Nuo vaikystės domėjausi istorija, klausydamas senų pokalbių apie praeitį. Nors netapau istoriku, pasirinkau veterinarijos specialybę, istorija liko mano hobiu. Gimiau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, išgyvenau pokario laikotarpį ir genocidą. Man mielos vietos kelia nostalgiją, prisiminimus apie mūsų bočius ir gimines, jų moralinius principus ir gyvenimo būdą.
Mano istorijos šaltiniai - ne tik Mokslų Akademijos ir Valstybinės M. Mažvydo bibliotekos, bet ir mažosios istorijos, anot K. Tumo-Vaižganto. Istorinę medžiagą teko versti iš lotynų, rusų, lenkų kalbų. Istoriniai šaltiniai pažymi, kad iki XIII a. įvairios Žemaitijos teritorijos vadinosi žemėmis, pavyzdžiui, Knituvos, Karšuvos žemės ir t.t.
Šiame straipsnyje apžvelgsime sodybas nuo Tryškių link Užvenčio, remiantis istoriniais dokumentais ir pasakojimais.
Lietuvos reljefo žemėlapis
XVI amžius: pirmieji istoriniai šaltiniai
Atsigręžiant į XVI amžių, verta paminėti 1537-38 m. “Žemaitijos valsčių surašymą 1537-1538 m.” (skirtą J. Jablonskio 110 gimimo metinėms). 1536 m. rudenį Žygimantas Senasis, išvykdamas į Lenkiją, A. paskyrė valdovo Žemaitijoje dvarų prižiūrėtoju. Knygos 97-106 puslapiuose surašyti 1537 m. iždui priklausantys prievolių sąrašai (приставниства).
Pavyzdžiui, viena Janeleva Mackovičiaus karaliaus iždą privalėjo sumokėti 106 kapas ir 10 grašių. Iš viso buvo 103 asmenys, įskaitant kelininkus (повожники). Kai kurie įniko girtuokliauti (лягли в пиянству). Beveik analogiškas yra ir 1538 m. surašymas (1537 m. buvo 222 mokėtojai, 1538 - 223).
Knygos 18 psl. įdėtas Liet. Didž. Kunigaikštijos XVI a. žemėlapio fragmentas (Jan Jakubovski. Litewskiego w polowie XVI wieku). 1538 m. žemėlapyje matomos XVI a. apgyvendintos Žemaitijos dalys. Tuose sąrašuose yra 5701 mokėtojų pavardės. 1537 m. iždui sumokėta 3695 kapos grašių, o 1538 m. - 3769 kapos grašių.
Šie dokumentai svarbūs kalbininkams, nes juose gausu asmenvardžių su priesagomis “-aitis” arba “-ovič”, pavyzdžiui, Adamovič, Ivaškovič, Ivanovič, Petrovič, Jurevič, Vaičius, Žadeika ir t.t., Jonušis, Airimovič Kestis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis
Gondingos dvaras: istorijos fragmentai
Išliko dokumentų, susietų su Gondingos pavadinimu, rašytų įvairiais amžiais, kalbomis ir raštu. Vienas iš jų - 1554 m. dokumentas, minimas “pavieto Santakio, Panirių kaimų ir Gondingos dvaro laukuose”. Tai lenkų kalba parašytas 2 lapų rankraštis su antspaudu.
Žemaičiuose minimi Pakerai (Pakierow), Povilaitis, Bendoraitis, Valinčius ir kt. Išsilaikęs, bet be datos, dokumentas susijęs su kryžiuočių ir kalavijuočių ordinais, užkodavusiais kietą kovotojų būdą - “snukius velėti”.
1598 m. svarstoma Jono S. Petro Budrikio peštynių byla su Jonu S. Budrikiu Rietavo-Gondongos kelyje. Matyt, pusbroliai aplankė kelis tokius “taškus” ir padaugino. Yra ir daugiau įdomių detalių: Adamkevičiaus antspaudais patvirtintos namuose sukeltos muštynės, Jurgio Jucevičiaus sukeltos muštynės dėl pabalnoto arklio. Apylinkėse pasirodė maro liga, o Pasamovskis rūpinosi jų reikalais pas žemaičių storastą.
XVII-XIX amžiai: kronikos fragmentai
1681 m. minimas vienas kubilas didelis, kitas mažesnis, skirtas altarijai ir Angelų Sargų bažnyčiai. Kitas dokumentas susietas su 1750 m. Kaip ir kiek laiko buvo svarstoma ši byla, nėra žinoma, tačiau XIX a. dvarelis buvo ir tarpukario Lietuvoje.
