Komentuojamame VPĮ 6 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams nėra taikomos VPĮ normos, t. y. netaikoma VPĮ nustatyta viešųjų pirkimų tvarka.
Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokiu kitu teisiniu būdu (pavyzdžiui, viešuoju konkursu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK), tačiau pirkimų dokumentacijoje (pavyzdžiui konkurso sąlygose) nurodyta, kad pirkimas (pavyzdžiui, konkursas), be kita ko, bus atliekamas vadovaujantis pirkimo principais, analogiškais ar tapačiais viešųjų pirkimų principams (detaliau apie viešųjų pirkimų principus žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos, net ir vykdydamos pirkimus ne pagal VPĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles.
Šis reikalavimas neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo, t. y. jis nereiškia, kad perkančioji organizacija privalo vykdyti pirkimą pagal VPĮ.
Nekilnojamojo Turto Įsigijimo Išimtis
Komentuojama išimtis apima žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimo, nuomos ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimo išimtį.
Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau - Nekilnojamųjų daiktų įsigijimo aprašas).
Komentuojama išimtimi nurodoma, kad pirkimas gali būti susijęs tiek su nekilnojamojo turto įsigijimu (pavyzdžiui, CK XXIII skyriaus 8 skirsnis „Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartys“), tiek su nuoma (pavyzdžiui, CK XXIX skyrius „Žemės nuoma“) ar teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimu.
Šios sąvokos turi būti aiškinamos ES mastu, todėl nėra ribojamos sandorių rūšys.
Perkančioji organizacija, siekdama pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti VPĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus.
Taigi, perkančiajai organizacijai ketinant išsinuomoti pastatą, būtina tinkamai apibrėžti pagrindinį sutarties dalyką, tinkamai įvertinti, ar yra nustatyti reikalavimai statybos rangos darbams, ar perkančioji organizacija turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui ir pan.
Pastaruoju atveju, yra didelė tikimybė, kad perkančioji organizacija siekia įgyti darbus, ne teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y. Šiuo atveju taip pat būtina atskirti subjektą, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjų ar atvirkščiai.
tuo atveju, kai perkančioji organizacija perduoda tiekėjams žemę, pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, yra taikomos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d.
Šio pirkimo objekto įsigijimo tvarka reguliuojama Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d.
Arbitražo ir Taikinimo Paslaugų Išimtis
Komentuojama išimtis apima arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimų išimtį. Nurodytos paslaugos yra susijusios su alternatyviu teismo procesui ginčų sprendimu.
Ši išimtis nustatyta dėl to, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis.
Šių paslaugų specifika pasireiškia tuo, kad jos yra teikiamos tam tikros profesijos atstovo (pavyzdžiui, arbitras gali būti advokatas, auditorius, gydytojas ir pan.) arba asmens, kuriam būdinga konkreti profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, inžinierius), todėl tokių asmenų pasirinkimas siejamas ne tik su profesija bendrai, bet ir su konkrečiu asmeniu (arba institucija, pavyzdžiui, konkretus institucinis arbitražo teismas), kurį norima pasirinkti konkrečiam ginčui dėl jo kompetencijos ir, svarbiausia, pasitikėjimo juo, ko nebūtų įmanoma padaryti, taikant viešųjų pirkimų procedūras.
Kitaip tariant, tokiais atvejais įgyvendinamas intuitu personae (liet. dėl asmens) principas, kuris komentuojamais atvejais nedera su viešųjų pirkimų procedūrų esme - atrinkti tiekėją konkurencingai.
Civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius) - įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą (Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Arbitras - fizinis asmuo, ginčo šalių, jų susitarimu arba įstatymo nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas ginčui spręsti (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis).
Tarpininkas - asmuo, kuriam šalių susitarimu pavedama išspręsti komercinį ginčą nesikreipiant į arbitražą ar teismą (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis).
Tarpininkai gali būti pasirinkti iš specialistų, įrašytų į Vilniaus komercinio arbitro teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą, arba kiti šalių susitarimu paskirti asmenys (Vilniaus komercinio arbitražo teismo valdybos 2003 m. gruodžio 8 d.
Teisinio Atstovavimo Paslaugų Išimtis
Ši išimtis iš esmės nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta VPĮ 6 straipsnio 3 punkte įtvirtinta išimtis dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 3 punkto komentarą).
Papildomai svarbu paminėti, kad nurodytos teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo paprastai susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai (viešojo pirkimo procedūrų atveju perkančioji organizacija turėtų atskleisti jau vien ginčo faktą).
