų ir stiklo šukių, du Jono Kazimiero šilingai. Gausiai aptikta koklių su didikų Oginskių giminės herbu. A. Paulauskas dvarvietę datavo XVII a. Vievio dvarvietė yra dabartinėje Balceriškių kaimo teritorijoje.
Pasakojama, kad kadaise čia gyveno ponia Ieva, kuri žiemą įlūžo ir nuskendo ežere, todėl ežeras buvo pavadintas jos vardu. Iš pradžių vietovė buvo vadinama Ievia, vėliau - Vieviu. Taip pat teigiama, kad Vievio vardas kilo nuo gluosnių, augančių aplink ežerą.
XVII a. pradžioje prie Vievio Šv. Dvasios vienuolyno buvo įrengta spaustuvė. 1615-1616 metais spaustuvė buvo Šv. Dvasios Brolijos centrinės spaustuvės skyriumi. Apie 1646 metus, mirus kunigaikščiui Oginskiui, spaustuvės darbai sumažėjo, ji buvo sujungta su Vilniaus spaustuve. Vietovėje ilgai sklido visoki pasakojimai apie išmėtytas raides - šriftą, tačiau jų pamatyti neteko.
Čia buvo kryžkelė tarp sostinių, tarp Kernavės ir Senųjų Trakų čia ėjo kelias, o ir tarp Kauno ir Vilniaus čia pusiaukelė, stovėjusios smuklės, gal nakvynės namai. Kažkoks rusų kunigaikščio sūnus gavo žemės prie Kaišiadorių, Ogynės kaime. Jam labai patiko ir jis pasivadino Oginskiu. Apylinkių žemės seniau visos čia jam priklausė. Didikai čia buvo įkūrę vienuolyną, pastatę spaustuvę. Vievij yra jų pėdų. Paskui jėzuitai kovojo su unitais ir išgujo juos iš čia.
Vievio herbas
Vievio Ežeras ir Apylinkės
Vievis - ežeras Vievyje, Elektrėnų savivaldybėje. Jo ilgis (šiaurės-pietų kryptimi) - 2,75 km, plotis - 1,95 km. Altitudė 112,2 m. Giliausia vieta yra šiaurinėje dalyje, siekia 33 m. Pietinis krantas žemas, supelkėjęs, apaugęs mišku, kiti - aukštesni ir sausesni. Pietinėje pakrantėje telkšo Bliūduko ežeras. Į Vievio ežerą suteka 8 upeliai, išteka Bražuolės intakas Pylimas. Pratakumas per metus 15 %. Ežero baseino plotas 23,3 km². Prie ežero įsikūręs Vievis, Vievininkų, Patiltų, Balceriškių, Šadubalio, Zabakos, Pylimų kaimai.
Ežerėvardžio Víevis pirminė lytis neaiški, nes tiek ežero, tiek miesto vardas nesyk užrašytas kaip lenk. Jewie. Tokiu atveju, pavadinimas greičiausiai kilęs nuo medžio vardo Ieva. Jei lytis Vievis pirminė, tada tai, matyt, labai archajiškas žodis, susijęs su vijimosi, vyniojimosi (plg. „vyti(s)“, ide. *uei- „sukti, lenkti“) reikšme.
Bliūdukas - ežeras Vievio ežero pietinėje pakrantėje. Ežeras ovalo formos, Krantai žemi, pelkėti, apaugę krūmynais ir medžiais. Aplinkui plyti pievos, į vakarus už 0,11 km telkšo Vievio ežeras. Bliūduko ežero vandens perteklius šiaurėje per pelkę nuteka į Vievio ežerą.
Zelva, ežeras 5 km į šiaurę nuo Vievio, 2 km į vakarus nuo Kazokiškių. Krantai daugiausia aukšti, šiaurės vakariniai ir pietiniai - žemi ir pelkėti. Pakrantės apaugusios miškais: rytuose ir šiaurėje Kazokiškių miškas, vakaruose - Strošiūnų miškas. Prie Zelvos ežero įsikūrę Zelvės ir Lapaikos kaimai.
Beržonkos ežeras yra 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Vievio, Strošiūnų miške. Ežeras ovalo formos. Krantai žemi, ištisai apaugę medžiais.
Varliukas - ežeras 3 km į rytus nuo Vievio. Krantai aukšti, tik pietinis krantas kiek žemesnis ir pelkėtas. Iš pietų ir rytų ežerą supa Vievio miškas, kitose pakrantėse plyti pievos, įsikūręs Varliškių kaimas.
Baka - ežeras į rytus nuo Pylimų gyvenvietės, iki 50 ha dydžio pelkėti plotai su dar 2 mažais ežeriukais į rytus (Prūdas ir Bakutis). Šiaurėje į ežerą įteka Pylimo upelis, prateka Neries intakas Bražuolė. Prūdas - ežerėlis į rytus nuo Bakos ežero. Ežerėlis beveik apvalus. Pietinė ir rytinė pakrantės aukštokos, apaugę medžiais. Vakaruose išteka upelis link Bakos ežero. Beržiukas yra 0,23 km į pietus nuo Bakos ežero. Ežeras beveik apvalus. Krantai žemi, pelkėti, vietomis apaugę krūmais. Pakrantės kalvotos, plyti dirbami laukai. Šalia įsikūręs Zabakos kaimas.
