Nekilnojamojo turto apžvalga Lietuvoje: tendencijos, projektai ir atsiliepimai

Lietuviams investavimas į nekilnojamą turtą (NT) tikrai nėra svetimas. Vieni ieško nuomotis būstą, kiti nori pirkti naują, prieš tai pardavę seną.

Nekilnojamasis turtas (NT) yra privalomai registruojamas turtas, apimantis žemę, įvairius pastatus, tokius inžinerinius objektus, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.

Svarstantys apie naujus namus ar būsto keitimą šiame centre galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų, pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto analitiku ir banko darbuotoju dėl finansinių sprendimų. Nekilnojamojo turto kainoms, palyginti su kainų piko laikotarpiu, pastebimai nukritus, vis dėlto ne kiekvienas gyventojas gali pirkti brangesnį būstą ir tikrai ne kiekvienas turi savų lėšų jam įsigyti.

NT Vystytojai ir Jų Projektai

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia keletas nekilnojamojo turto vystytojų, siūlančių įvairius projektus:

UAB „Rinvest“

Žirgų g. UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai - ją kaskart stengiasi maksimaliai pritaikyti klientų gyvenimo būdui.

„Tarptautinės investicijos“

Eišiškių pl. Mes - „Tarptautinės investicijos“. Jau nuo 2018 m. sėkmingai vystome ir valdome nekilnojamąjį turtą, kuriame vertę savo klientams sostinėje ir pajūryje. Mūsų specializacija - NT nuoma ir pardavimas. Siūlome tik kruopščiai atrinktus projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.

Citus

Lvivo g. #CitusDNR Dar vos prieš kelis metus tebuvome NT plėtros kompanija. Šiandien esame išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai.

Jau 13 metų prisidedame prie veržlaus Vilniaus pokyčių ir kuriame rūpestingai apgalvotus namus. Per šį laikotarpį užaugome ir mes, ir mūsų vertybės, pakilo kartelė ir siekis kurti dar geresnius ir patogesnius namus. O rūpestis ir atsakingas požiūris į plėtojamus projektus visada buvo ir bus mūsų prioritetas.

Įdomūs NT Projektai Lietuvoje

Lietuvoje yra įgyvendinta nemažai įdomių nekilnojamojo turto projektų, kurie išsiskiria savo architektūra, funkcionalumu ir inovatyvumu.

„Swedbank“ Būstinė Vilniuje

Banko „Swedbank“ būstinė Vilniuje - „Swedbank“ pagrindinės būstinės pastatas, užbaigtas 2009 metais dešiniajame Neries upės krante. Bendras pastato antžeminės dalies plotas sudaro 23,7 tūkst. kv. m. Šiame pastate dirba apie 900 žmonių.

Požeminėje 4 aukštų automobilių aikštelėje telpa 600 darbuotojų ir klientų automobilių. Joje taip pat numatytos vietos dviračiams laikyti, įrengtos dušinės, elektromobilių įkrovimo stotelės. Pastatą sudaro dvi aukštybinės dalys: 15 aukštų pietinė (arčiau Neries) ir 16 aukštų šiaurinė, sujungtos atrijumi.

Palei Konstitucijos pr. yra išsidėstęs dar vienas 4 aukštų statinys, kuriame yra sutelktos klientų aptarnavimo funkcijos. „Swedbank“ pastato tūrių kompozicija atliepia komplekso santykį su aplinka, o vidinė jo struktūra kviečia kalbėti apie pastato ir žmogaus santykį.

Pagrindinis bruožas, pastebimas vos įžengus pro duris, - šviesa ir skaidrumas, išgaunami pasteliniais atspalviais ir gausybe stiklo. Tai pabrėžia atrijaus ir su juo sujungtų patalpų erdvumą, o stiklas, jo perregimumas simbolizuoja atvirumą. Iš viso pastato fasadui panaudota 10,6 tūkst. kv. m ploto stiklo.

Beje, ant fasado įrengti piliastrai atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir karščio reguliavimo funkciją bei padeda taupyti vėsinimui reikalingą energiją šiltuoju metų laiku. Statinio fasado apdaila iš rombo formos nerūdijančio metalo plokščių tapusi pastato skiriamuoju ženklu.

Plokštės šlifuotos skirtingomis kryptimis, todėl ornamento efektas gimsta ne derinant skirtingus tonus, o įvairiai dėliojant šlifavimo kryptis. Tokie sudėtingi nemažai statybininkų kruopštumo pareikalavę darbai Lietuvoje buvo atlikti pirmą kartą. Fasadui sunaudota beveik 5 tūkst. kv. m nerūdijančio metalo plokščių.