Alkenėnų pieninės gaisras
“Žemaičių Prieteliuje” išspausdintos liūdnos žinutės apie didelį gaisrą Alkenėnų pieninėje. 193... balandžio 24 d. sekmadienį ji sudegė. Gaisras prasidėjo 4 val. ryto ir greit pasidavė ugniai, kad nebegalėjo nė mašinų išgabenti. Gesinant pieninę, nė nepamatė, kad tvartai dega. Ugnies apimti abeji tvartai ir daržinė, todėl sudegė 13 arklių, 8 karvės, 6 veršiai ir 20 bekonų. Mažai tepasisekė išgelbėti ūkio dirbimo mašinų ir daug pašaro. Apie 12 val. baisesnį vaizdą sudarė apdegusieji gyvulių lavonai. Pieninė greit atremontuota. Dvarui padaryta nuostolių 50.000 litų, o buvo apdrausti 29.000 litų.
Viena Sakelių palikuonių, L. Sakelytė, apie 1946-1947 m. mokėsi lygiagrečioje Plungės gimnazijos klasėje.
Inventoriai: 1691 ir 1721 metai
Valstybinėje M. Mažvydo bibliotekoje saugomi A. Vyšomierskio inventoriai. Vienas iš jų - 1691 m. balandžio 23 d. dokumentas "Nr. 85. Apie Strugiškių malūną". Iš 1691 m. liepos 4 d. inventoriaus matyti, kad pastatai buvo mediniai, suirę, kai kurių langų langinės užsklendžiamos (penkios iš jų). Vyšomierskis paveda sutvarkyti Strugiškių malūną. Ten dalyvavęs Jonas Kazimieras Bartoševičius ir Jonas Kazimieras Vyšomierskis.
Kaušėnų malūną po Pirmojo pasaulinio karo valdė daktaras Bulekimas (E. Untulis knygoje “Šimtmečių takais” mini felčerį Bulekimą). Jo dukrai Bulekimaitei-Vilutienei Birutės tėvas Juozas Stonkus, kad neišvežtų į Sibirą, Stonkus malūną 1947 m. perrašė Bulekimaitei, kuri į Sibirą išvežė tik... upelio įrengė malūną.
1721 m. valdymas perduotas p. Kazimierui Krišpinui-Kiršinšteinui. Inventoriuje rašoma, kad įvažiavimo vartai be lentų, namas be lubų, durų ir langų. Paseniūnio namas visai sunykęs, susmegęs. Kalėjimo nelikę nė ženklo. Viršuje dvi iždinės be durų, lubų, stogų, sugriautos. Folivarke svirno ir daržinės pastato galas sunaikintas. Tomaš (Tomas) Raudys atvykęs - statosi.
1721 m. inventoriaus lapuose nurašyti ir išversti į lietuvių kalbą (A. Vyšomierskio):
- 5. Mažrymaičių km. vietoje gyvena Stanislovas Kokanovskis.
- 7. Vieštovienų kaimas. gyvena Gabrielius Vicius. Naujakurys - statosi.
- 8. Šimulių km. gyvena Jurgis Grygas. Statosi naujai.
- 9. Žutautų km. senbuvis. Pas Petrą Sydelį gyvena Jonas Stupelis. Pas Martyną Tamolį gyvena Jonas Daugėla. Naujakurys - statosi. Pas Abraomą Žutautą gyvena Martynas Žutautas. Naujakurys - statosi.
- 10. Karklėnų km. Juozapas Baltmiškis. Naujakurys - statosi.
- 1. Stalgo kaimas.
- 2. Luknėnų km. gyvena Stanislovas Kontautas, Valatka. Naujakurys - statosi. Petras Gagilas. Pas Kidelį gyvena Juozapas Tilvikas. statosi.
Taip pat minimi Juodeikių km., Srėbalių km., Repšaičių km., Mastaičių km., Kumžaičių km., Lieplaukio km., Rūdaičių km., Selenių km., Burbaičių km., Prusalių km., Klepščių km., Norvaišių km., Pakutuvėnų km., Alksnėnų km., Vydeikių km., Juodėnų km.
Pasirašo Upytės teismo paseniūnis P. F-21-1107. inv. 1721 m. mokesčių, naujų statybų ir t.t. F-21-1106. (Originalas lenkų kalba. su parašu ir antspaudu. 1738 m.)