Keliakiemio ežeras yra 6 km į pietryčius nuo Vievio. Ežeras beveik apvalus, jo skersmuo ~ 0,23 km. Pietinis krantas aukštas, apaugęs mišku, vakarinis - žemas ir pelkėtas, apaugęs krūmynais. Šiaurės rytuose per medžiais apaugusį slėnį išteka upeliukas link Bražuolės upės (Neries intakas).
Šiemetis - ežeras. Ežero pavidalas ties viduriu susiaurėjantis. Pietvakariuose yra mišku apaugusi 0,5 ha sala. Krantai daugiausia aukšti, o vakarinis žemas ir pelkėtas. Šiaurės vakaruose išteka upelis pro Šiemetuko ežerą link Brado upelio. Rytinėje Šiemečio pakrantėje yra Keliakiemio kaimas. Pietiniu krantu eina riba su Trakų rajonu, prie to kranto įsikūręs Meiriškių kaimas.
Kurkliškių kaimo teritorija ribojasi su Šiemečio ežeru. Taip pat tyvuliuoja ežerai Pakalnis, Pagojis, Dumblaičiai. Pakalnis - ežeras pelkėje. Pelkės pakrantės kalvotos, apaugę medžiais ir krūmais. Pagojis - ežeras. Krantai žemi, pelkėti, tik vakarinis krantas aukštas. Ežerą supa miškas. Dumblaičiai - ežerėlis. Krantai žemi, pelkėti. Ežeras telkšo ~ 10 ha dydžio pelkėje, kurioje į pietus yra dar vienas Dumblaičių ežeras ir bevardis ežerėlis.
Elektrėnų savivaldybės žemėlapis
Kultūros Paveldas ir Įdomybės
- Alesninkų kaimas: Yra Vievio seniūnijoje. Per kaimą teka Zelvė ir Aliosa, taip pat yra Vievio tvenkinys, susidaręs ties kaimo viduriu užtvenkus Aliosos upę.
- Knygnešys J. Boleslovas Cibulskas: Pamena J. Milančių iš savo vaikystės kaip dėdę ir žymų Vievio žmogų, vaistininką, mokytoją, aktyvų kovotoją už lietuvybę.
- Lazdėnai: Pro Lazdėnus 1923-1939 m. ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija.
- Paneriškės: Kaime, Kerdokų sodybos pakraštyje, auga Paneriškių ąžuolas (gamtos paveldo objektas), šalia atsiveria itin status Paneriškių skardis (ant jo įrengta regykla), dar žinomas kaip Plikasis kalnas.
- Varliškių pilkapynas: Yra kairėje Vievo-Baltamiškio kelio pusėje, o pilkapis - dešinėje. Jie įtraukti į kultūros vertybių registrą.
Bražuolės upelis pasižymi ne vien sraunumu. Pirmiausia dėmesį patraukia jo tekėjimo kryptis. Kitaip nei įprasta upėms ir upeliams, Bražuolė srūva į rytus. Žemupyje ši nepaprasta savybė yra matoma visiems - Neris srūva į vakarus, o jos intakas Bražuolė - į rytus!
Sakmė pasakoja, jog tekėti ne su Saule yra tam tikra lemtis, Dievo valia, atsakas į Bražuolės pasipriešinimą: „Pasakoja, kad to upelio vanduo priešinosi. Dievui priešinosi, todėl Dievas įsakė ne taip kaip visoms upėms tekėti. Priešinosi Dievui. Todėl jai pasakė: „Tu tekėsi ne taip, kaip visos“. Netekėsi su Saule, tekėsi ne taip, kaip reikia. Ir todėl Bražuolė čia teka.
Bražuolės žemupyje yra daugiau regimų šventumo ženklų - nedidelė Alkijos pieva kairiajame upės krante, netoli mažo Kragžlių kaimelio, o ant aukšto ir stataus upelio kranto, prie kryžkelės, - du pilkapiai.
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Vievio ežeras | Didelis ežeras su giliausia vieta siekiančia 33 m |
| Bražuolės upė | Upė tekanti į rytus, Neries intakas |
| Paneriškių ąžuolas | Gamtos paveldo objektas, augantis Paneriškių kaime |
| Vievio dvarvietė | Istorinė vieta Balceriškių kaimo teritorijoje |
Šiandien Vievis ir jo apylinkės yra svarbi Elektrėnų savivaldybės dalis, turinti turtingą istoriją, gamtos grožį ir kultūros paveldą. Šis regionas siūlo daug įdomių vietų lankytojams ir yra svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros dalis.