Pagrindinį pastato bruožą - atvirumą - perteikia įrengta daugiau kaip 4,5 tūkst. kv. m ploto terasa, kuri užima daugiau nei 35 proc. viso bendrojo sklypo ploto. Cokoliniame aukšte po terasa driekiasi vientisa erdvė. Tai poilsio zona su kavine, siekianti apie 1,4 tūkst. kv. m ploto.

Šios erdvės bet kuriuo banko darbo metu yra laisvai prieinamos kiekvienam miestiečiui. Pažvelgus į kavinės lubas, matoma ypatinga pastato detalė - „laužyta“ perdanga. Jos plotas siekia 5 tūkst. kv. m, storis - 35 cm, o kiekviena kolona remia iki aštuonių skirtingų perdangos plokštumų.

Jų posvyrio kampai gali skirtis net iki 28 laipsnių, atstumas nuo perdangos viršaus iki grindų svyruoti nuo 2 iki 8 metrų.

Komisijos pirmininkas ir LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad „Swedbank“ pastatas į geriausių visų laikų komercinių pastatų finalą pateko kaip vienas pirmųjų pastatų, drąsiai atvėręs dešinįjį Neries krantą aktyvesniam gyvenimui.

Prof. Habil. Dr. Vytautas Martinaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pastatų energetikos katedros profesorius ir vertinimo komisijos narys, kalbėdamas apie „Swedbank“ administracinį pastatą, pažymėjo, kad jis „su savimi atsinešė gražią aplinką“.

Swedbank būstinė Vilniuje

Verslo Centras „Pirklių Klubas“ Vilniuje

Rūmus 1913 m. pastatė to meto visuomeninė organizacija Prekybos ir pramonės visuomeninis susirinkimas, arba vadinamasis Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi ir visuomenei žinomi Vilniaus miesto gyventojai. Šiandien Pirklių klubas - modernus, bet šimtametes tradicijas išsaugojęs verslo centras.

Restauruojant autentišką Pirklių klubo pastatą stengtasi išsaugoti kuo daugiau praeities palikimo. Pavyzdžiui, pagrindinį pastato fasadą ir visus jo išorės elementus puošė dirbtinio marmuro danga, imituojanti natūralų smiltainį. Restauruojant buvo kruopščiai nuvalytas rausvos spalvos fasadas, reprezentuojantis subtiliai išreikštą XX a. pr. prabangą.

Taip pat restauracijos metu buvo atkurta 1952 metais sunaikinta Atlanto skulptūra. Kartu su juo atkurti pastato eksterjere esantys skulptūriniai reljefai. Prie istorinės verslo centro „Pirklių klubas“ pastato dalies prijungta nauja, sukurta architekto A.Trimonio.

Šiandien verslo centro pastatas postmodernistinėmis idėjomis paįvairina, o kartu ir tęsia J.Tumo-Vaižganto gatvės architektūros istoriją. XX a. pr. ampyro stiliaus pastatas su atkurtomis autentiškomis salėmis ir moderni naujoji pastato dalis su požemine automobilių stovėjimo aikštele sukuria funkciškai vientisą erdvę.

Naujai pastato daliai pasirinktas dvigubas stiklo fasadas. Taip sumažintas šalia esančios judrios gatvės triukšmas, kontroliuojama saulės šviesa ir šiluma, taupomi energijos ištekliai. Taupyti energiją ir didesnį komfortą sukurti taip pat padeda įrengtos šildomos/vėsinamos lubos - dėl jų šiluma arba vėsuma pasiskirsto tolygiai.

Be to, tai mažina eksploatacines elektros energijos sąnaudas 10-15 procentų. Bendras A+ energinės klasės pastato plotas siekia 10,2 tūkst. kv. metrus, po juo įrengta 74 vietų trijų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Netrukus po „Pirklių klubo“ čia atsirado daugiafunkcis pastatas „Live Square“, tvarkosi kitos gretimos teritorijos“, - sakė M.Statulevičius. Vertinimo komisijos nario V.Martinaičio teigimu, „Pirkių klubas“ - prabangus, galbūt brangus, ir tuo pačiu - vienas kruopščiausiai atliktų objektų.

Verslo centras "Pirklių klubas" Vilniuje

Verslo Centras „k29“

Centrinėje Vilniaus dalyje iškilęs verslo kompleksas „k29“ yra vienas moderniausių A klasės biurų pastatų Baltijos šalyse. 8 aukštų pastato architektūrinis leitmotyvas - keliai ir jų sankirtos. Ribojantis su intensyvia magistrale - Konstitucijos prospektu - traktuojamas kaip ryškus transportinio mazgo akcentas.

Verslo centras „k29“ užpildė ir urbanizavo iki tol ne visiškai suformuotas erdves aplink Geležinio Vilko gatvės transporto žiedą, taip pat tapo trūkstama pėsčiųjų ryšių grandimi tarp Šeškinės, išvystyto Šnipiškių bulvaro ir senojo Vilniaus miesto centro. Šalia „k29“ sukurta nauja viešoji erdvė - žaliasis skveras.