Šios savybės lemia, kad viešųjų pirkimų procedūra yra netinkama paslaugos teikėjo atrankai, nes jų prigimtis susijusi su asmeniniu (subjektyviu) ryšiu tarp perkančiosios organizacijos ir paslaugos teikėjo.
teikiamos teisinio atstovavimo paslaugos. Teisinio atstovavimo paslauga komentuojamos normos tikslais reiškia gynybą ir atstovavimą bylų (civilinių, administracinių, mokestinių ir kt.) procese, kai tai daroma už atlyginimą.
- kitas teisininkas, kaip apibrėžta Tarybos 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1 straipsnyje.
Valstybė narė komentuojamos išimties tikslais suprantama kaip ES valstybė narė. Teismo ar tribunolo sąvoka turi būti aiškinama plečiamai.
Teismo ar tribunolo nustatymo kriterijai: institucija įsteigta teisės aktais, jos veikla nuolatinė, proceso metu sprendžiamas ginčas, ji taiko teisės norminius aktus ir yra nepriklausoma.
teisinės konsultacijos yra reikalingos rengiantis atstovavimui arbitražo, taikinimo, teisminiame procese, pavyzdžiui, teisinės konsultacijos dėl arbitražinės išlygos taikymo, dėl teismingumo klausimo, dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo, dėl civilinio, baudžiamojo, administracinio ar kitokio ginčo esmės ir pan.
Svarbu paminėti, kad, kaip nurodyta įstatyme, aptariama išimtis taikoma ne bendrai dėl konsultacijų įgijimo, o įgyjamas konsultacijas tiesiogiai siejant su jų objektu - konsultacijos dėl pasirengimo teisiniam ginčui teismo procese.
yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje.
Vertinant, ar šios teisinės konsultacijos atitinka išimties sąlygas, būtina nustatyti konkrečius požymius dėl ikiteisminės stadijos ar didelę tikimybę, kad klausimas bus sprendžiamas teisminiu būdu.
Pavyzdžiui, perkančioji organizacija yra gavusi trečiojo asmens pretenziją dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ypač, jei joje nurodyta, kad netenkinus pretenzijos bus kreipiamasi į teismą ir pan.
VPĮ nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ir tik po to teikti ieškinį teismui (žiūrėti VPĮ 101 straipsnio 3 dalies komentarą), pretenzijos pateikimas yra ikiteisminė ginčo stadija.
- kitas teisininkas, kaip apibrėžta Tarybos 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta, kad notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Asmenys turi laimėti konkursą, tam, kad galėtų eiti notarų pareigas (Notariato įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).
Notarų skaičius, buveinė ir veiklos teritorija yra griežtai reguliuojamos (Notariato įstatymo 6 straipsnis), notarų darbo įkainiai taip pat yra griežtai reguliuojami (Notariato įstatymo 19 straipsnis).
Globėjai ir rūpintojai, vadovaujantis CK III knygos VII dalimi, yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.
Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis).
Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje.
Globėjai ir rūpintojai paprastai veikia neatlygintinai arba atlyginami tik jų veiklos kaštai iš globotinio turto pagal teismo sprendimą (CK 3.243 straipsnis).
Ši išimtis nustatyta, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 51 straipsnio reguliavimą, kuriame įtvirtinta: veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus nuostatos netaikomos.
1) kitos, nenurodytos VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a-d papunkčiuose, teisinės paslaugos turi būti susijusios su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, t. y.
Finansinių Paslaugų Išimtis
Išimtis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė finansų politika yra griežtai reguliuojama ir leidžiama ribotam skaičiui kvalifikuotų ir registruotų subjektų.
2) teikiamos konkrečios finansinės paslaugos: emisija - vertybinių popierių išleidimas; pardavimas; pirkimas; perleidimas; kt.
Tačiau VPĮ 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintos finansinės paslaugos aiškinamos siaurai, t. y.
Perkančioji organizacija turi lėšų, kurias buvo nuspręsta investuoti į konkretaus rinkoje veikiančio juridinio asmens akcijas. Perkančioji organizacija taip pat tiksliai žino, kiek akcijų ar už kokią sumą nori įsigyti.
Perkančioji organizacija turi vertybinių popierių sąskaitą konkrečiame banke, todėl būtent per šį banką siekia įsigyti šias akcijas.
Perkančioji organizacija turi lėšų, kurias buvo nuspręsta investuoti.
Perkančiajai organizacijai yra reikalinga konsultacija, t. y. siekiama gauti finansinį, investicinį.
Tiesioginio Taikymo PVM ir (arba) Akcizų Lengvatos
Dėl tiesioginio PVM ir (arba) akcizų lengvatų taikymo:
- Teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginio taikymo PVM ir (arba) akcizų lengvatas.
- Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų taikymo prekėms ir paslaugoms, skirtoms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių kariuomenių vienetams ir Europos Sąjungos įstaigoms, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 442.
- Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų lengvatų taikymo taisyklės, patvirtintos 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. VA-126.
- Ką reiškia tiesioginio taikymo PVM ir (arba) akcizų lengvatos?