1721 ir 1775 metų inventorių palyginimas
Iš išlikusių 1721 m. inventoriaus (F-21-1107) ir 1775 m. seniūnijos inventoriaus (L. V. I. A. S. A. Nr. 1763) galima palyginti, kaip keitėsi gyventojai ir sodybos per 54 metus.
Gyventojų palyginimas 1721 ir 1775 metais:
| Kaimas | 1721 m. | 1775 m. |
|---|---|---|
| Vieštovienų kaimas | Gabrielius Vicius, Elijošius Šimkus | Milašius, Stanislovas Bernotas, Tomas Račkauskas, Laur. Jonas Kondrotas, Stan. Stanislovas Gudlenkis, Mart. Narbutas, Mot. Vilius, Jurg. Zabitis, Ant. |
| Šimulių kaimas | Jurgis Grygas, Stanislovas Stupelis, Mykloas Meškys, Šiorys | Brauklys, Dovydas Kaunas, Laur. Lučinskis, Jon. Vaitkus, Ant. Jurgis Pušinskis, Mat. Matutis, Juoz. Salys, Pr. Mykol. Bertašius, Andr. Leliuga, Ant. Songaila, Jon. Sprigis, Jurg. Paldovskis, Jurg. Mitkus, Ant. Bertašius |
| Žutautų kaimas | J. Juoz. Geležinis, Petras Sydelis, Jon. Tamulis, Jon. Dovgaila, Abraom. Žutautas, Mart. Žutautas | Mart. Bailis, Jon. Žutautas, Juoz. Bernotas, Ant. Dovyd. Laudinskis, Pran. Bertašius, Ant. Puplesis, Ant. Kudas, Petr. Kudas, Jon. Stupelis, Ant. Tilvikas, Juoz. Puplesis, Povil. Kudas, Ant. Kudas, Ant. Kryžanauskis, Gabr. Bartalomiejus Reiskis |
| Karklėnų kaimas | Jonas Bužas, Juoz. Baltmiškis | Jurg. Butkus, Jurg. Vaisa, Jon. Jovaiša, Gabriel. Dovyd. Gadeikis, Jon. Čiuželis, Pran. Varnelis, Symon. Mat. Ravickis, Juoz. Grikštas, Andr. Vaiktus, Juoz. Andriuška, Pran. Budrys, Kaz. Baltmiškis |
| Kumžaičių kaimas | Mot. Skrindalius, Mykol. Stupelis, Mart. Bumblys, Gabr. Trumpys, Simon. Srėbalius, Jeronimas Ekertas, Juozap. Ekertas, Mykol. Trumpikas, Baltr. Bumblys, Elisiejus Strauka, Juoz. Vitkus | Jurgis Vilkalis, Jurg. Guščius, Mykol. Struikis, Mart. Kumbaitas, Laur. Baltmiškis, Mart. Palavikas, St. Grygas, Juozap. Šlevenskis, Jon. Tarvydas, Jon. Stupelis, Juoz. Lapė, Jurg. Šaltupis, Daniel. Mažeika, Ant. Jurg. Srėbalius, Adom. Petrikas, Jurgis Šakinis, Myk. Juknis, Petr. Byševskis, Mat. Jonikas, Mykol. Vaišvila, Sim. Vaišvila, Juozapas Rauka, Jonas Bernotas, Mat. Simonas Baltmiškis, Juoz. Eitutis, Pran. Stupelis |
1721 m. inventoriuje minimas tik K. Virkšo pavardė Pakutuvėnų km. 1775 m. jo pavardės jau nebėra. Dauguma tų pavardžių figūravo 1775 m.
1538 m. A. Vyšomierskio inventoriuje neminimi nei miestelių, nei dvarų ar kaimų pavadinimai. 1567 m. sąraše nurodoma, kiek kuris dvarininkas privalo duoti raitelius su visa ginkluote ir pašarais (1567 m. sąrašo 1321 p.).
Po 1701-1709 m. maro ir bado metų, kuriuose kaimuose gyventojų liko vienetai arba visai ištuštėjo, prasidėjo naujas etapas. Vieni žmonės kėlėsi į Pajūrį, kiti bylinėjasi dėl perbėgusių baudžiauninkų. 1775 m. dokumentuose gausu lietuviškų tautiškų vardų.
Valstybinės žemės užgrobimo schemos: 70 proc. atvejų – su pažeidimais | Delfi redakcija
Užvenčio bažnyčia