Tai yra tarytum trūkstama grandis tarp Neries šlaito ir upės senvagės parko žaliųjų erdvių. Jis harmoningai įsilieja ir papildo Vilniaus miesto želdinių struktūrą. Be to, suprojektuotas skveras išnaudoja esamą infrastruktūrą (analogišką Europos aikštei), užtikrinančią žmonių srautus: viešojo transporto stoteles, požeminę pėsčiųjų perėją, pėsčiųjų migracinius koridorius.

„k29“ pastato idėja - organiška geometrinė forma, kuri talpina savyje intelektualines žinias, idėjas, technologijas. Naujai suformuotoje atviroje aikštėje „k29“ eksponuojamas kaip skulptūriškas statinys. Verslo kompleksas - vienatūris objektas, šiaurės kryptimi aukštėjantis nuo 4 iki 8 aukštų.

Jo išraiška nulemta sklypo, urbanizuotos aplinkos, gamtinio karkaso bei atitinka šiuolaikiniam, moderniam, funkcionaliam biuro pastatui keliamus reikalavimus. Projektuojant „k29“ pastatą vieni pagrindinių tikslų buvo sukurti patogią ir lanksčią biurų planinę struktūrą, modernią bei tvarią darbo aplinką.

Pastatas pritaikytas tiek mažesniems, tiek didesniems nuomininkams ir atitinka jų reikalavimus. Visos verslo centro erdvės pasižymi praktiška, funkcionalia geometrija, kuri formuoja šiuolaikišką ir tvarią darbo aplinką.

Pažangūs projektavimo ir interjero sprendimai padeda užtikrinti akustinį vidaus erdvių komfortą, sulaiko garsą ir sugeria triukšmą. Efektyvų pastato energetinių resursų naudojimą užtikrina dvigubas fasadas ir išorinės žaliuzės. Patalpos vėsinamos šalčio sijomis, yra įdiegtos moderniausios automatinės vėdinimo, šildymo ir oro valdymo inžinerinės sistemos.

„k29“ pastato interjeras sukurtas laikantis skandinaviško stiliaus tradicijų. Čia vyrauja jaukūs ir šilti atspalviai, naudojamos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos bei jų deriniai.

Verslo Centras „Quadrum“

2012 metų vasarį pradėti apleisto pastato vaiduoklio, daugiau nei 20 metų „puošusio“ Vilniaus miestą, griovimo darbai, o 2012 metų gegužę jis galutinai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Schage Real Estate“ priklausanti „Schage Group“ nugriauto pastato vaiduoklio vietoje nusprendė statyti verslo centrą „Quadrum“, kurį sudarys trys pastatai - Rytinis (East), Šiaurinis (North), Pietinis (South).

Pastatų statybos vyko etapais. Pirmajame etape buvo pastatyti Rytinis ir Šiaurinis pastatai, įskaitant pirmąjį Pietinio pastato aukštą, tai leido visiškai įrengti žaliąsias verslo centro kiemo erdves, o likusią Pietinio pastato dalį buvo galima statyti vėliau.

75 tūkst. kv. metrų verslo centro „Quadrum“ šildymui pirmą kartą Lietuvoje panaudota geoterminė energija. 2016 m. rugsėjo 29 d. Konstitucijos prospekte oficialiai atidaryta baigta statyti biurų komplekso „Quadrum“ dalis.

Anot „Schage Real Estate“ generalinio direktoriaus Kjetil T. Hansseno, „investicijų prasme tai buvo pakankamai rizikingas projektas, kurį pradėjome plėtoti dar besibaigiant ekonominei krizei, tačiau Lietuvoje dirbame jau nuo 1998 metų, todėl žinojome galimybes ir buvome tikri, kad viskas klostysis palankiai.

Kol kas tai yra pats ambicingiausias iki šiol plėtotas Norvegijos kompanijos „Schage Group“ investicijų projektas“. 2018 metų rugsėjį buvo pradėtas statyti paskutinis 11 tūkst. kv. metrų ploto „Quadrum South“ korpuso pastatas, kuris buvo užbaigtas ir perduotas naudoti 2019 metų pabaigoje.

Tuo pačiu metu buvo nuspręsta parduoti „Quadrum“ biurų kompleksą. Tai vienas didžiausių biurų pardavimo sandorių Baltijos šalių rinkos istorijoje. 45 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto biurų kompleksą Konstitucijos prospekte už 156 mln. Eur nupirko Vokietijos kapitalo įmonė „Deka Immobilien“.