Prekių (paslaugų) pardavimo metu prekėms (paslaugoms) taikomas 0 proc. PVM tarifas (toliau - PVM lengvata) ir (arba) prekėms neskaičiuojami akcizai (toliau - akcizų lengvata).
- Kokie asmenys turi teisę prekes (paslaugas) įsigyti su PVM ir (arba) akcizų lengvatomis?
- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir (arba) konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikoje oficialiai veiklai bei šių atstovybių ir įstaigų nariai.
- Lietuvos Respublikoje pripažintos ir įsikūrusios tarptautinės organizacijos ar jų atstovybės, taip pat šių organizacijų ir atstovybių nariai.
- Europos Sąjungos (toliau ‒ ES) įsteigtų Lietuvos Respublikoje įstaigų, kurioms taikomas Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau ‒ ES įstaigos), darbuotojai (išskyrus aptarnaujantį personalą ir Europos Sąjungos valstybių narių deleguotus ekspertus) (toliau ‒ ES įstaigų darbuotojai) asmeniniam naudojimui ir (arba) įsikūrimui tiekiamas prekes.
- Ar visi prekių (paslaugų) pardavėjai privalo taikyti PVM ir (arba) akcizų lengvatas?
Kadangi teisės aktai leidžia pardavėjams pasirinkti taikyti PVM ir (arba) akcizų lengvatas tiesiogiai atstovybės, atstovybės narių, ES įstaigų darbuotojų įsigyjamoms prekėms (paslaugoms), ar netaikyti, vadinasi, minėtas lengvatas tiesiogiai taiko tik tie pardavėjai, kurie yra pasirinkę jas taikyti.
- Kaip įsigyti prekes (paslaugas) su PVM ir (arba) akcizų lengvatomis?
Asmuo, norėdamas prekes (paslaugas) įsigyti su PVM ir (arba) akcizų lengvatomis, turėtų:
- Susirasti pardavėją, kuris pasirinkęs PVM ir (arba) akcizų lengvatas taikyti tiesiogiai, ir jo paprašyti, kad sudarytų prekių (paslaugų) užsakymo formą.
- Turėdamas pardavėjo patvirtintą užsakymo formą (kuri galioja 1 mėn.), turėtų nedelsdamas iš VMI svetainės parsisiųsti Tiesioginio atleidimo nuo PVM ir / arba akcizų sertifikato (toliau - sertifikatas) formą ir užpildyti sertifikato 1 ir 2 dalis techninėmis priemonėmis.
- Atvykti asmeniškai į Vilniaus AVMI atsiimti patvirtintą sertifikatą (jei Vilniaus AVMI nusprendžia sertifikatą tvirtinti).
- Su patvirtintu sertifikatu ir užsakymo forma kreiptis į tą patį pardavėją, kuris sertifikate nurodytoms prekėms (paslaugoms) pritaikys PVM ir (arba) akcizų lengvatas.
Kaip Gauti Vilniaus AVMI Patvirtintą Sertifikatą?
Asmuo, norėdamas gauti patvirtintą sertifikatą, turėtų:
- Kreiptis į pardavėją, iš kurio ketinama pirkti prekes (paslaugas), ir paprašyti, kad pastarasis parengtų ir pateiktų užsakymo formą;
- Gavęs užsakymo formą, asmuo turėtų nedelsdamas iš VMI svetainės parsisiųsti sertifikato formą ir užpildyti sertifikato 1 ir 2 dalis techninėmis priemonėmis, užpildytą sertifikatą pasirašyti ir pateikti jį kartu su užsakymo forma (bei tam tikrais atvejais su URM išduotu patvirtinimu, žr. atsakymą į 15 klausimą) Vilniaus AVMI Administravimo ir personalo skyriui asmeniškai arba paštu (Ulonų 2, Vilnius);
- Atvykti asmeniškai į Vilniaus AVMI atsiimti patvirtintą sertifikatą (jei Vilniaus AVMI nusprendžia sertifikatą tvirtinti).
Kiti Svarbūs Klausimai
- Kas gali kreiptis į pardavėją dėl užsakymo formos gavimo? Atstovybė (atstovybės vadovas arba jo įgaliotas asmuo), atstovybės narys ar ES įstaigos darbuotojas, norintys prekes (paslaugas) įsigyti su PVM ir (arba) akcizų lengvatomis.
- Kur kreiptis dėl užsakymo formos gavimo? Dėl užsakymo formos parengimo ir gavimo reikia kreiptis į konkretų prekių (paslaugų) pardavėją, pasirinkusį taikyti PVM ir (arba) akcizų lengvatas tiesiogiai.
- Kada reikia kreiptis į pardavėją dėl užsakymo formos gavimo? Dėl užsakymo formos parengimo į pardavėją reikia kreiptis prieš įsigyjant konkrečias prekes (paslaugas).