Verslo centras "Quadrum"

Viešbutis „Pacai“

Didžiausias iššūkis viešbučio „Pacai“ sostinėje architektams buvo naujos ir senos architektūros suderinimas. Projektuojant naujus statinius juos ribojo tankumo, intensyvumo reikalavimai. Architektai ieškojo architektūrinės išraiškos, kuri organiškai derėtų su aplinka - jos neužgožtų, neišsišoktų.

Tikslas buvo sužinoti, kaip visas pastatų kompleksas evoliucionavo per šimtmečius - nuo XV a. iki mūsų dienų. Restauruojant rūmus nuspręsta projekte atspindėti svarbiausią jų laikotarpį - 1676-1831 m., kai čia šeimininkavo Lietuvos didikai Pacai.

Taigi reikėjo sužinoti, kaip rūmai atrodė tada, o ne pastarąjį šimtmetį, kai po įvairių karų, gaisrų ir nelaimių įgavo visai kitą vaizdą.

Atliekant archeologinius tyrimus buvo surasta plytų degimo krosnies liekanų. Dalis surastų autentiškų mūrų fragmentų uždengti ir palikti ateities kartoms, kai kurie fragmentai eksponuojami naujame viešbučio korpuse.

Pavyzdžiui, XVI amžiaus skliautiniai rūsiai ir laiptai tapo viešbučio SPA centro dalimi. Buvo rasta stiuko skulptūra, primenanti mitologinę deivę Atėnę, senojo Vilniaus pastatams būdingų krosnių, restauruota XVI-XX a. sienų tapyba.

Architektams ir restauratoriams pavyko atkurti rūmus tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų. ‎‎Tarptautinis viešbučių tinklas „Design Hotels“ pasirinko viešbutį „Pacai“ savo nariu dėl savo iškalbingos istorijos, architektūros bei išskirtinio dizaino.

Viešbutis "Pacai"

Registrų centro kainų pokyčiai ir atsiliepimai

Nuo 2020 m. spalio 1 d. Registrų centras (RC) pakoregavo įkainius, kurie sukėlė nemažai diskusijų ir atsiliepimų. Daugiausia aistrų kelia nuosavybės registravimo mokestis.

Nuo spalio 1-sios už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, RC reikia mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą. Kitais žodžiais, pagal vienodą tarifą moka ir močiutė, registruojanti iš velionio vyro paveldėtą 100 eurų vertės tvartelį, ir solidus ponas, įsigijęs gamyklos pastatą“, - sako M. Stračkaitis ir primena, kad anksčiau mokestis buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į turto vertę ir svyravo nuo 2,9 Eur iki 1448 Eur.

Šie pokyčiai aktualiausi regionuose, kur dažnai NT registre šalia žemės sklypo ir namo būna įregistruota dar bent keletas objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, lauko tualetai ir pan. Už kiekvieno iš jų įregistravimą RC imamas 17,19 Eur mokestis.

Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis tikina, kad Registrų centro kainų politika ir teisės aktų interpretavimas - nesąžiningi, mat bandoma pasipelnyti gyventojų sąskaita ir tai lemia priešpriešą.

RC savo įkainius gina: kainuoja pagal sąnaudas. RC Strateginio vystymo direktorius A. Jusas paaiškina, kad dalis RC įkainių nebuvo keisti daugelį metų, anksčiau jie buvo nustatyti visiškai neaiškiais pagrindais. O štai dabar - kainos įvertintos pagal kiekvienai paslaugai tenkančias sąnaudas.

Pavyzdžiui, ar registruoti sandėliuką, ar gamyklą, kainuoja tiek pat - ir taikomas įkainis toks pats. „Mes šioje vietoje esame labai griežtai apibrėžtų rėmų įgyvendintojas. Yra Vyriausybės nutarimas, kuris apibrėžė metodiką, kaip ta kainodara turi būti suskaičiuota ir parengta. Buvo pasamdyti konsultantai iš didžiojo ketverto, „Deloitte“, kurie parengė sąnaudų paskirstymo modelį, kuris yra naujosios kainodaros pagrindas. Visos įmonės sąnaudos sudėtos į modelį ir išdalintos prie konkrečių paslaugų“, - paaiškina A. Jusas.

Tai lėmė, kad mažaverčio turto nuosavybės registravimas kainuoja tiek pat, kiek ir brangaus, nes „realiai atliekamas toks pats darbas, tiek pat laiko užtrunka“.

Žilinskas: Latvijoje ir Estijoje nemokama. Didelės RC duomenų pirkėjo, kreditų informacijos biuro UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas neskuba vertinti sumažėjusių RC duomenų įkainių.

„Galiu tik pastebėti vieną paprastą dalyką - Latvijoje ir Estijoje juridinių asmenų registro informacija yra nemokama. Viskas tuo yra pasakyta“, - teigia S. Žilinskas ir papildo, kad problema yra politikų sprendimuose, o ne RC.

tags: #nekilnojamas #turtas #zilinskas