- Kiek laiko galioja užsakymo forma? Užsakymo forma galioja ne ilgiau kaip vieną mėnesį nuo jos išdavimo dienos.
- Kur rasti sertifikato formą? Sertifikato formą galima rasti VMI svetainės.
- Kokiomis priemonėmis atstovybės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, atstovybės narys ar ES įstaigos darbuotojas turi užpildyti sertifikatą? Techninėmis priemonėmis (pvz., kompiuteriu, planšete).
- Kiek laiko galioja sertifikatas? Sertifikatas galioja mėnesį nuo jo patvirtinimo dienos arba iki akreditacijos pažymėjimo galiojimo pabaigos.
- Ar galima su vienu sertifikatu prekes (paslaugas) su PVM ir (arba) akcizų lengvatomis įsigyti iš kelių pardavėjų? Ne, su vienu sertifikatu prekes (paslaugas) su PVM ir (arba) su akcizų lengvatomis galima įsigyti tik iš vieno konkretaus pardavėjo.
VMI prie FM praneša, kad 2021 m. lapkričio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-713 pakeisti nuo 2022 m. sausio 1 d. taikytini mėnesio NPD ir metinis NPD.
Mėnesio NPD
- Maksimalus - 460 Eur NPD numatytas gyventojui, kurio mėnesio pajamos iš darbo santykių neviršys 1 MMA, galiosiančios 2022 m. sausio 1 d., dydžio.
- Gyventojams, kurių mėnesio pajamos iš darbo santykių didesnės nei 730 Eur (2022 m. 1 MMA), mėnesio NPD 2022 m. bus apskaičiuojamas pagal dvi formules, atsižvelgiant į tai, ar mėnesio pajamos iš darbo santykių viršys vidutinį darbo užmokestį (1 678 Eur):
- Gyventojui, kurio pajamos iš darbo santykių per mėnesį neviršys vidutinio darbo užmokesčio - 1 678 Eur sumos, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Mėnesio NPD = 460 - 0,26 × (gyventojo mėnesio pajamos iš darbo santykių - 730 Eur (2022 m. sausio 1 d. galiojančios MMA 1 dydis)).
- Gyventojui, kurio mėnesio pajamos iš darbo santykių didesnės nei 1 678 Eur, taikytino NPD sumos išliks tokios pačios kaip ir 2021 metais, nes mėnesio NPD formulė iš esmės nesikeičia:
Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio pajamos iš darbo santykių - 642 Eur).
- Gyventojui, kurio pajamos iš darbo santykių per mėnesį neviršys vidutinio darbo užmokesčio - 1 678 Eur sumos, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
- Didesni NPD nustatyti neįgaliesiems:
- Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims: 740 Eur mėnesio NPD.
- Asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims: 690 Eur mėnesio NPD.
Metinis NPD
- Maksimalų metinį NPD - 5 520 Eur numatyta taikyti gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršys 12 MMA (8 760 Eur) sumos.
- Didesnes nei 12 MMA (8 760 Eur) pajamas gavusiems gyventojams metinis NPD, kaip ir mėnesio NPD, 2022 m. bus apskaičiuojamas pagal dvi formules, atsižvelgiant į jų metinių pajamų (GMP) lygį:
- Kai metinės pajamos (GMP) ne didesnės nei 12 vidutinių darbo užmokesčių suma - 20 136 Eur, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Metinis NPD = 5 520 - 0,26 × (GMP - 8 760 Eur (12 MMA dydžių; 730 x 12)).
- Kai metinės pajamos (GMP) didesnės nei 20 136 Eur (bet mažesnės nei 34 370,67 Eur), metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Metinis NPD = 4 800 - 0,18 × (GMP - 7 704 Eur (12 x 642)).
- Kai metinės pajamos (GMP) ne didesnės nei 12 vidutinių darbo užmokesčių suma - 20 136 Eur, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
VMI prie FM primena, kad metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų premijų.
Metinis NPD sumažėja ir dėl gautų ligos išmokų, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, neįskaičiuodamas Sodros mokamų ligos išmokų.
Kai metinis NPD yra mažesnis nei darbdavio pritaikytas, už jo perskaičiavimą ir pajamų mokesčio deklaravimą bei sumokėjimą yra atsakingas pats gyventojas.
Ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas pajamas ar darbo užmokestį daugiau nei iš vieno darbdavio gaunantis gyventojas, įvertinęs prognozuojamas metines pajamas, gali pateikti darbdaviui prašymą netaikyti NPD.
Prisitaikyti visą priklausantį metinį NPD ir pajamų mokesčio permoką jis susigrąžinti galės, deklaruodamas metines pajamas.

Informaciją parengė Teisės departamentas.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams
tags: #prasymas #netaikyti #nekilnojamo #turto #mokescio